Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Pasėlių situacija – kol kas dar ne viskas aišku

Pasėlių situacija – kol kas dar ne viskas aišku

LŽŪKT informacija






2021-03-25

 

Agroakademija.lt · Pasėlių situacija – kol kas dar ne viskas aišku

Kovo pabaiga. Kol kas dar su nerimu į pasėlius žvelgia ūkininkai. Kaip pavyko peržiemoti žiemkenčiams? Ar jie įveikė pavasarinius oro pokyčius? Pastebėjimais iš savo rajonų dalinasi LŽŪKT biurų augalininkystės konsultantai.

Rima Balsytė, Joniškio r. biuras

Stebint Joniškio rajono laukus pro automobilio langą arba nuo lauko pakraščio, galima sakyti, kad dauguma žieminių rapsų laukų atrodo neblogai, jei išsivystymu buvo pasiruošę žiemoti.

Mano matyti žieminiai miežiai atrodo labai prastai – rožiniai nuo pavasarinio pelėsio, antžeminė augalų dalis pageltusi.

Žieminiai kviečiai – kuo anksčiau pasėti, kuo geriau sulapojo rudenį, tuo prasčiau atrodo dabar. Priklauso ir nuo veislės. Kalbinti ūkininkai teigė, kad Informer pas visus peržiemojo gerai, o prastokai atrodo Skagen, Etana – pas vienus atrodo gerai, pas kitus – šiaip sau.

Apie pasėlių peržiemojimą pasakyti bus galima tik tada, kai pavasaris galutinai išvarys žiemą. Nutirpus sniegui, naktiniai šalčiai kilnoja augalus, trauko šaknis. 

Mano nuomone, dabar galime kalbėti tik apie dabartinį vaizdą laukuose, o apie peržiemojimą galėsime balandžio pabaigoje, jei šalčio bangos ir toliau lankysis.

Antanas Mažeika, Telšių r. biuras

Žieminių javų žiemojimo dar nevertinau, bet važiuodamas į darbą ir po rajoną matau blogą situaciją. Žieminiai kvietrugiai žuvę visiškai, žieminiai miežiai išgyveno, bet pelėsio pažeisti plotai (daugiausia lomose) matosi iš tolo. Žieminiai kviečiai labai įvairūs. Kurie buvo pasėti laiku ir pasikrūmiję, vienuose laukuose stipriai pažeisti pavasarinio pelėsio, kituose – mažiau. Laukai margi: žalia-ruda-rausva.

V_Antano

Pernykščių metų ruduo

Gerai peržiemojo (bent taip atrodo iš tolo) žieminių kviečių pasėliai, pasėti spalio mėnesį, nes žemė jau buvo sudrėkusi – pasėlis vienodai sudygo, tik žiemojo su vienu lapeliu, atrodo silpni ir dabar. Džiugina tai, kad pavasarinis pelėsis jų nepažeidė. Rugsėjo mėnesį dirvos buvo perdžiūvusios ir pasėti žiemkenčiai nedygo, o ten, kur dirvos buvo drėgnesnės, sudygo, bet blogai peržiemojo.

Ramutė Stagniūnienė, Šiaulių r. biuras

„Javų pasėliuose yra pavasarinio pelėsio, žieminiai kvietrugiai nurudavę, reikia pravažiuoti akėčiomis arba galima patręšti Turbo seed ar kitomis trąšomis. Bendraujant vienas kitas ūkininkas minėjo, kad kai kuriuos žieminių kvietrugių laukus reikės persėti. 

Žieminiai rapsai dabar atrodo gerai, didelių nusiskundimų nėra, bet žinant, kad vasario mėnesį Šiaulių apylinkėse buvo16–19 cm įšalo (pagal Lietuvos hidrometeorolijos tarnybos duomenis), ar jie nebus iškilnoti, tiksliau bus galima pasakyti vėliau.“

Vaclovas Tička, Rokiškio r. biuras

„Pas mus pavasaris ateina vėliau. Dabar tik baigia nutirpti sniegas, į laukus įvažiuoti dar negalima. Kviečiai Skagen gyvybingi, tik vegetacija dar neprasidėjusi, baltų šaknyčių kol kas nesimato. Laukas tik bunda. Bet tai tik dienų reikalas – pranašaujamas atšilimas, tada pasėlis atsigaus ir tuoj prasidės vegetacija.

Net ir palyginti geroje žemėje žiemoję kvietrugiai atrodo prastai – laukas rudos spalvos. Ūkininkui kol kas dar sunku kažką patarti, reikia luktelėti“.

Modesta Kirvaitienė, Vilkaviškio r. biuras

„Vilkaviškio rajone, Kybartų sen., oro temperatūra vyrauja tokia, kad žiemkenčiai jau atnaujina vegetaciją, o ūkininkai, matydami bundančius laukus, pradėjo tręšimo darbus. 

Prasidėjusią vegetaciją rodo pradedančios augti naujos baltos spalvos šaknelės. Anksčiau jas formuoja žieminiai kviečiai. Stebint bendrą lauko vaizdą, virš žemės dar dominuoja rusvas atspalvis, o pakasinėjus pasėlį matyti, kad dauguma augalų suformavę naujas baltas šakneles.

Žiemkenčių tręšimo azoto trąšomis ankstinimas dabar – vienas svarbesnių sprendimų, siekiant išvengti pasėlių išretėjimo ar augalų nusilpimo. Tręšimo pradžia tiesiogiai priklauso nuo būsimų orų sąlygų ankstyvą pavasarį. Dabar pavasario vegetacijos pradžioje (vasario pabaiga–kovo pirma pusė) žiemkenčiams dar pakanka maisto elementų iš likučių, išbertų rudens periodu, bet norėdami apsaugoti augalus nuo maisto medžiagų trūkumo ūkininkai skuba išberti trąšas vos tik gali įvažiuoti į laukus“.

 V_vilkaviskis

Žieminiai kviečiai dar rusvo atspalvio

Petras Kulikauskas, Tauragės r. biuras

„Šilutės ir Tauragės rajonų laukuose dar šlapia. Pastebima daugiau ar mažiau pavasarinio pelėsio. Rudeniniai žieminių kviečių lapai pažeisti septoriozės. Ūkininkai turi stebėti situaciją, nes sušilus orui užkratas gali kilti į viršų.

Kai įšalo nėra, nereikia skubėti tręšti žiemkenčių azotinėmis trąšomis, nes dėl kritulių galimas išsiplovimas. Tuomet patiriami dideli nuostoliai, galintys siekti net 50 procentų.

Užvakar jau mačiau kelis žydinčius šalpusnius. Tai pirmieji požymiai, kad dirva sušilusi, gamta atbunda, galima tręšti pirmiausia javus, rapsus, o po jų  ir žolynus.“
 V_petro

Jolanta Armanavičienė, Kaišiadorių r. biuras

„Rajono ūkininkų atsiliepimai apie augalų peržiemojimą nelabai džiuginantys. Vienų kviečių, kitų kvietrugių laukai nurudavę. Iškasus augalus, kai kurie gyvybingi, kai kurie jau ne. Ūkininkai gyvena viltimi, gal atšilus kažkiek pasėliai atsigaus ir nereiks atsėti daugumos laukų. Rapsai peržiemojo neblogai, bet, kaip ir visada, laukas laukui nelygu.“ 

Sigita Balinskienė, Radviliškio r. biuras

Pasėlių stebėjimus pradėsime nuo kitos savaitės. Pirmiausiai įvertinsime žiemkenčių peržiemojimą. Suskaičiuosime, kiek augalų kvadratiniame ir bėginiame metre. Gautus duomenis palyginsime su rudenį atliktais skaičiavimais. Taip pat įvertinsime peržiemojusias piktžoles, laukinių gyvūnų padarytą žalą ir klimatinių sąlygų įtaką.

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, augalai atrodo nusilpę. Sniegui užklojus pasėlius, kuomet dirvožemis buvo neįšalęs, augalai visą žiemą, nors ir silpnai, bet vegetavo. Taip naudodami iš rudens sukauptas maisto medžiagas. Pavasariop, nutirpus sniegui, jie atrodė gražiau, tačiau prasidėjus stipresnėms šalnoms, pradėjo ruduoti.

Ūkininkai, kurie sėjo savo ūkyje augintą sėklą, pastebi, kad daugiau žieminių kviečių, miežių, rugių ar kvietrugių apnikti pavasarinio pelėsio. Ši liga pažeidžia želmenis, šaknis, lapus, stiebus.

Ši žiema buvo puikus to pavyzdys, ir susidariusios meteorologinės sąlygos ligai plisti buvo labai palankios. Jautresni ligai – anksti pasėti, peraugę pasėliai, taip pat sėti į minimaliai dirbtą dirvą.

Dienoms ilgėjant ir dienos temperatūrai pakilus aukščiau kaip 10 laipsnių šilumos, augalų vegetacija pradės spartėti. Pasėliams pradžiūvus, augalus būtina patręšti sulfatu, salietra, KAS ar kompleksinėmis trąšomis.

Janina Gečienė, Širvintų r. biuras
 V_Janinos

 V_pjautas rapsas

Širvintų rajone dar pakrūmėmis laikosi sniegas. Kovo 24 d. rytą buvo -4 šalčio. Naujų rapso šaknelių neradau, o šiaip atrodo gyvas.

 V_mieziai

Žieminiai miežiai jau gyvi, leidžia naujas šakneles. Tik ant jų daug pernykštės miltligės.

 V_kvieciai

V_kvieciai_

Žieminiai kviečiai atrodo labai prastai, laukai visai nurudavę. Kur šilčiau ir gražesni, ten šaknelės lenda.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

AgS LT 230x350

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS