STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Stebėkite žieminius rapsus rudenį

Stebėkite žieminius rapsus rudenį

LŽŪKT informacija






2011-10-12

 

Susidarius palankioms oro sąlygoms (temperatūra +16–20 °C ir didelė santykinė oro drėgmė) bei pasirinkus netinkamą agrotechniką, fomozė tapo „dažna viešnia“ žieminių rapsų pasėliuose. Nors šia liga serga ir vasariniai, ir žieminiai rapsai, bet ji žalingesnė žieminiams. Derliaus nuostoliai gali siekti net iki 50 procentų. Laiku pastebėjus ir atpažinus šį patogeną, žalos galima išvengti.

Atidžiai apžiūrėkite pasėlius

RapsuJonavos rajono ūkininkų žieminių rapsų pasėliuose jau aptikti pirmieji ligų pažeisti augalai, tad atidžiai apžiūrėkite savo pasėlius. Ligos sukėlėjas – grybas Leptosphaeria maculans pažeidžia rapsų daigus, suaugusių augalų lapus, stiebus, rečiau – ankštaras.

Ligos simptomai ir biologija. Rudenį ant pažeistų lapų susidaro pilkos dėmės su tamsiais pakraščiais (1 pav.). Skiriamasis šios ligos požymis yra juodi smulkūs taškeliai (grybo piknidžiai). Nuo rudenį užsikrėtusių lapų grybas pereina į lapastiebus ir stiebus. O vėliau, rapsams esant ankštarų vystymosi–brendimo tarpsnio, išsivysto stiebo apatinės dalies–šaknies kaklelio sausasis puvinys arba vėžys. Stiebo audiniai lupasi, nustoja vystytis ir stiebas lūžta.

Apsauga. Fungicidai nuo fomozės efektyvūs tik užsikrėtimo metu ir ant lapų pasirodžius pirmosioms dėmėms. Vėliau, grybui patekus iš lapų į stiebą, cheminė apsauga nuo šios ligos yra mažai veiksminga. Todėl žieminius rapsus nuo fomozės reikia apsaugoti dar rudenį.

Apžiūrint Jonavos rajono žieminių rapsų pasėlius, buvo aptiktas rapsų šaknų gumbas (sukėlėjas – Plasmodiophora brassicae). Šios ligos skiriamasis požymis yra sustorėjimai ant šaknų, išaugos (2 pav.). Pažeistų augalų šaknys supūva ir dirvoje pasklinda grybo sporos, kurios išlieka gyvybingos keletą metų, nepriklausomai nuo to ar auginami tame lauke rapsai, ar ne. Šaknų gumbas labiau išplinta rūgščiose ir užmirkusiose dirvose. Jam yra jautrūs visų veislių rapsai. Svarbiausia apsaugos nuo šios ligos priemonė yra sėjomaina. Rapsus į tą patį lauką reikėtų sėti tik po 5–6 metų.

Atidžiai apžiūrėkite pasėlius, kad plintančios grybinės ligos nepridarytų nuostolių. Jei turite klausimų, nedvejodami kreipkitės į Konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultantus.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kalkinimas: į grumtynes su rūgščiu dirvožemiu
Jaunasis ūkininkas: „Nėra nė dienos, kad negalvotume apie dirvą“

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

4

projekto


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos