Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > PARAMA IR VERSLAS > LŽŪKT informuoja – startuoja parama smulkiems ūkiams. Prioritetai ir galimybės

LŽŪKT informuoja – startuoja parama smulkiems ūkiams. Prioritetai ir galimybės

LŽŪKT informacija






2021-04-15

 

Agroakademija.lt · LŽŪKT informuoja – startuoja parama smulkiems ūkiams. Prioritetai ir galimybės

Daugiau kaip trys ketvirtadaliai Europos Sąjungos žemės ūkio valdų yra mažos – mažesnės nei 10 hektarų. Daug iš jų yra net mažesnės nei 5 hektarai. Dėl mažo tokių ūkių dydžio dažnai padidėja skiriamos paramos administravimo našta. 2020 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje vyrauja valdos, kurių žemės plotas yra nuo 1 iki 5 ha, tai – 42 proc. visų šalies valdų, 19 proc. sudaro 5–10 ha ploto valdos.

Valdos, kurių plotas yra 200–300 ha, sudaro 0,48 proc., 300–500 ha – 0,31 proc., daugiau kaip 500 ha – 0,23 proc. Taigi, nors Lietuvoje jau kurį laiką matomas ūkių stambėjimo procesas, vis dėlto smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje yra daugiausia. Kaip rodo ekspertų analizės, pelningesni buvo ūkiai iki 10 ha. Turint daugiau kaip 10 ha, ūkių pelningumas mažėja, jie dirba nuostolingai. Mažas pelnas pastebimas ir ūkiuose nuo 100 iki 150 ha, o labiau pelningi – valdantys daugiau kaip 150 ha.

Ko nori smulkūs ūkininkai?

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) 2021 m. vasarį atliko viešą smulkiųjų ūkių apklausą, kurioje elektroniniu būdu buvo apklausti 245 Konsultavimo tarnybos klientai, Ūkininkų sąjungos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio rūmų nariai, kitų organizacijų, atstovaujančių smulkių ir šeimos ūkių interesams, žmonės. Daugiau nei 60 proc. iš jų ūkininkauja ilgiau kaip 10 metų. Pusė respondentų jau pasinaudojo ES paramos priemonėmis. Nepasinaudojusieji parama teigė, kad to nepadarė dėl nepalankių taisyklių, per mažo VED, per didelės biurokratijos, vyresnio amžiaus ir kitų priežasčių. Didžioji dalis – net 75 proc. apklaustųjų – planuoja ūkio plėtrą bei modernizavimą.

Respondentų klausta, kokių žinių, konsultacijų, kitų paslaugų jiems labiausiai reikia. Dauguma apklaustųjų teigė, kad jiems aktualiausia informacija ES paramos, finansiniais (buhalterinė apskaita, mokesčiai), technologiniais klausimais. Patogiausia yra konsultuotis nuotoliniu būdu. Ūkininkai norėtų mokytis netradiciškai – patirties pasidalijimo (diskusijų) grupėse. Taip pat nemaža dalis respondentų teigė, jog norėtų turėti savo konsultantą (mentorių), net 46 proc. respondentų už mentoriaus paslaugas iš dalies sutiktų mokėti.

„Suprantama, kad smulkūs ūkininkai dažnai prisibijo finansinių įsipareigojimų, tačiau dėl to dažnai ir praleidžia progą pasinaudoti realiomis ES paramos galimybėmis pagerinti savo ūkininkavimo sąlygas“, – apklausos rezultatus pakomentavo LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis.

Vargti nereikėjo

Iki praėjusių metų gruodžio 31 d. karantino metu nukentėję smulkieji ūkininkai, per karantiną turėję ūkį, kuris pagal 2019 metų duomenis buvo mažesnis nei 4 EDV, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, taip pat buvo deklaravę gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, nedirbo pagal darbo sutartį arba neturėjo darbo santykiams prilygintų santykių ir negavo nedarbo socialinio draudimo išmokų, galėjo kreiptis pagalbos. Sąlygas atitikę ūkininkai iš viso, kaip periodinę išmoką, galėjo gauti apie 600 eurų. „Sodrai“ prašymus pateikė per 33 tūkst. smulkiųjų ūkininkų, nors, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, tokių pretendentų ją gauti teoriškai galėjo būti daugiau kaip 80 tūkstančių. „Sodra“ per 27 tūkst. smulkiųjų ūkininkų išmokėjo apie 6,3 mln. eurų. Na, su tokiais pinigais gėrybėmis aruodų nepripildysi, tačiau ir verslo planų rašyti nereikėjo.

Sekėsi neblogai

„Per 2014–2020 m. laikotarpį Konsultavimo tarnybos ekonomines paslaugas teikiantys konsultantai ūkininkams parengė daugiau kaip 2400 paraiškų paramai į žemės ūkio valdas gauti. Džiaugiamės, kad dėl sėkmingai parengtų paraiškų įvairaus dydžio ir srities ūkiai gavo per 95 mln. eurų savo pasirinktai krypčiai plėsti ar modernizuoti. Daugiausia investavo plėtojantieji augalininkystės ūkius, bet nemažai investicijų teko ir gyvulininkystės, daržininkystės ar uogininkystės ūkiams“, – pasakojo Mindaugas Mižutavičius, LŽŪKT paslaugų ir produktų valdymo specialistas.

Pernai Nacionalinė mokėjimo agentūra paskelbė 2 veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškų teikimo etapus. Apie trečdalį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos klientų sudaro smulkieji ūkininkai, antra tiek – vidutiniai šeimos ūkiai. LŽŪKT biuruose ekonomines paslaugas teikiantys konsultantai pagal smulkiųjų ūkininkų paramos priemonę parengė 273 projektus, 264 iš jų buvo sėkmingi, o likusiems 7 projektams tiesiog nepakako skirtų lėšų. Gavę paramą, smulkieji nebuvo palikti vieni įgyvendinti projektų – konsultantai kartu su jais dirba viso projekto įgyvendinimo metu: padeda atlikti pirkimus, teikia mokėjimo prašymus, pildo ataskaitas, stebi, kad būtų pasiekti projekte įsipareigoti rodikliai ir pan.

Į paramą pretendavo ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba ir žemės ūkio produktų, pagamintų ar užaugintų valdoje, perdirbimu bei teikimu rinkai. LŽŪKT Verslo ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepienė pasakojo, kad per pirmąjį 2020 m. pusmetį LŽŪKT klientai pateikė 147 paraiškas. Aktyviausi pagal parengtų projektų skaičių buvo Marijampolės, Lazdijų, Šakių, Telšių, Šilutės, Trakų, Rokiškio, Tauragės rajonų ūkininkai. Daugiausia iš jų investavo į gyvulininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorius, o už paramos lėšas įsigijo žemės ūkio padargų, traktorių, gyvulių pašarų ruošimo ir šėrimo įrangą, uogininkai – laistymo įrangą ir panašiai.

Antrajame paraiškų surinkimo etape paramos galėjo prašyti tik pieninės galvijininkystės ūkiai. Tuomet į biurų konsultantus, pasak V. Čepienės, kreipėsi 126 smulkieji ūkininkai. Pagal parengtų projektų skaičių pirmavo regionai, kuriuose gerai išvystyta pienininkystė, – Šilutės, Šilalės, Kelmės, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Plungės, Skuodo, Telšių ir Rietavo savivaldybės.

Siekiant tvarios plėtros ir aplinkos išsaugojimo, įsigytos betoninės mėšlidės ir srutų kauptuvai. Skatinta gerinti pieno kokybę, todėl investuota į pieno šaldymo įrangą, o, prisidedant prie ūkio darbo procesų efektyvumo didinimo, smulkūs ūkiai investavo į melžimo įrangą. Taip pat įsigyta reikalingų žemės dirbimo padargų, technikos, pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo įrangos ir kita.

Gegužę startuoja parama smulkiems ūkiams

Jau greitai – gegužės 3 d. – vėl bus skelbiamas paraiškų priėmimas pagal paramos priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“. Šiemet jai skirta per 10,2 mln. Eur paramos lėšų. Prioritetai – visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Tikslinės sritys – efektyvesnis ūkininkavimas, modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą. Bus remiamos „žemės ūkio produktų gamybos“ bei „žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimo ir teikimo rinkai“ veiklos sritys.

Verslo planai paramai gauti – tai tik viena iš smulkiesiems ar šeimos ūkiams LŽŪKT teikiamų paslaugų, o tokių – daugiau kaip 60. Tarnybos ekspertai visuose savo padaliniuose pasirengę padėti.

Agroakademija.lt rekomenduoja 

Podkastas #4. Ar smulkus ūkis gali užaugti?

Ūkininko likimo posūkiai: mokytojo duona ir tarnystė priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (video)

Mažeikių šeimos sodas: išskirtinis dėmesys kokybei ir pirkėjui (video)

Jaunoji ūkininkė tęsia tėvų veiklą – puoselėja braškių ūkį (video)

Pauliaus Žemaičio pasirinkimą ūkininkauti lėmė svajonė apie vynuogyną

Šeimos ūkio sėkmė – drąsa eksperimentuoti ir vartotojų pasitikėjimas (video)

M. Maciulevičius: apie mobiliųjų turgelių veiklą ir ateities perspektyvas

Braškes auginantis smulkusis ūkininkas Manfredas džiaugiasi atradęs savo kelią

Aušra Džiugienė pasirinko tęsti tėvų verslą – ūkininkauti nedideliame gyvulininkystės ūkyje

Ramūno Bubnio siekis – plėsti ir modernizuoti ekologinį ūkį tiek, kiek pats gali aprėpti

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

mazinu_1

apskaita