Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Išmanus pavasaris tęsiasi: augalų apsauga

Išmanus pavasaris tęsiasi: augalų apsauga

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2021-04-16

 

Vakar įvyko trečiasis internetinis seminaras iš ciklo tiksliosios žemdirbystės tematika. Šįkart organizatoriai – LŽŪKT bei žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės – žemdirbius pakvietė į nuotolinę atvirą diskusiją „Išmanus pavasaris ūkiuose – augalų apsauga“, kur aptartos pavasario darbų aktualijos, išsakyti ir pristatyti praktiniai pažangiausi technologiniai sprendimai, prisidedantys prie tvaraus žemės ūkio augimo šiandien ir rytoj.

Be LŽŪKT centro specialistų, renginyje tiksliajam ūkininkavimui kruopščiai atrinktą techniką ir pažangiausius technologinius sprendimus šįkart pristatė trys žemės ūkio technika prekiaujančios įmonės: „Biržų žemtiekimo“ atstovai, lankydamiesi ūkininko ūkyje, aptarė, kaip išnaudoti šiuolaikines technologijas pasėliams purkšti tiksliai, laiku ir bet kokiomis sąlygomis, o dar tuo pačiu ir sutaupyti, „Dotnuva Baltic“ pristatė lygiagretaus vairavimo panaudojimo galimybes ir naudą ūkyje, o „SV Technika“ specialistai pasidalijo savo gamintojų atstovaujančių purkštuvų panaudojimo galimybėmis.

Sakoma, kad prevencija – geriausias problemų sprendimo būdas. Šiandien ūkininkams vadovautis šia universalia taisykle yra kur kas paprasčiau, kai jie gali pasinaudoti įvairiais matavimų ir stebėjimų duomenimis, kurie padeda priimti motyvuotus ūkio valdymo sprendimus. Vienas iš tokių įrankių – informavimo apie integruotą augalų apsaugą, konsultavimo ir mokymų informacinė sistema IKMIS, kurios galimybes seminare pristatė LŽŪKT specialistai.

Meteorologinių stočių duomenys ir pasėlių priežiūros prevencija

LŽŪKT meteorologinių stočių tinklą sudaro 55 meteostotys. Jos sumontuotos paskirstant jas visoje Lietuvos teritorijoje, atsižvelgiant į dirbamų žemių išsidėstymą, įvertinus regioninius atskirų augalininkystės veiklos rūšių plėtojimo aspektus. Meteostotis maitinama naudojant atsinaujinantį energijos šaltinį – akumuliatorių, įkraunamą saulės baterija, tad stotelė veikia autonomiškai ir gali būti montuojama pageidaujamoje vietoje.

Sergejus  Dorochinas, LŽŪKT IT vyriausiasis tiksliojo ūkininkavimo įrangos inžinierius, aptarė, kuo svarbūs meteorologinių stočių teikiami duomenys, integruoti IKMIS sistemoje, valdant smulkius augalininkystės, sodininkystės ar daržininkystės ūkius. Meteorologinių stočių duomenys padeda stebėti aplinkos reiškinius ir tiksliau įvertinti žemės ūkio kultūrų, o taip pat soduose ir daržuose auginamų augalų realią būklę ir prognozuoti galimą situaciją, atsižvelgiant į oro, dirvos sąlygas, kenkėjų plitimą ir pan.

„Konsultavimo tarnybos įrengtose meteostotyse realiu laiku pamatuoti įvairūs aplinkos rodmenys yra programiškai susieti su ligų ir kenkėjų prognozavimo modeliais, matematiniu būdu apskaičiuojančiais ligų ar kenkėjų pasireiškimo tikimybę. Pamatuoti rodmenys iš meteostoties mobiliu ryšiu perduodami į informacinės sistemos duomenų bazę. Tuomet šie duomenys pateikiami sistemoje IKMIS, taip pat juos galima stebėti IKMIS mobiliojoje programėlėje“, – teigė S. Dorochinas.

Pasak specialisto, meteostotyse įmontuotais jutikliais matuojama per 10 parametrų, tokių kaip: santykinė oro drėgmė, matematiškai paskaičiuojamas rasos taškas, saulės radiacija (saulės spinduliuotės intensyvumas dirvos paviršiuje), kritulių kiekis, oro slėgis, tikėtina lapo drėgnumo trukmė, vėjo kryptis ir greitis, oro temperatūra 20 cm virš žemės paviršiaus, dirvos temperatūra 10, 20 ir 50 cm gylyje, dirvos drėgnumas 20 ir 50 cm gyliuose ir kt. parametrai.

Specialistas priminė, kad Konsultavimo tarnybai atnaujinus IKMIS, atsirado daugiau galimybių daržininkams ir sodininkams. Į meteostoteles papildomai įdiegtos vabzdžių kenkėjų, kitaip dar vadinamų – žaladarių – gaudyklės. Sistema geba automatiškai atpažinti feromonu viliojamus ir gaudomus vabzdžius žaladarius ir suskaičiuoti jų kiekį paviršiuje.

„Unikalu tai, kad gaudyklės yra elektroninės, t. y. jose esantis lipnios plėvelės paviršius su kenkėjais nustatytu laiku yra nufotografuojamas, o gautas aukštos raiškos atvaizdas, beje, taip pat, mobiliu ryšiu, persiunčiamas bei atvaizduojamas IKMIS sistemoje. Todėl tikrai nebūtina stebėti kenkėjų populiacijos paplitimo kaskart vykstant prie gaudyklės. Galite patogiai namuose, kompiuterio ekrane, stebėti, analizuoti fotonuotraukas ir greičiau priimti reikiamus sprendimus. Feromoninės vabzdžių kenkėjų gaudyklės yra sumontuotos 5 sodininkystės ir 5 daržovių augintojų ūkiuose“, – sakė LŽŪKT specialistas S. Dorochinas.

Apie pasėlių priežiūros prevencines priemones seminare kalbėjo Karolis Urba, LŽŪKT augalininkystės paslaugų vadovas.

LŽŪKT augalininkystės konsultantai beveik dešimtmetį augalų vegetacijos metu visoje Lietuvoje pagal LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkų metodiką stebi pasėlius, atlieka augalų apskaitas, drauge su šalies mokslininkais ūkininkams padeda operatyviai rasti atsakymus į netipinius augalų pažeidimus ir  kas savaitę pateikia rekomendacijas sistemoje IKMIS.

Prisijungęs prie sistemos specialistas praktiškai parodė, kokias galimybes ji suteikia ūkininkams ir priminė integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės pagrindinius principus.

„Visuomet prieš purškiant pasėlius reikia atidžiai įsivertinti lauką, meteorologinius duomenis, kad būtų purškiama tikslingai. IKMIS sistemoje ūkininkas gali pasirinkti tą meteostotelę, kuri yra arčiausiai jo lauko. Bendros tendencijos išlieka, o sužinomi duomenys palengvins priimant sprendimus, susijusius su integruota augalų apsauga. Į meteostoteles augalų vegetacijos metu informacija teikiama kas valandą. Svarbu stebėti informaciją, kai prasideda kritinė situacija, pvz. sausra. Konsultavimo tarnybos meteostotelių duomenys tikslūs ir patikimi, nes juos tikrina Lietuvos hidrometeorologinės stoties specialistai “, – teigė K. Urba ir kvietė ūkininkus, turinčius savo meteostoteles, prisijungti prie IKMIS.

Jei reikės patarimo dėl integruotos augalų apsaugos metodų taikymo, interaktyviu būdu sistemoje IKMIS galima susisiekti su augalininkystės specialistais, rajonų biurų konsultantais ar mokslininkais.

Be to, IKMIS sistemoje nuotoliniu būdu galima dalyvauti profesionaliems naudotojams ir platintojams skirtuose nuotoliniuose mokymuose. Joje tobulinti žinias ir pažymėjimus gauti tiesiai į namus galima ir pagal kitas žemės ūkio srities mokymo programas.

Nestandartinės situacijos ūkiuose ir žalos įvertinimas panaudojant dronus

Daugelis galvoja, kad dronai naudojami tik kintamos normos tręšimo planams rengti, pasėlių būklei apžvelgti, tačiau taip nėra. Lukas Šapranauskas, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas, pateikė pavyzdžių, kaip galima pritaikyti dronus ir jų teikiamus duomenis sprendžiant nestandartines ūkio situacijas (apie dronų tipus, kameras, kaip fiksuojamas augalų gyvybingumas buvo kalbėta ankstesniuose seminaruose).

Štai du Kėdainių r.  ūkininkai 2019 m. garstyčiomis apsėjo 60 ha (sėjos norma 13,1 kg/ha). Po kurio laiko pastebėjo, kad augalai dygsta labai vangiai. Kreipėsi į LŽŪKT su prašymu nustatyti pasėlių tankumą. Tam pasitelkti dronai ir surinkti bei apdoroti jų duomenis (pagal NDVI indeksą buvo nustatytas augalų gyvybingumas, piktžolių kiekis ir kt.).

„Pagal standartą 1 kv. m garstyčių turėtų būti 100–120 vnt., tačiau kai kuriose lauko plotuose augalų gyvybingumas tesiekė 38,67 vnt./ kv. m, nors sertifikate buvo deklaruotas  90 proc. daigumas. Vėliau ūkininkai sėklas dar ištyrė laboratorijoje. Pasirodo, kad sėklos buvo 6 metų senumo. Taigi, turint tikslius duomenis ir įrodymus,  galima siekti žalos atlyginimo“, –  teigė Lukas Šapranauskas.

Kita situacija. Į LŽŪKT pernai kreipėsi ūkininkas dėl žalos nustatymo, nes per jo laukus buvo tiesiamas dujotiekis. To nežinodamas, ūkininkas pasėlius apsėjo ir prižiūrėjo. Patirti nuostoliai dėl sunaudotų resursų (sėklos, trąšos, augalų apaugos produktai, kuras, darbo laikas ir kt.). Netenkama būsimo derliaus (pažeidžiami augalai), sugadinamas plotas (apverčiamas derlingas sluoksnis) ir kt. Dujų įmonė, tiesianti dujotiekį, siūlė kompensaciją – padengti 3 t/h prarandamo derliaus. Ūkininkas nesutiko, nes pagal ilgametę praktiką jis patirtų 5–6 t/h kviečių derliaus nuostolį.

Pasitelkus įvairių tipo dronus ir jų teikiamus duomenis, dėl dujotiekio vamzdžių tiesimo darbų iš viso nustatytas 4,76 ha ploto pažeidimas, kuris sudaro 5, 97 proc. bendro laukų ploto.  Iš viso tikėtinas pažeisto ploto dydis yra 6, 27 ha, kuris sudaro 7,87 proc. bendro laukų ploto. Iš šio ploto bus gaunamas mažesnis derlius negu iš dujotiekio tiesimo darbų paveiktų plotų. Taigi, pasak specialisto, ūkininkas turi pagrindo imtis veiksmų dėl žalos atlyginimo.

„Dronai gana brangiai kainuoja, ypač, jei ketinama įsigyti su multispektrinėmis kameromis. Be to, priklausomai nuo drono kategorijos, reikia išklausyti mokymus ir turėti pažymėjimą-leidimą, kad turite teisę skraidyti, tad kartais pigiau įsigyti paslaugą, pavyzdžiui kreiptis į Konsultavimo tarnybą“, –  pastebi Lukas Šapranauskas.

Lygiagretusis vairavimas. Ką svarbu žinoti?

Kokios yra lygiagretaus vairavimo panaudojimo galimybės ir kokia nauda ūkininkui? Į šiuos klausimus seminaro dalyviams atsakymus pateikė Donatas Valikonis, UAB „Dotnuva Baltic“ tikslaus ūkininkavimo sistemų produktų vadybininkas.

Pasak vadybininko, lygiagretaus vairavimo sistemų pasirinkimas rinkoje yra didelis, kainos taip pat skirtingos, priklauso nuo panaudojimo galimybių. Specialistas pristatė, kokią anteną pasirinkti ir su kokiu korekciniu signalu. O įsigyjant ekraną, siūlė atkreipti dėmesį, į tai, kokias funkcijas jis gali palaikyti, pvz. tokias kaip purškimas / tręšimas su sekcijų valdymu, isobus palaikymas, ar pasinaudoja Geotace programa susikurti kintamos normos azoto tręšimo  žemėlapius ir pan.

Paprasčiausia vairavimo sistema kainuoja nuo 1300 eurų. Anot vadybininko, įsigijus tokią sistemą, nauda iš karto pasijustų: nebereikėtų žmonių, nurodančių technologinių vėžių gaires (jei jų nėra), taupytųsi laikas, trąšos, kuras, mažinama derliaus savikaina.

„Lygiagretaus vairavimo sistemos yra  universalios. Jos gali būti  montuojamos prie bet kokios (net ir rusiškos) technikos.  Ši vairavimo sistema tinka ir smulkiems ūkiams, iki 500 ha. Stambesni ūkiai jau renkasi automatinį vairavimą“, teigė Donatas Valikonis.

Išmanusis pasėlių purškimas

„Biržų žemtiekimas“ atstovai, lankydamiesi ūkininko Justino Poškos ūkyje, videoreportažu seminaro dalyviams pristatė Hardi Commander prikabinamą purkštuvą. Radviliškio rajone per 250 ha augalininkystės ūkį valdantis jaunasis ūkininkas šio išmanaus purkštuvo galimybes išbandys pirmą kartą, nes naujasis pirkinys ne per seniausiai tik įriedėjo į ūkį.

„Juk ūkininkaudamas visur skaičiuoji. Su unikalia purkštuvo Twin sistema  galima sunaudoti net iki 30 proc. mažiau chemijos. Šio purkštuvo plotis yra 28 metrai, tai per visus laukus sumažės technologinių vėžių skaičius. Jų sekimas leis mažiau sumindyti pasėlių galulaukėse, sekcijų kontrolė padės užtikrinti, kad nebūtų perpurškimų, tuomet augalas mažiau stresuos. Taip pat sutaupysime ir vandens. Jei standartiniu purkštuvu sunaudodavome apie 200 l/ ha, tai su naujuoju tereikės apie 100–120 l/ha, vadinasi, galėsime nupurkšti dvigubą kiekį“, – išmanaus purkštuvo įsigijimo motyvus vardijo Justinas.

Gamintojai teigia, kad šis purkštuvo modelis yra sukonstruotas pirmauti ir užtikrinti našumą, patikimumą, saugumą, optimizavimą, tikslumą ir valdymo paprastumą – visos purkštuvo valdymo funkcijos yra logiškai išdėstytos operatoriaus kairėje pusėje. Domas Pačenga, UAB „Biržų žemtiekimo“ tiksliojo ūkininkavimo sistemų konsultantas, papasakojo, kas gi šį purkštuvą daro išmaniu ir kaip jis veikia. Renginio dalyviai pamatė, kaip esant gūsingam vėjui (filmavimo dieną jis siekė apie 15–17 m/s) purkštuvas savo darbą atlieka puikiai ir tiksliai. 

Pietų Lietuvos pardavimų specialistas-inžinierius Nerijus Lekešys minėjo, kad esminiai dalykai, renkantis purkštuvą, yra ūkininko ketinamas skirti biudžetas, nes tiksliosios technologijos nėra  pigios, bet tikrai atsiperkančios.

„Išmaniosios technologijos integruojamos į aukštesnio lygio purkštuvus. Tokiuose purkštuvuose renkantis išmaniąsias technologijas, kaina papildomai padidėja apie 30–40 proc. Dažnai neskaičiuojame laiko, o laikas yra pinigai. Videoreportaže matytas Hardi Cimmander purkštuvas kainuotų nuo 90 tūkst. iki 120–130 tūkst. eurų, priklausomai nuo komplektacijos. Toks purkštuvas atsipirks, kai purškiant pradės didėti pelnas, o tai priklauso, kaip ūkininkas šį purkštuvą išnaudos. Optimalu tokį purkštuvą įsigyti turinčiam nuo 300 iki400 ha ūkiui“, – sakė Nerijus Lekešys.

„SV Technika“ specialistas Sigitas Kliauga pristatė Amazone gaminamus įvairiems ūkio dydžiams pritaikomus išmaniuosius purkštuvus ir juose naudojamas išskirtines technologijas.

Aptarė automatinio Ama Select sistemos purkštukų valdymo galimybes, komponentus  ir to naudą. Pasak specialisto, automatiškai valdant atskirus purkštukus, sutaupoma iki 85 proc. augalų apsaugos produktų, mažiau perdangų, palyginus su įprastiniu section control dalinio pločio valdymo įjungimu, pvz. galulaukėse. Įdiegta Ama Select sistema leidžia reikiamus purkštukus ir jų kombinacijas pasirinkti vienu mygtuko paspaudimu, galima pasirinkti ir purkštukų slėgio diapazoną (galimos pozicijos su 50 cm ir 25 cm atstumu tarp purkštukų).

„Šiandien purkštuvas idealus, bet gamintojai eina į priekį ir ieško sprendimų, kaip jį dar labiau patobulinti. Svarbūs keli aspektai: saugoti aplinką, todėl chemijos turi būti išpurškiama kuo mažiau, ir tausoti ūkininko kaip gamintojo kaštus, kad būtų pasiekiamas kuo didesnis pelnas“, – į klausimą, kas purkštuvą padaro išmaniu, atsakė S. Kliauga.

Seminarų ciklas bus tęsiamas

Išklausiusiems seminarą, ūkininkams išduodami kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai. Seminarų ciklą planuojama tęsti. Pasikeitus ekstremaliai situacijai dėl koronaviruso, ketinama organizuoti  kontaktinius seminarus su žemės ūkio technikos pristatymu. Stebėkite informaciją Konsultavimo tarnybos interneto svetainėse (www.lzukt.ltwww.agroakademija.lt), feisbuko paskyroje arba kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.

Renginio įrašą žiūrėkite čia.

Apie ankstesnius seminarus skaitykite:

Išmanusis pavasaris – žemės dirbimas, tręšimas ir ES paramos galimybės

Seminarai žemdirbiams: tiksliosios technologijos – ūkio duomenys ir realus jų pritaikymas

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

AgS LT 230x350

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS