Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Smulkiojo ūkininko patirtis: elektroniką iškeitė į šilauoges

Smulkiojo ūkininko patirtis: elektroniką iškeitė į šilauoges

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2021-04-21

 

Vieną didžiausių Sūduvos krašte šilauogių plantacijų šiandien turintis smulkusis ūkininkas Andrius Eidukaitis jaunystėje svajojo tapti elektronikos inžinieriumi. Tačiau prieš 14 metų Vidgirių kaime (Vilkaviškio r.) senelių žemėje tėvų pasisodintos šilauogės iš esmės pakoregavo vaikino planus. Tėvų šilauogyno gausėjantis derlius ir šių uogų paklausa paskatino ryžtis didinti plotus ir sukurti uogininkystės ūkį. Šiuo metu Andriaus šilauogynas užima 4,5 ha, o jame uogas sirpina 15 tūkst. šilauogių krūmų.

Nauja šaka nenuvylė

Kai Vidgiriuose buvo pasodinti pirmieji 300 šilauogių sodinukų, tai buvo gana rizikinga investicija, nes tuomet Lietuvoje šilauogių beveik niekas neaugino ir pirkėjai ne itin jomis domėjosi. Tačiau išvaizda į mėlynes panašios uogos labai greitai išpopuliarėjo, o jų paklausa ėmė viršyti pasiūlą. Kadangi pirmosios šilauogės Eidukaičių nenuvylė, buvo nutarta didinti jų plotą. Iniciatyvą perėmė Andrius.

silV

Viskas prasidėjo nuo 300 šilauogių krūmelių

Šilauogynui įrengti reikėjo nemažų investicijų. Vasaromis vaikinas vykdavo dirbti į užsienį, o uždarbį investuodavo į uogyną. Teko pasinaudoti ir ES parama, ji siekė 15 tūkst. eurų. Tačiau parama sudarė tik nedidelę dalį lėšų, kurių reikėjo ūkiui sukurti, savų lėšų teko skirti gerokai daugiau.

„Pirmiausia reikėjo pasirūpinti dideliu kiekiu specialių durpių šilauogėms auginti, įrengti laistymo sistemą, įsigyti tūkstančius sodinukų, juos tinkamai pasodinti. Vėliau uogakrūmius reikia kruopščiai prižiūrėti: genėti, tręšti, mulčiuoti. Investicijų grąžos tenka laukti gana ilgai – krūmas tampa produktyvus ir pelną pradeda duoti tik po 4–5 metų. Nuo vieno krūmo per sezoną vidutiniškai priskiname apie 5 kg uogų. Tačiau derlius priklauso nuo metų – kartais jis gausus, o kartais uogų sunoksta gerokai mažiau. Šilauogių krūmai gali būti produktyvūs iki 25–30 metų, nelygu jų priežiūra. Kadangi seniausiems krūmams dabar apie 10 metų, derlių jie duos dar maždaug 15–20 metų. Šilauogyną vertinu kaip ilgalaikę investiciją, tikiuosi, kad jis ir toliau bus pagrindiniu pajamų šaltiniu“, – teigia Andrius.

eidukaiciaiV

Andrius, jo tėveliai Regina ir Zenonas Eidukaičiai buvo vieni pirmųjų Suvalkijoje įveisę šilauogių plantaciją

Daugiausia šilauogių Eidukaičiai realizuoja Suvalkijos krašto turgeliuose ir Kaune. Be to, pamėgino iš šių uogų spausti sultis, virti uogienę – šie produktai taip pat rado savo pirkėjų. Nors dabar daug kas pasisodina po kelis šilauogių krūmus savo sodybose, atsirado ir daugiau jas auginančių ūkių, tačiau, pasak Andriaus, kol kas tai nei nuostolio, nei konkurencijos nesudaro.

„Braškes ar avietes auginančiųjų taip pat yra daug, o vis viena šių uogų paklausa didelė. Keletą metų mūsų šilauogių plantacija vis augo, plėtėsi, dabar kurį laiką buvome apsistoję ties 4,5 ha, bet ateityje yra planų dar truputį padidinti. Ketiname ne tik didinti, bet ir atnaujinti uogyną, ieškoti tobulesnių veislių, naujų produkcijos realizavimo galimybių, galbūt plėsti asortimentą“, – planais dalijosi A. Eidukaitis, elektronikos inžinieriaus profesiją sėkmingai iškeitęs į ūkininkavimą.

Pataria norintiesiems auginti šilauoges

Ketinantiesiems auginti šilauoges patariama atkreipti dėmesį į sodinimo vietą – jos mėgsta saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą. Labai svarbus procesas – dirvos paruošimas. Šilauogės mėgsta rūgščią (pH 4–5,5), labai purią, neužmirkusią, neperdžiūvusią dirvą. Idealus variantas – rudos aukštapelkių durpės. Dauguma šilauogių augintojų rekomenduoja tokį sodinimo būdą: iškasama 1 m skersmens ir 40–60 cm gylio duobė. Didžiąją dalį pripilame spygliuočių pjuvenų, užpilame durpių, smėlio ir išmaišome. Didesnioji dalis durpių turėtų būtų viršuje, o pjuvenos – apačioje. Geriau naudoti smulkesnes ir papūdytas pjuvenas, nes šviežios gali padėti įsimesti puviniui, be to, sugers daug vandens, naudos azotą. Jei didžioji dalis pjuvenų bus apačioje, supus, kol šaknys jas pasieks. Šilauogių šaknys įdomios struktūros – jos plonytės, o ant galiukų gyvena grybas mikorizė. Jis mėgsta apie 70 proc. drėgmę, rūgščią dirvą (pH 3,5–4,5) ir gerą aeraciją. Grybų hifai geriausiai tarpsta ant medžio drožlių ir pjuvenų.

tvarkyta_V

Šilauogės subrandina įspūdingo dydžio uogas, nuo krūmo priskinama daugiau kaip 5 kg

Paruošus duobę, gausiai pripilama vandens, palaukiama, kol susigers. Sodinama tokiame pat lygyje, kaip augo prieš persodinant. Šaknys išskleidžiamos (jeigu įmanoma išskleisti) horizontaliai, nedideliame gylyje. Pasodinus mulčiuojama pjuvenomis (5–6 cm), palaistoma. Pasodinus laistyti reikia gausiai (10 litrų krūmui kas savaitę), tačiau vanduo neturi stovėti. Molingoje dirvoje visą iškastą žemę reikia išvežti ir pakeisti ją lengvu, puriu mišiniu. Plantacijose aukštai esantį gruntinį vandenį reikėtų drenuoti iki 60–80 cm gylio, kad duobėje nesikauptų vanduo. Lengvose ir šarmingose dirvose nuo aplinkinio grunto galima atskirti plėvele. Gruntinis vanduo turėtų būti ne daugiau kaip 0,5 m nuo paviršiaus.

Žemaūgės šilauogės gali būti sodinamos 60 cm viena nuo kitos, vidutinio aukščio – 80–90 cm, aukštaūgės – 100–120 cm. Reikėtų stebėti, kad šakos nesusipintų, tokias nugenėti.

Šilauogėms prigijus, dirva tręšiama rūgštinančiomis trąšomis – amonio sulfatu (100 g krūmui), galima tręšti kalio sulfatu (40 g krūmui). Genima praėjus 6 metams nuo pasodinimo, paliekamos 8 šakos: 4 derinčios ir 4 augančios. Palikus daugiau šakų, derlius bus gausesnis, tačiau uogos bus smulkios. Geriausia genėti žiemą ar pavasarį, saulėtą šaltą dieną.

Labai svarbu šilauoges laistyti. Be drėgmės uogos smulkėja arba pradeda kristi.

Kas antrus metus reikia pamulčiuoti durpėmis, nes jos sukrenta. Mulčias iš pušų žievių ar pjuvenų – būtinas, nes jis puikiai stabdo vandens garavimą.

Lietuvos sąlygomis geriausiai auga ankstyvos ir vidutinio ankstyvumo veislės. Dalis vėlyvų veislių uogų iki šalčių nesubręsta, nėra tokios skanios kaip ankstyvosios. Vėlyvas veisles galima auginti kaip priedą, norint pratęsti šviežių uogų sezoną. Nuo krūmo vidutiniškai priskinama 4–6 kg, kai kurios veislės subrandina 10–15 kg uogų.

ŪP korespondentė Rasa Smilgytė, Andriaus Eidukaičio asmeninio albumo nuotraukos

Agroakademija.lt rekomenduoja 

Ūkininko likimo posūkiai: mokytojo duona ir tarnystė priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (video)

Mažeikių šeimos sodas: išskirtinis dėmesys kokybei ir pirkėjui (video)

Jaunoji ūkininkė tęsia tėvų veiklą – puoselėja braškių ūkį (video)

Pauliaus Žemaičio pasirinkimą ūkininkauti lėmė svajonė apie vynuogyną

Šeimos ūkio sėkmė – drąsa eksperimentuoti ir vartotojų pasitikėjimas (video)

M. Maciulevičius: apie mobiliųjų turgelių veiklą ir ateities perspektyvas

Braškes auginantis smulkusis ūkininkas Manfredas džiaugiasi atradęs savo kelią

Aušra Džiugienė pasirinko tęsti tėvų verslą – ūkininkauti nedideliame gyvulininkystės ūkyje

Ramūno Bubnio siekis – plėsti ir modernizuoti ekologinį ūkį tiek, kiek pats gali aprėpti

ukininko patarejas

 

 






baneris

AgS LT 230x350

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS