Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > VERTA ŽINOTI > Atmintinė: kaip neprarasti budrumo įsigyjant sodinukų

Atmintinė: kaip neprarasti budrumo įsigyjant sodinukų

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos






2021-04-26

© LŽŪKT nuotr.

Atėjus pavasariui suaktyvėja prekyba vaismedžiais bei dekoratyviniais augalais. Prekyvietėse pasirodžius naujoms sodinukų partijoms, aptinkama atvejų, kai sodinukuose iš Lenkijos gali slypėti labai realus pavojus. Todėl vaismedžių bei dekoratyvinių augalų pirkėjui labai svarbu įsitikinti, kad augalų sodinukai atitinka saugomai zonai keliamus reikalavimus, nes sodinamoji medžiaga yra pati rizikingiausia augalų grupė, su kuria gali plisti įvairūs augalų kenkėjai.

Kas yra saugoma zona?

Saugoma zona – šalies teritorija, kurioje nėra aptiktas ar paplitęs vienas ar daugiau kenkėjų, rastų Europos Sąjungoje (toliau – ES), nors šalyje yra palankios sąlygos jiems plisti ir vystytis. Saugoma zona yra ypač atidžiai stebima ir kontroliuojama, o visai įvežamai augalinei produkcijai, kuri gali būti tam tikro kenkėjo užkratu, taikomi specialieji reikalavimai.

Norint apsaugoti sodinamosios medžiagos medelynus, sodus nuo bakterinės degligės, kai kurios šalys arba jų teritorijos skelbiamos saugomomis zonomis. Lietuva (išskyrus Kėdainių miesto seniūniją) tai pat turi nuo bakterinės degligės saugomos zonos statusą. Jį Lietuvai suteikė Europos Komisija, atsižvelgdama į tai, kad ši bakterija nėra aptinkama mūsų šalyje (arba nustatomas ribotas židinių skaičius) ir mes vykdome griežtesnės kontrolės įsipareigojimus.

Bakterinė degligė

Bakterinė degligė – pavojinga vaismedžių ir dekoratyvinių augalų liga, kurią sukelia karantininis kenkėjas – bakterija Erwinia amylovora (Burrill) Winslow et al.. Bakterija, sukelianti degligę, gali pažeisti apie 180 erškėtinių (Rosaceae) šeimos, Pomoidae pošeimio augalų rūšių iš 39 genčių: kriaušes, obelis, svarainius, cidonijas, gudobeles, dyglaines, kaulenius, lokvas, šliandras, šermukšnius, medlievas, fotinijas ir kt.

Bakterinės degligės požymiai: pražydę žiedai vysta ir žūsta, vaisiai mumizuojasi, nenukrentaLapai ruduoja ar juoduoja, susisuka, apmiršta, bet nenukrenta. Vysta ir žūsta ūgliai ir jaunos šakelės, susisuka kabliu (susiformuoja vadinamasis „Šeferdo kablys“). Pažeista žievė suminkštėja iš jos pradeda tekėti skystis (eksudatas), kuriame daug bakterijų. Skystis būna pilkšvai baltos ar pieno spalvos. Pažeista žievė sutrūkinėja, išryškėja riba tarp sveiko ir pažeisto audinio. Žievėje, o vėliau ir gilesniuose sluoksniuose susidaro žaizdos (vėžiai).

23_V

Bakterinės degligės požymiai: vaisiai mumizuojasi, nenukrenta, pažeistos šakelės lenkiasi kabliu

45_V

Atsiradusios vėžinės žaizdos,  žievei įtrūkus pro žaizdeles sunkiasi eksudatas

Liga plinta su vėju, lietumi, kruša, su vabzdžiais (bitės, amarai, vapsvos ir kt.) ir migruojančiais paukščiais, medžių genėjimo įrankiais bei su užkrėsta sodinamąja ir skiepijimo medžiaga, retesniais atvejais – su vaisiais, eksudatu ištepta tara, pakavimo medžiaga. Liga labai greitai – per dvejus metus – gali pažeisti 80–90 proc. sodo augalų. Pažeisti augalai žūva per vienerius–dvejus metus. Pagrindinė priežastis, kodėl degligė yra tokia žalinga – nėra efektyvių kovos priemonių. Svarbiausios priemonės bakterinės degligės suvaldymui – prevencija. Būtina užkirsti kelią užkrėstos augalinės produkcijos patekimui bei kuo anksčiau jau pasodintuose augaluose nustatyti ir identifikuoti ligos sukėlėją Erwinia amylovora. Sustabdyti ligos plitimą galima tik sunaikinus patį ligos pažeistą augalą bei aplink jį augančius augalus šeimininkus. Kiekvienas, kuris augina augalus šeimininkus, nesvarbu ar tai medelynas, sodas ar vienintelį dekoratyvinį augalą kieme auginantis žmogus, turi nuolat stebėti savo augalus. O kilus įtarimui, nedelsiant kreiptis į Augalininkystės tarnybos regioninį skyrių.

Bakterinės degligės paplitimas ir saugomos zonos kitose šalyse

Bakterija Erwinia amylovora yra aptinkama beveik visose ES šalyse narėse, tačiau daugumoje šalių bakterinė degligė nėra paplitusi visoje teritorijoje (t. y. aptinkama tik pavienių šios bakterinės ligos židinių). Tokioms šalims pateikus prašymą ir pritarus kitoms ES šalims narėms, Europos Komisija suteikia saugomos zonos statusą. Saugomos zonos statusą, be Lietuvos, tai pat turi Latvija, Estija, Airija (išskyrus Galvėjaus miestą), Italija, Slovėnija ir Slovakija, išskyrus tam tikras apskritis, ir kitos šalys, įvardytos Europos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 III priedo A dalyje 1 punkte.

ES narės neturinčios saugomos zonos statuso, bet norinčios išvežti bakterinės degligės augalus šeimininkus, įskaitant apdulkinti skirtas gyvybingas žiedadulkes, bei išvežti ar pervežti bičių avilius į turinčias saugomos zonos statusą šalis (į Lietuvą ar kitas ES šalis), įsteigia buferinę (intensyvių tyrimų) zoną. Buferinėje zonoje privalo būti atlikti intensyvūs bakterinės degligės augalų šeimininkų tyrimai ir per dvejus metus nenustatyta bakterija Erwinia amylovora.

Intensyvių tyrimų zonas yra įsteigusios Lenkija, Čekija, Ispanija ir kitos šalys.

Kokie reikalavimai taikomi norint įsigyti bakterinės degligės augalus šeimininkus

Siekiant apsaugoti Lietuvą ir ES šalis nuo bakterinės degligės išplitimo, augalus šeimininkus įvežti į saugomą zoną galima tik iš tų šalių, kurios turi saugomos zonos statusą arba teritorijos, kurioje atliekami intensyvūs tikrinimai bei bakterinės degligės tyrimai. Tačiau augalai ir augalinė produkcija iš saugomos zonos statuso neturinčios teritorijos į saugomą zoną negali būti įvežami. Iš trečiųjų šalių įvežti augalų sodinukus ir kitą augalų dauginamąją medžiagą į saugomos zonos statusą dėl bakterinės degligės turinčią teritoriją yra draudžiama.

Primename, kad 2019 m. gruodžio 14 d. visi įsigyjami augalai, skirti sodinti, iš Lietuvos ar iš kitos ES šalies privalo būti tiekiami rinkai su augalo pasais. Augalo pasas – tai oficialus dokumentas naudojamas visose ES šalyse narėse, kuris garantuoja augalinės produkcijos sveikatingumą ir atsekamumą.

2017 m. gruodžio 13 d. Europos Komisijos įgyvendinamuoju reglamentu (ES) 2017/2313 buvo patvirtintos visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikytinos vienodos augalo pasų formos. Tikimasi, kad Europos Sąjungoje pradėjus naudoti vienodos formos augalo pasus, bus lengviau suprasti šių dokumentų turinį, o aptikus kenkėjų – paprasčiau atsekti galimą užkrato šaltinį.

Norėdami geriau suprasti pateikiamą informaciją ir atskirti teisingą augalo pasą, atsiminkite skiriamuosius augalo pasų požymius: Europos Sąjungos vėliava kairiajame viršutiniame augalo paso kampe; dešiniajame kampe – užrašas „Augalo pasas“ valstybės narės ir anglų kalbomis (Lietuvoje surašytuose augalo pasuose ši informacija atrodytų taip: „Augalo pasas / Plant passport“). Kadangi didžioji Lietuvos teritorijos dalis turi saugomos zonos statusą dėl vaismedžių bakterinės degligės, todėl planuojant įvežti į Lietuvą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/2072 XIV priedo 5 punkte paminėtus bakterinės degligės augalus, reikia žinoti, jog augalų pasuose privalomas specialusis žymėjimas: „PZ  ERWIAM“. Toliau nustatyta seka pateikiama kita svarbi informacija: augalo botaninis pavadinimas, valstybės narės ISO kodas, už brūkšnio – augalų tiekėjo rinkai registracijos Fitosanitariniame registre numeris bei kiti reglamentu (ES) 2017/2313 nustatyti duomenys. Augalo paso pavyzdys.

Atkreipiame dėmesį, kad įvežantys sodinukus ar dekoratyvinius augalus iš kitų Europos Sąjungos šalių asmenys privalo turėti augalų pasus įvežamiems augalams ir saugoti šiuos dokumentus mažiausiai trejus metus.






apskaita

darbu sauga-2

pasaru-tyrimo-baneris

nuotoliniai mokymai_1

GZPK BANERIS

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/