Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > PARAMA IR VERSLAS > LŽŪKT konsultantai pataria, kaip parengti „žemišką“ verslo planą smulkaus ūkio plėtrai

LŽŪKT konsultantai pataria, kaip parengti „žemišką“ verslo planą smulkaus ūkio plėtrai

LŽŪKT informacija






2021-04-22

 

Agroakademija.lt · LŽŪKT Konsultantai pataria, kaip parengti „žemišką“ verslo planą smulkaus ūkio plėtrai

Pasibaigus pavasario sėjai, prasideda pats ES paramos paraiškų teikimo darbymetis. Paramai smulkiesiems ūkininkams šiemet numatytas nemenkas pinigų krepšelis – 10 231 248 Eur paramos lėšų. Prioritetai – visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Tikslinės sritys – efektyvesnis ūkininkavimas, modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą. Pagal veiklos sritis bus remiama žemės ūkio produktų gamybos, žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimo ir teikimo rinkai veikla. Apie paraiškų teikimą, dokumentų rengimą, daromas klaidas labai žmogiškai ir paprastai pasakoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šakių r. konsultavimo biuro vadovė ir daug patirties turinti ekonomikos konsultantė Aušrelė Pukinskienė (nuotr.).

A_V

Darbai po sėjos

„Kalbant apie investicines priemones, nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d. ūkininkai galės pretenduoti į dvi Kaimo plėtros plano priemones. Mažieji ūkininkai, gaminantys standartinę produkciją, galės pretenduoti į paramą smulkiesiems ūkiams. Ta parama yra 15 tūkst. eurų. Na, o didieji ūkiai, kurie peržengia aštuonių tūkstančių standartinės produkcijos vertę (VED), galės pretenduoti į paramą „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Čia paramos suma yra solidesnė, galima finansuoti projektus iki 200 tūkst. eurų vertės. Tai čia tiems, kurie jau turi istoriją, deklaravę pasėlius, vykdę projektus. Jauniesiems ūkininkams, planuojantiems ateitį, apie savo gyvenimą ir įsikūrimą kaip tik metas pagalvoti dabar, nes nuo birželio 1 d. iki liepos 3 d. bus priimamos paraiškos ir jaunųjų ūkininkų įsikūrimui. Tai yra tokios svarbiausios ūkių įsikūrimo priemonės – galima pirkti techniką, padargus, gerinti ūkio infrastruktūrą.

Paprastai kalbant, tai reiškia, kad žmogus už tuos paramos pinigėlius gali pirkti viską, ko reikia smulkaus ūkio  verslo planui, jo idėjai įgyvendinti. Tai gali būti ne tik ilgalaikis turtas – technika, pastatai. Galima įsigyti ir sėklų, ir trąšų, ir kuro – visko, ko šiandien reikia smulkiam ūkiui. Ši 15 tūkst. eurų parama ūkininkui patogi dar ir tuo, kad, kai priimamas teigiamas sprendimas, jog ūkininkas gaus tą paramą, jo sąskaitą iš karto pasiekia 12 tūkstančių eurų – 80 proc. paramos sumos. Likusius pinigus ūkininkas gauna po to, kai jis pasiekia savo užsibrėžtus tikslus: padidėja ūkis, proporcingai gaunamos numatytos pajamos, padaromos numatytos investicijos, – pasakojo LŽŪKT Šakių r. biuro vadovė.

Konsultavimo tarnybos konsultantai pasiruošę padėti

Priemonė labai paranki ir gera, supaprastintos taisyklės, reikalavimai. Svarbiausia – turėti idėją ir noro dirbti, o Konsultavimo tarnybos specialistai sudėlios, parodys, pamokys, parengs dokumentus ir projekto įgyvendinimo metu palydės kiekviename žingsnyje.

„Antrajame pusmetyje numatyta kita – „Smulkiųjų ūkių bendradarbiavimo priemonė“. Labai paraginčiau pagalvoti, susirasti tuos reikiamus tris partnerius. Tai irgi labai gera, supaprastinta priemonė – nereikia juridinių asmenų steigti, labai paprasta sudaryti sutartis. Na, nors Lietuvoje kartais būna sunkoka susitarti, kaip sakoma du yra, o trečio į draugiją niekas nenori priimti. Dar neskuba ūkininkai kooperuotis. Daug ateina ūkininkų konsultuotis, tačiau, kaip minėjau, labai dažnai nenori trečio į draugiją priimti, o tuomet, teikiant projektą, sunku surinkti tuos reikalingus pirmumo balus. Tiesa, dabar, ateinant jaunesniosios kartos atstovams, tas bendravimo ir bendradarbiavimo fonas jau ryškesnis“, – pasakoja konsultantė.

Kas prašo paramos?

Atėjusi ūkininkė anksčiau pirmiau apsiverkdavo, kad „štai kaimynė tai gavo paramą ir nuslėpė, kad rašo paraišką. Dabar, gavusi paramą, melžia savo karves...“ O ji, tai neva nežinojusi, nors ir tų karvių pati nelaiko. Dabar jau kitaip. Dėl paramos besikreipiančius ūkininkus galima būtų suskirstyti į dvi grupes. Vieni ateina, jau apsisprendę ir žinodami, ko jiems reikia, ko siekia. Tokių – apie 80 proc.. Kiti dar strateguoja, dėliojasi savo ateitį iš įvairių paramos priemonių paletės, dar neapsisprendę, blaškosi, nors jie vėliau gali susirinkti didesnę paramos dalį, – šypsosi A. Pukinskienė. – Aišku, sėkmingiausi projektai tie, kai žmonės ateina, apsisprendę, subrendę, subrandinę mintį. Aš visada kaip mama sakau: popieriuje aš jums viską galiu surašyti, bet įsidėmėkit – gyventi tai jums su tais plūgais ir padargais reikės. Visada kartoju – su parama „apsiženyti“ reikės ne vienai nakčiai. „Valdų modernizavimo“ parama didelė, kontrolės laikotarpis – 5 metai. Taigi, „jaunieji ūkininkai“, „ženyjatės“ 3 metams. Kontrolė, ataskaitos – ko prigaminai, priauginai. Galbūt nėra labai malonu, bet turi žinoti, kur eini ir kokius įsipareigojimus prisiimi“.

Klaidos brangiai kainuoja

„Žmogiška – reikia tų pinigėlių labai. Tik kad nebūtų kaip su greitaisiais kreditais – pinigėlius gauni, o įsipareigojimų nevykdai, tai paskui grąžinti reikia. Jau kaip savo. Tada skauda. Kitų įmonių konsultantai su smukiaisiais ūkininkais neprasideda. Padaro projektą, gauna pinigus, o tu jau dirbk... Neseniai buvau susitikusi su smulkiaisiais ūkininkais. Vargšiukai važiavo toli į Kauną, gana nemenkus pinigus mokėjo, projektą parašė. Ir viskas. Pinigus gavo, o pagalbos jokios. Apleido, nesuadministravo, nepadėjo tos valdos dydžio kontroliuoti. Nieko. Žmogus gavo tuos kuklius 12 tūkst. eurų, o paskui juos beveik ir atiduoti reikia. Tai šiaip taip, bendromis jėgomis, susitvarkėme reikalingus dokumentus, susirikiavome, susidėliojome, pasitvarkėme, ko trūko. Ir žmogui, ačiū Dievui, viskas gerai. Paramos gavimas yra atsakingas darbas, reikalauja žinių ir gebėjimų. Ir, svarbiausia, iki pat pabaigos viskas turi būti deramai sutvarkyta“, – pasakoja Konsultavimo tarnybos konsultantė.

Kiek laiko reikia verslo planui parengti?

Aušrelė Pukinskienė sako, kad, rengiant projektą paramai gauti, bendravimas su žmonėmis užtrunka: „Kai jau visi dokumentai suruošti, kelioms dienoms pasineri į to žmogaus gyvenimą ir gyveni su jo viltimis bei rūpesčiais. Būna kartais, kad ir porą metų užtrunka, kol žmogui tas verslo planas susisluoksniuoja. Turiu tokį segtuvą. Dabar pavarčiau. Tai, pavyzdžiui, tokie jauni, galvoti, „visapusiškai pasimatuojantys“ žmonės iš turgaus pas mane ateidinėjo nuo 2015 metų. Kasmet svarstė – reikia tai tokias, tai kitokias daržoves auginti... Tik 2019 m. pasiryžo. Bet kai jau atėjo, tai per pusvalandį buvo viskas aišku: pirksiu tą... užaugs tiek... parduosiu taip... bus va šitaip...“

„Per kokius du-tris susitikimus sutariame ir viską susidėliojame. Dirbame, aišku, intensyviai, konstruktyviai, nevaikiškai. O kuo daugiau darbo įdedi, tuo geresnį rezultatą pasieki. Taip nebūna, kad ateitų žmogus ir sakytų: „Labas, man reikia projekto, kad ryt iki vakaro būtų iškeptas...“ O jeigu ir būtų, tai rezultatas, ko gero, būtų prastas. Čia panašiai kaip su sėja – brandos ir apmąstymo reikia“, – sako LŽŪKT ekonomistė.

„Žmonės įvairius variantus, alternatyvas, renkasi. Svarsto – galbūt plūgo reikia? Paskui jo atsisako. Galbūt reikia germinatoriaus, ar dar kažko?... Iš praktikos galiu pasakyti, kad po paraiškų pateikimo apie 30 proc. iš jų vėliau daromi įvairūs patikslinimai, pataisymai tarp etapų, pačių investicijų. Keičiame daiktus, deriname su Nacionaline mokėjimo agentūra, tvarkome terminus“, – pasakojo ekspertė.

Nepaliekame vieno lauke

„Vykdant projektą, ūkininkus, ypač smulkiuosius, dažnai reikia palydėti už rankos. Prieš deklaravimą, kai reikia kontroliuoti valdos ekonominį dydį, klientai ateina pasiskaičiuojame, susižiūrime, ar viskas taip, kaip planavome. Klausiu – ar viską atsimenate, ar tikrai žinote, ką turite deklaruoti? Na, žiūrėk, pasirodo, jau kažkam trūksta kelių arų. Deriname, ką galima tvarkyti. Svarbu sužiūrėti, nepraleisti. Suprantu ir žmones. Kol neprasidėję lauko darbai, jie nusiteikę dokumentus tvarkytis, tačiau kai prasideda žemės ūkio darbų karuselė, kai užsisuka ten visokių vabalų, kenkėjų suktinis, žmogus galvoja – jeigu nenupurkšiu dabar, tai jie kaip mat suės paskutinį salotos lapą... Dažnai žmonės per tuos darbus ir užsimiršta“, – darbo patirtimi dalijosi LŽŪKT Šakių biuro vadovė.

Projektus vykdant keliais etapais, vėlgi svarbu neužmiršti pateikti mokėjimo prašymų. Pradelsti mokėjimų prašymo terminai irgi gresia sankcijomis, delspinigiais. Reikia būti pasitempus, nes paramos gavėjas – tai jau ne šiaip koks darbininkas. Čia reikia tam tikrų administracinių gebėjimų.

Kad nereikėtų vargti

Vis dažniau ūkininkai pasiryžta ir paskolą paimti. Kaip žinia, mūsų valstybėje yra sukaupta pakankamai pinigų, finansinių išteklių. Norėdamas suteikti paskolą, bet koks kreditorius – ar tai būtų bankas, ar kredito unija – apie būsimą klientą nori žinoti kaip galima daugiau. Prašoma pildyti paraiškas, dokumentus. Konsultavimo tarnybos specialistai padeda parengti dokumentus, pateikti paraiškas, sutvarkyti, kad žmogui nereikėtų vargti. „Visais atvejais jie gali gauti konsultaciją ir apie kredito įstaigas, ir apie bankus, kredito unijas, apie palūkanas ir panašius dalykus. Aišku, rajonai, turintys savo kredito unijas, yra geresnėje situacijoje. Pas mus Šakiuose yra Zanavykų bankelis. Tai vėlgi – ir valdyba, ir paskolų komitete yra ūkininkai. Tai ir to popierizmo reikia mažiau, nes visi visų pasėlių laukus mato. Planuojant investicinius projektus, jau iš anksto viską suplanuojame. Bet būna, kad darbymečiu trūksta ir apyvartinių lėšų, ir reikia greitai – tuomet ir tas biurokratizmo aparatas greičiau sukasi. Veikia ir palūkanų kompensavimo mechanizmai, skolintis dabar geras laikas“, – sakė ekonomistė.

Kuomet darbe gera

„Džiaugiuosi savo darbu, – sakė LŽŪKT Šakių biuro vadovė A. Pukinskienė. – Žmonių, kurie pas mane ateina, visas gyvenimas susietas viltimi, lūkesčiais. Nuolat susiduriame su tuo, kas nauja, pažangu. Smagu kiekvieną susitikus paklausti, kaip važiuoja „tas naujasis purkštuvas“, „srutovežis“ ar dar kažkas? Labai džiugu, kai į biurą ateina jauni, iš emigracijos sugrįžę žmonės. Ateina laikas, kai vaikai pradeda eiti į mokyklą, tokios šeimos turi nuspręsti, ar mokys savo vaikus užsienyje svetima kalba, ar vis dėlto sugrįš į Lietuvą. Tokie žmonės, dirbę salotų, braškių laukuose, šėrę gyvulius ir lupę kailius, dirbę furistais ir išvežiotojais, sugrįžę namo, nori pajusti savos duonos skonį.

Šakiuose reikia pradėti nuo mažo. Darbas užsienyje jiems jau parodė, kad galima suktis ir mažuose plotuose. Štai vienas tokių – Kęstutis – pradėjo nuo smulkaus ūkio paramos, kelių gyvuliukų ir aptvarų. Vėliau „nuėjo“ į valdų modernizavimą. Perka pašarų rulonavimo techniką, presus, traktorių. Kiti braškes augina, daro braškių laikymo tuneliukus, kitus originalius dalykus, parsivežę svetur įgytos patirties. Drąsiai į turgelius važinėja realizuoja produkciją. Jiems jau Lietuvoje nėra ribų. Šauniai nuvažiuoja iki Kauno ir Marijampolės – nesėdi prie tvarto ir neverkia, kad Šakiuose jų produkcijos niekas neperka. Šitie jauni žmonės įneša tokio naujo vėjo, naujo požiūrio į ūkininkavimą. Kita vertus, svarbi ir istorija, vyresniųjų sukauta patirtis. Be jos nebūtų to, ką mes šiandien turime“.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

mazinu_1

apskaita