Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > VERTA ŽINOTI > Smulkieji ūkiai stebimi pro mikroskopą

Smulkieji ūkiai stebimi pro mikroskopą

LŽŪKT informacija






2021-04-30

 

SALSA projektas pašalino ilgalaikį mokslinių tyrimų trūkumą, nes ėmėsi tyrinėti smulkių ūkių padėtį skirtinguose Europos ir Afrikos regionuose. Jo išvados turėtų padėti šiems ūkiams išnaudoti savo tikrąjį potencialą, rašoma Europos Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros informacijos tarnybos (CORDIS) pranešime. O kokie prioritetai ir galimybės lietuviškų smulkių ūkių? Ko jie tikisi?  

Europoje ir Afrikoje mažųjų ūkių tyrimas truko ketverius metus (nuo 2016 m.). Iš viso buvo tiriami 30-yje regionų (25 Europoje ir 5 Afrikoje) veikiantys smulkūs ūkiai, mažos maisto įmonės. Visa tai buvo atliekama stengiantis atsakyti į vieną klausimą: koks yra mažų ūkių indėlis į tvarų aprūpinimą maistu ir mitybos saugą įvairiose maisto sistemose?

Šis klausimas buvo aktualus ilgą laiką, nes prielaidų buvo daugiau, negu faktinių duomenų. „Mes nežinojome, kiek yra mažų ūkių, ką ir kiek jie gamino, kur keliaudavo jų produkcija, kas gaudavo iš to naudos ar net kuriuos mažus ūkius reikia išlaikyti“, – sako Teresa Pinto Correia, SALSA koordinatorė ir Évoros universiteto Portugalijoje Viduržemio jūros regiono žemės ūkio, aplinkos ir plėtros (MED) instituto profesorė.

Siekdama užpildyti šias žinių spragas, projekto komanda išbandė tris hipotezes:

1) ar maži ūkiai yra svarbus tvarios maisto gamybos šaltinis;

2) ar maži ūkiai apsirūpina maistu ir pajamomis patys, o ne gamina tik komerciniais tikslais;

3) ar maži ūkiai didina bendrą maisto sistemos įvairovę ir taip prisideda prie pastarosios atsparumo.

Mažų ūkių palyginamasis sugretinimas

„Mes tęsėme tyrimą, daugiausia dėmesio skirdami regioniniam lygiui, kuriame egzistuoja daugybė skirtingų ūkių tipų", – aiškina Pinto Correia. „Paklausėme savęs, kas vyksta vienoje ar kitoje teritorijoje ir, derindami socialinių bei fundamentaliųjų mokslų metodus,  pateikėme tikslius mažų ūkių pasiskirstymo ir gamybos įvertinimus“.  

SALSA mažus ūkius skirsto į penkis potipius:

1) „ne visą darbo dieną dirbantys tiekėjai“, kurie gamina daugiau savo pačių poreikiams nei rinkai (tokių buvo 11 % respondentų);

2) „tradiciniai kovotojai“, paveldėję ūkius, gaunantys mažas pajamas ir daugiausia priklausantys nuo ūkio, tenkindami savo maisto suvartojimą (32 %);

3) „tradiciniai verslininkai“, kurie jungiasi į paplitusius kooperatyvus rinkos integracijai (26 % );

4) „specializuotas verslas“, gaunantis didžiausias pajamas iš specializuotos produkcijos, turinčios didelę pridėtinę vertę (23 %);

5) „diversifikuotas verslas“, kurio atstovai yra pasiturintys, ūkininkavime naujokai, labai verslūs ir vysto įvairią gamybą pagal įvairių pirkėjų poreikius.

Taip pat buvo tiriamas mažų ūkių indėlis į maisto sistemą. „Išanalizavome 109 regionines atskirų pagrindinių produktų maisto sistemas ir nustatėme, kad maži ūkiai iš dalies papildo regioninę maisto sistemą tokiais produktais, kurie niekada nepasiekia oficialios rinkos. Žvelgiant iš maisto rinkos perspektyvos, maži ūkiai prisideda prie maisto prieinamumo kiekviename regione dviem būdais: prisideda prie regioninio prieinamumo – namų ūkiams bei bendruomenėms – ir padidina maisto produktų rūšių bei šaltinių įvairovę, todėl sustiprėja gebėjimas atsinaujinti ir atsparumas“, – pažymi Pinto Correia.

Viena abejonė, kurią projektas siekia išsiaiškinti, yra susijusi su tuo, ar maži ūkiai iš tikrųjų yra svarbūs platesnėje žemės ūkio schemoje. Ir taip yra iš tikrųjų, – pabrėžia Pinto Correia: „Paskaičiavome, kad maži ūkiai galėtų patenkinti 100 % regioninės paklausos ir sukurti perteklių 44 % iš 109 analizuotų regioninių produktų maisto sistemų, ypač Afrikoje (71 %), Pietų Europoje (46 %) ir Rytų Europoje (36 %). Šiaurės Europoje maži ūkiai galėtų patenkinti iki 20 % regioninės paklausos 80 % analizuotų maisto sistemų.

Remdamasi savo išvadomis, projekto komanda pateikė strateginių rekomendacijų rinkinį, kurio sklaida bus tęsiama ateinančius kelis mėnesius. Jie numatė atitinkamas valdymo priemones, kaip tai atlikti, taip pat būsimus kelius iki suinteresuotųjų šalių. Tai turėtų padėti mažiems ūkiams klestėti, vystytis ir galiausiai išnaudoti savo didžiulį potencialą.

O kaip Lietuvoje?

2020 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje vyrauja valdos, kurių žemės plotas yra nuo 1 iki 5 ha, tai – 42 proc. visų šalies valdų, 19 proc. sudaro 5–10 ha ploto valdos. Valdos, kurių plotas yra 200–300 ha, sudaro 0,48 proc., 300–500 ha – 0,31 proc., daugiau kaip 500 ha – 0,23 proc. Taigi, nors Lietuvoje jau kurį laiką matomas ūkių stambėjimo procesas, vis dėlto smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje yra daugiausia. Kaip rodo ekspertų analizės, pelningesni buvo ūkiai iki 10 ha. Turint daugiau kaip 10 ha, ūkių pelningumas mažėja, jie dirba nuostolingai. Mažas pelnas pastebimas ir ūkiuose nuo 100 iki 150 ha, o labiau pelningi – valdantys daugiau kaip 150 ha.

Ko nori smulkūs ūkininkai?

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) 2021 m. vasarį atliko viešą smulkiųjų ūkių apklausą, kurioje elektroniniu būdu buvo apklausti 245 Konsultavimo tarnybos klientai, Ūkininkų sąjungos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio rūmų nariai, kitų organizacijų, atstovaujančių smulkių ir šeimos ūkių interesams, žmonės. Daugiau nei 60 proc. iš jų ūkininkauja ilgiau kaip 10 metų. Pusė respondentų jau pasinaudojo ES paramos priemonėmis. Nepasinaudojusieji parama teigė, kad to nepadarė dėl nepalankių taisyklių, per mažo VED, per didelės biurokratijos, vyresnio amžiaus ir kitų priežasčių. Didžioji dalis – net 75 proc. apklaustųjų – planuoja ūkio plėtrą bei modernizavimą.

Respondentų klausta, kokių žinių, konsultacijų, kitų paslaugų jiems labiausiai reikia. Dauguma apklaustųjų teigė, kad jiems aktualiausia informacija ES paramos, finansiniais (buhalterinė apskaita, mokesčiai), technologiniais klausimais. Patogiausia yra konsultuotis nuotoliniu būdu. Ūkininkai norėtų mokytis netradiciškai – patirties pasidalijimo (diskusijų) grupėse. Taip pat nemaža dalis respondentų teigė, jog norėtų turėti savo konsultantą (mentorių), net 46 proc. respondentų už mentoriaus paslaugas iš dalies sutiktų mokėti.

„Suprantama, kad smulkūs ūkininkai dažnai prisibijo finansinių įsipareigojimų, tačiau dėl to dažnai ir praleidžia progą pasinaudoti realiomis ES paramos galimybėmis pagerinti savo ūkininkavimo sąlygas“, – apklausos rezultatus pakomentavo LŽŪKT Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis.

Vargti nereikėjo

Iki praėjusių metų gruodžio 31 d. karantino metu nukentėję smulkieji ūkininkai, per karantiną turėję ūkį, kuris pagal 2019 metų duomenis buvo mažesnis nei 4 EDV, deklaravę žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, taip pat buvo deklaravę gyvenamąją vietą kaimo vietovėje, nedirbo pagal darbo sutartį arba neturėjo darbo santykiams prilygintų santykių ir negavo nedarbo socialinio draudimo išmokų, galėjo kreiptis pagalbos. Sąlygas atitikę ūkininkai iš viso, kaip periodinę išmoką, galėjo gauti apie 600 eurų. „Sodrai“ prašymus pateikė per 33 tūkst. smulkiųjų ūkininkų, nors, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, tokių pretendentų ją gauti teoriškai galėjo būti daugiau kaip 80 tūkstančių. „Sodra“ per 27 tūkst. smulkiųjų ūkininkų išmokėjo apie 6,3 mln. eurų. Na, su tokiais pinigais gėrybėmis aruodų nepripildysi, tačiau ir verslo planų rašyti nereikėjo.

Sekėsi neblogai

„Per 2014–2020 m. laikotarpį Konsultavimo tarnybos ekonomines paslaugas teikiantys konsultantai ūkininkams parengė daugiau kaip 2400 paraiškų paramai į žemės ūkio valdas gauti. Džiaugiamės, kad dėl sėkmingai parengtų paraiškų įvairaus dydžio ir srities ūkiai gavo per 95 mln. eurų savo pasirinktai krypčiai plėsti ar modernizuoti. Daugiausia investavo plėtojantieji augalininkystės ūkius, bet nemažai investicijų teko ir gyvulininkystės, daržininkystės ar uogininkystės ūkiams“, – pasakojo Mindaugas Mižutavičius, LŽŪKT paslaugų ir produktų valdymo specialistas.

Pernai NMA paskelbė 2 veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ paraiškų teikimo etapus. Apie trečdalį Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos klientų sudaro smulkieji ūkininkai, antra tiek – vidutiniai šeimos ūkiai. LŽŪKT biuruose ekonomines paslaugas teikiantys konsultantai pagal smulkiųjų ūkininkų paramos priemonę parengė 273 projektus, 264 iš jų buvo sėkmingi, o likusiems 7 projektams tiesiog nepakako skirtų lėšų. Gavę paramą, smulkieji nebuvo palikti vieni įgyvendinti projektų – konsultantai kartu su jais dirba viso projekto įgyvendinimo metu: padeda atlikti pirkimus, teikia mokėjimo prašymus, pildo ataskaitas, stebi, kad būtų pasiekti projekte įsipareigoti rodikliai ir pan.

Į paramą pretendavo ūkininkai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba ir žemės ūkio produktų, pagamintų ar užaugintų valdoje, perdirbimu bei teikimu rinkai. LŽŪKT Verslo ekonomikos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Čepienė pasakojo, kad per pirmąjį 2020 m. pusmetį LŽŪKT klientai pateikė 147 paraiškas. Aktyviausi pagal parengtų projektų skaičių buvo Marijampolės, Lazdijų, Šakių, Telšių, Šilutės, Trakų, Rokiškio, Tauragės rajonų ūkininkai. Daugiausia iš jų investavo į gyvulininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektorius, o už paramos lėšas įsigijo žemės ūkio padargų, traktorių, gyvulių pašarų ruošimo ir šėrimo įrangą, uogininkai – laistymo įrangą ir panašiai.

Antrajame paraiškų surinkimo etape paramos galėjo prašyti tik pieninės galvijininkystės ūkiai. Tuomet į biurų konsultantus, pasak V. Čepienės, kreipėsi 126 smulkieji ūkininkai. Pagal parengtų projektų skaičių pirmavo regionai, kuriuose gerai išvystyta pienininkystė, – Šilutės, Šilalės, Kelmės, Klaipėdos, Kupiškio, Lazdijų, Plungės, Skuodo, Telšių ir Rietavo savivaldybės.

Siekiant tvarios plėtros ir aplinkos išsaugojimo, įsigytos betoninės mėšlidės ir srutų kauptuvai. Skatinta gerinti pieno kokybę, todėl investuota į pieno šaldymo įrangą, o, prisidedant prie ūkio darbo procesų efektyvumo didinimo, smulkūs ūkiai investavo į melžimo įrangą. Taip pat įsigyta reikalingų žemės dirbimo padargų, technikos, pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo įrangos ir kita.

Gegužę startuoja parama smulkiems ūkiams

Jau kitą savaitę, gegužės 3 d., vėl bus skelbiamas paraiškų priėmimas pagal paramos priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“. Šiemet jai skirta per 10,2 mln. Eur paramos lėšų. Prioritetai – visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas. Tikslinės sritys – efektyvesnis ūkininkavimas, modernizuojant ūkius, užsiimant prekine gamyba bei konkuruojant rinkoje, didinant smulkiųjų ūkių ekonominį gyvybingumą. Bus remiamos „žemės ūkio produktų gamybos“ bei „žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) perdirbimo ir teikimo rinkai“ veiklos sritys.

Verslo planai paramai gauti – tai tik viena iš smulkiesiems ar šeimos ūkiams LŽŪKT teikiamų paslaugų, o tokių – daugiau kaip 60. Tarnybos ekspertai visuose savo padaliniuose pasirengę padėti.

Agroakademija.lt rekomenduoja

Podkastas #4. Ar smulkus ūkis gali užaugti?

Ūkininko likimo posūkiai: mokytojo duona ir tarnystė priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (video)

Mažeikių šeimos sodas: išskirtinis dėmesys kokybei ir pirkėjui (video)

Jaunoji ūkininkė tęsia tėvų veiklą – puoselėja braškių ūkį (video)

Pauliaus Žemaičio pasirinkimą ūkininkauti lėmė svajonė apie vynuogyną

Šeimos ūkio sėkmė – drąsa eksperimentuoti ir vartotojų pasitikėjimas (video)

Braškes auginantis smulkusis ūkininkas Manfredas džiaugiasi atradęs savo kelią

Aušra Džiugienė pasirinko tęsti tėvų verslą – ūkininkauti nedideliame gyvulininkystės ūkyje

Ramūno Bubnio siekis – plėsti ir modernizuoti ekologinį ūkį tiek, kiek pats gali aprėpti

Prarengta pagal Bendrijos mokslinių tyrimų ir plėtros informacijos tarnybos ir LŽŪKT informaciją

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





apskaita

darbu sauga-2

pasaru-tyrimo-baneris

nuotoliniai mokymai_1

GZPK BANERIS

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/