Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > GYVULININKYSTĖ > Ūkininkams pristatyta saugesnė alternatyva gyvulių sveikatingumui

Ūkininkams pristatyta saugesnė alternatyva gyvulių sveikatingumui

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2021-05-21


Pastaruoju metu nuolat didėja poreikis pigesnėms ir saugesnėms alternatyvoms gyvulių sveikatingumui užtikrinti nei antibiotikai. Viena iš jų – į gyvulių racioną įtraukti biotechnologijos produktus – simbiotikus. Kad įsitikintų jų efektyvumu melžiamų karvių ir veršelių sveikatingumui, produktyvumui ir įvertintų technologijos efektyvumą, LŽŪKT gyvulininkystės konsultantai ir specialistai 8 skirtingų rajonų gyvulininkystės ūkiuose įrengė parodomuosius bandymus. Jų rezultatai buvo pristatyti baigiamojoje projekto „Naujausių simbiotikų įtaka pieninių galvijų sveikatingumui, produktyvumui, antibiotikų vartojimo mažinimui bei ūkio konkurencingumo didinimui“ konferencijoje.

Į virtualų renginį prisijungė daugiau kaip šimtas klausytojų. Nors, atrodo, kad Lietuvoje pieno ūkis po truputį traukiasi, tačiau nusprendę šią veiklą plėtoti toliau, intensyviai domisi naujausiais mokslo pasiekimais. „Ypač aktualūs ir naudingi parodomieji bandymai, susiję su pieno ūkių produktyvumo didinimu, produkcijos kokybės ir gyvulių sveikatingumo gerinimu. Juk padidintas produkcijos kiekis ir sveikas gyvulys gali kompensuoti finansinius praradimus dėl pieno kainos sumažėjimo, o dar geriau, kai ūkio produkciją galima padidinti ir pagerinti visiems ūkiams prieinamais metodais ir aiškiai matomais teigiamais rezultatais. To ir siekėme įgyvendindami šį projektą“, – prieš konferenciją sakė projekto vadovė, LŽŪKT gyvulininkystės vyr. specialistė Daiva Gurauskienė.

Konferenciją pradėjusi LŽŪKT Profesinių kompetencijų padalinio vadovė Asta Šakickienė dėkojo visiems projekto dalyviams už kantrų, nuoseklų ir kokybišką darbą, kuris prasidėjo 2018 m. gruodį, tačiau nepaisant nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių dėl koronaviruso pandemijos, sėkmingai baigėsi.

„Gyvename sudėtingu laikotarpiu. Trys įvykiai lemia mūsų gyvenimo aplinką ir jo kokybę. Viena iš jų – pandemija. Nepaisant to, ji visus sutelkė, davė tam tikrą postūmį ir progresą. Ir aiškiai parodė, kad būtiniausi žmogaus poreikiai, t. y. bendravimas, žinios ir kokybiškas maistas, niekur nedingsta. Tiesiog turėsime išmokti su užklupusiais sunkumais gyventi kokybiškai. Antras etapas – klimato kaita. Daug apie tai šnekama, bet ar tai tik iššūkiai? Juk tai ir galimybės, nes žmonės moka sugyventi su gamta, jei per toli neatsitraukia. Tad į tai reikia žiūrėti kaip į galimybes, kartu ieškoti sprendinių ir juos taikyti. Trečias – IT technologijų revoliucija, ypač išryškėjusi pandemijos akistatoje. Gauname daug informacijos, mokomės ją atsirinkti, suprasti, diskutuoti ir priimti bendrus sprendimus. O šis projektas – vienas iš pavyzdžių, kada sutelkę jėgas, pastangas ir patirtį, bandant ir klystant galima pasiekti puikių  rezultatų, išmokti kažką naujo ir perduoti kitiems“, – sakė A. Šakickienė.

Konferencijoje pranešimus skaitė LŽŪKT gyvulininkystės specialistai ir konsultantai: Vytas Gudaitis, Vidas Tolevičius,  Birutė Spundzevičienė, o Verslo ekonomikos skyriaus vadovė Vaida Gomoliauskienė apžvelgė, kokios šiais metais investicijos gyvulininkystės ūkiams bus remiamos iš ES fondų.

Ūkininkams, dalyvavusiems konferencijoje, buvo išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai.

Neatsakingo antibiotikų naudojimo grėsmės dažnas dar neįvertina

Intensyviai, gausiai ir dažnai be priežasties ūkiuose naudojant antibiotikus, visame pasaulyje vystosi atsparesni ligų sukėlėjai ir vaistų poveikis mažėja, todėl kartojasi susirgimai, didinamos vaistų dozės. Pasak, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresniojo gyvulininkystės specialisto Vido Tolevičiaus, neatsakingas antibiotikų vartojimas tiek veterinarijoje, tiek žmonių medicinoje leido išsivystyti atsparioms mikrobų padermėms, o tai reiškia, jog ateityje antibiotikai tam tikrų infekcijų gali nebeišgydyti. Sunerimti verčia ir pranešimai, kad pastaraisiais metais bakterijų atsparumas antibiotikams daugelyje Europos šalių grėsmingai didėja. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad bakterijos, turinčios atsparumo antibiotikams genų, yra perduodamos iš gyvulio gyvuliui ir iš gyvulio žmogui. Be to, mikroorganizmų atsparumas antibiotikams vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai.

„Kalbant apie atsparumą antibiotikams daugelis mano, kad gali susiformuoti žmogaus ar gyvūno atsparumas antibiotikams. Tačiau atsparios tampa ligas sukeliančios bakterijos. Jos gali plisti ir sukelti infekcijas tiems žmonėms ir gyvūnams, kurie antibiotikų nevartoja. Antibiotikai sunaikina daugumą bakterijų, tačiau „superbakterijos“ išgyvena ir dauginasi net ir veikiamos antibiotikų, ypač kai juos vartojame netinkamai. Dar blogiau, kad „superbakterijos“ gali perduoti savo atsparumo genus kitoms bakterijoms. Todėl probiotikai jau yra laikomi ta medžiaga, kuri gali užpildyti šią spragą. Jau nemažai ūkių juos naudoja vietoje antibiotikų“, – pabrėžė specialistas.

Viena iš gyvulininkystės problemų – išsaugoti jauniklius. Pasak V. Tolevičiaus, kasmet vidutiniškai ūkiuose netenkama iki 15 proc. veršelių, paršelių ir ėriukų, o persirgę įvairiomis ligomis jaunikliai ateityje atsilieka savo augimo tempu ir vystymusi, iš jų gaunama mažiau ir prastesnės kokybės produkcijos. Dauguma praktikų ir mokslininkų mano, kad taip atsitinka dėl netaisyklingo jauniklių motinų šėrimo ir laikymo sąlygų. Tarp prieauglio susirgimų pagrindinę vietą užima virškinimo trakto ligos. Šių negalavimų galima išvengti, žarnyne papildomai „pasėjus“ naudingos mikrofloros. Todėl pastaruoju metu plačiai pradėti naudoti probiotikai, kurių sudėtyje yra gyvų kultūrų – virškinimo trakto simbiontų ir jų fermentacijos produktų.
simb.kib_vidus

Mokslininkai, bandydami rasti išeitį, sukūrė inovatyvius preparatus – simbiotikus. Tai biologiškai aktyvių organinių medžiagų – probiotikų ir prebiotikų – derinys, kuris stiprina gyvulio imunitetą, gerina virškinamumą ir teigiamai veikia visus virškinamajame trakte esančius mikroorganizmus.

Probiotikai – specialiai atrinktos dažniausiai pieno rūgštį produkuojančios gyvos bakterijos arba gyvos mielės, kurios apsaugo galvijų virškinimo traktą nuo žalingų mikroorganizmų, sukuria žarnyne tinkamą mikroflorą, mažina viduriavimą, gerina galvijų sveikatingumą ir jų augimą.

„Į probiotikų preparatus reikia žiūrėti ne kaip į naujos gydomosios priemonės atsiradimą, bet kaip į naujų gydomųjų ir profilaktinių priemonių kompleksą, skirtą virškinimo traktui apsaugoti. Simbiotikai, patekę į virškinamąjį traktą,  naikina patogeninius mikroorganizmus, neutralizuoja ir kompensuoja sutrikusių organų veiklą, stimuliuoja audinių regeneracinius procesus ir imuninę sistemą. Tyrimais įrodyta, kad gyvūnas, užaugintas steriliomis sąlygomis, neturi mikrofloros ir patekęs į normalias gyvenimo sąlygas žūsta per kelias dienas, todėl simbiotikai ypač teigiamai veikia veršelių virškinimo ir imunines sistemas“, – sakė V. Tolevičius.

Anot specialisto, probiotikai gali būti duodami gyvuliams įvairiais būdais. Jis priklauso nuo vartojimo tipo. Probiotikai gali būti įterpti į granuliuotą pašarą, gali būti pagaminti kapsulėse, pastos, miltelių ar granulių pavidalu, kurie gali būti dozuojami tiesiogiai arba kartu su pašaru. Simbiotiniai preparatai, sukurti iš gyvūnų virškinamojo trakto mikroorganizmų, yra ekologiški produktai, sintetinantys labai svarbias biologiškai aktyvias medžiagas: vitaminus, fermentus, antibiotikus, amino rūgštis. Simbiotikai, palyginti su antibakteriniais cheminiais preparatais, turi daug pranašumų: nenuodingi, nesukelia šalutinių reakcijų, alergijos, gyvūnai juos toleruoja.

V. Tolevičius išsamiai aptarė, kokią įtaką galvijų prieaugliui daro probiotikai, prebiotikai, fermentiniai preparatai, vitaminai, organinės rūgštys, kaip antai: skatina veršelių augimą, vystymąsi ir atsparumą; stimuliuoja nespecifinį imunitetą; gerina pašaro maistingųjų medžiagų virškinamumą ir pasisavinimą. Veršeliai greičiau adaptuojasi prie aukštos energinės vertės pašarų ir nebaltyminių azotinių medžiagų, sumažėja pašarų sąnaudos priesvorio vienetui priaugti, pagerėja veršelių sveikatingumas bei jų išsaugojimas ir kt. teigiami procesai. Augantiems gyvuliams taip pat naudinga duoti natūralių bakterinių preparatų kaip priemonę, gerinančią augimą, sveikatingumą ir produktyvumą.

Bandymo subtilybės

Birutė Spundzevičienė, LŽŪKT Rokiškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė, pristatė bandymo atlikimo metodiką ir sąlygas. Iš viso projekto veikloje 2019–2020 metais dalyvavo 8 skirtingo dydžio pieno ūkiai iš skirtingų rajonų: Plungės, Skuodo, Rokiškio, Utenos, Šilutės, Šilalės, Kelmės, Šiaulių, kuriuose laikomos Lietuvos juodmargės ir holšteinų veislės karvės. Bandymai buvo suskirstyti į du etapus: paruošiamąjį (14 dienų) ir tiriamąjį (90–92 dienų karvėms, 60 dienų veršeliams) laikotarpius.

Kiekviename ūkyje atrinkta po 16 melžiamų šviežiapienių karvių ir po 16 jų atvestų veršelių. Karvės pasirinktos pagal primilžį, taip pat pagal ūkininkų įžvalgas. Naudojant analogų principą, pagal produktyvumą ir įmitimą karvės buvo išskirstytos į dvi grupes (kontrolinę ir bandomąją), po 8 gyvulius kiekvienoje. Šių karvių veršeliai taip pat buvo išskirti į kontrolinę ir bandomąją grupes. Atlikti pašaro maistingumo tyrimai, nustatyti kraujo biocheminiai, produktyvumo ir pieno kokybės rodikliai, nustatytas ir imunoglobulino kiekis kraujo serume. 

Bandymo metu gyvuliai laikyti ir šerti vienodomis sąlygomis (racionai sudaryti pagal fiziologinius poreikius), tačiau bandomosios grupės melžiamoms karvėms 90 dienų su pašaru duota po 20 g simbiotikų, o veršeliams – su pienu  60 dienų duota po 5 g.

Konsultantė pabrėžė, kad bandymo eiga ir veikla buvo pristatoma  ūkininkų pasidalinimo patirtimi grupėse. „Per metus susitikdavome keturis kartus, kiekvienas dalindavomės savo patirtimi, drauge spręsdavome iškilusius klausimus. Atvykdavo ir Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistai, su mobiliąja laboratorija. Parodomieji bandymai yra naudingi ne tik ūkininkams, ieškantiems atsakymų, bet ir mums, konsultantams, kadangi bandymų metu praktiškai tobulinamos žinios, įgyjamas ūkininko pasitikėjimas, įsivyrauja draugiški santykiai. Visada stengiamės padėti, o šiltas ir atviras bendradarbiavimas neša abipusę naudą“, – dėkodama ūkininkams sakė LŽŪKT Rokiškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė Birutė Spundzevičienė.

Išvados ir rekomendacijos

Gautų bandymų rezultatus išsamiai renginio klausytojams pristatė Vytas Gudaitis, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro gyvulininkystės ekspertas. Gyvulininkystės ūkių šeimininkams jis pateikė daug naudingų ir praktiškų patarimų.

Pasak specialisto, pieno riebalų ir baltymų koncentracija piene bei pakitęs šių rodiklių santykis rodo, kad racione nėra maisto medžiagų bei mineralų balanso. Normalus baltymų ir riebalų santykio koeficientas šviežiapienių karvių piene yra 0,7–0,9.  Kai šis koeficientas mažesnis kaip 0,7, karvės turi ketozės, o kai koeficientas (baltymų/riebalų) didesnis kaip 0,9, – acidozės problemų. Normalus riebalų ir baltymų santykio koeficientas piene turi būti ne didesnis kaip 1,5 ir ne mažesnis kaip 1. Šiuo atveju primilžiai gali būti dideli, o riebalų koncentracija piene žema, todėl pieno sudėtį būtina stebėti.

O štai žema laktozės koncentracija piene rodo, kad racione nėra pakankamai didžiajame prieskrandyje neskaidomų rezervinių angliavandenių. Pagal urėjos kiekį piene galima spręsti apie raciono energijos ir baltymų santykį. Normali urėjos koncentracija piene yra 20–30 mg/proc. Kai jos koncentracija piene žemesnė, racione nepakanka baltymų, o kai per didelė – baltymų racione per daug. Jei tai tęsiasi ilgiau, atsiranda apsivaisinimo rizika. 
 meslas_vidus

Įvertintas ir pašarų virškinamumo rodiklis, naudojant mėšlo plovimo sietelius. Tirta 4 kartus: 14 dienų po apsiveršiavimo, po 1 mėn., po 2 mėn. ir bandymo pabaigoje.

Vyto Gudaičio teigimu, pagal galvijų išmatų konsistenciją ir spalvą galima spręsti apie galvijų šėrimo pilnavertiškumą ir sveikatą. „Pirmiausia, galima išsiaiškinti, kaip gyvulio virškinamasis traktas sugeba suvirškinti pašarą. Jeigu ant pirmojo mėšlo plovimo sietelio lieka daug pašaro, vadinasi, yra virškinimo problemų. Galbūt tai acidozė, mikotoksinai. Nesuvirškintas pašaras rodo energijos arba ląstelienos trūkumą. Tai problema, kurią reikia spręsti. Jei ant paskutiniojo, trečiojo sietelio, matome daugiausia suvirškinto pašaro liekanų, tai viskas tvarkoje“, – aiškina Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas.

Gyvulių ligos priklauso nuo daugybės veiksnių: ankstyvo naujagimio atskyrimo nuo motinos, nevisaverčio šėrimo ir nesubalansuotų racionų, antisanitarinių sąlygų tvartuose. Šie veiksniai ir nulemia, kad dėl tam tikrų bakterijų stygiaus žarnyne susidaro deficitinė mikroflora, atsakinga už gyvulio fizinę būklę ir apsaugą nuo ligų. Normali daugelio gyvulio sistemų ir organų veikla priklauso nuo mikroorganizmų rūšies. Taigi, simbiotiniai preparatai, visų pirma, reikalingi tinkamai žarnyno mikrofloros veiklai palaikyti“, – teigė V. Gudaitis.

VERseliai_V

Simbiotikai didelę įtaką turėjo veršelių virškinimo sistemai ir augimui. Veršelių priesvorio stebėjimui buvo atliekami kontroliniai svėrimai.

Taigi, kokios išvados? V. Gudaitis išskyrė šiuos bandyto simbiotiko RumiPro Top privalumus: optimalus startas jauniems galvijams; stiprina imunitetą; stimuliuoja pašarų virškinamumą; palaiko žarnyno veiklą ir sveikatingumą; stabilizuoja didžiojo prieskrandžio pH lygį; mažina acidozės riziką; pagerina mikroelementų įsisavinamumą; didina produktyvumą.

Tyrimo metu nustatyta, kad, panaudojus simbiotikus melžiamoms karvėms, padidėjo pieno primilžis nuo 1,6 iki 6,23 proc. (vidutiniškai apie 4 proc.). Iš bandomosios grupės karvės už pieną gauta vidutiniškai 32,29 Eur daugiau pajamų. Simbiotikams vienai karvei per bandomąjį laikotarpį išleista 15,64 Eur. Vidutiniškai už pieną papildomai iš bandomosios  grupės karvės  gauta po 16,65 Eur.

Taip pat pagerėjo pieno kokybiniai rodikliai: pieno baltymingumas padidėjo 102,19 proc., apie 24 proc. sumažėjo somatinių ląstelių skaičius piene, ± 80 proc. karvių apsivaisino po pirmojo sėklinimo, pagerėjo maisto medžiagų pasisavinimas, sveikesni gyvuliai.  

Panaudojus simbiotikų veršeliams, mažiau pasireiškė jų virškinamojo trakto sutrikimų, apsaugojo nuo žarnyno ligų, skatino augimą  (bandomosios veršelių grupės  priesvoriai vidutiniškai buvo didesni 4,2 proc. nei kontrolinės grupės), gerino gyvulio išvaizdą.

LŽŪKT gyvulininkystės specialistai rekomenduoja simbiotikus duoti veršeliams kaip profilaktinę priemonę įvairios kilmės diarėjai mažinti ir imunitetui stiprinti, o karvėms reikėtų duoti kaip preparatą, mažinantį acidozės riziką, palaikantį žarnyno veiklą ir sveikatingumą, didinantį primilžį bei mažinantį somatinių ląstelių skaičių piene.

„Simbiotikai tikrai turi teigiamą efektą. Tai matosi ir iš bandymo: gyvuliai sveikesni, veršeliams mažiau pasireiškė virškinamojo trakto sutrikimų. Karvės greičiau surujojo, sėkmingesnis buvo apvaisinimas. Didžiausia problema – kaip juos paduoti (įterpti ar pasirinkti kitą būdą) ir atsirinkti tinkamą produktą, nes rinkoje visko yra. Vis tik, renkantis simbiotikus, reikia atsižvelgti į ūkyje turimus pašarus, ūkio vadybą, pašaro padavimo  sąlygas. Niuansų yra, bet kad simbiotikai turi teigiamą poveikį, tai faktas“, –  konstatavo Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis.

Aptartos investicijos  gyvulininkystės ūkiams

Vaida Gomoliauskienė, LŽŪKT Verslo ekonomikos skyriaus vadovė apžvelgė, kokios investicijos gyvulininkystės ūkiams bus remiamos iš ES fondų šiais metais. Ji aptarė 5 paramos priemones, kurių paraiškų rinkimas jau prasidėjęs ar tik dar planuojama rinkti paraiškas: „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ (nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d.), „Parama smulkiesiems ūkiams“ (nuo gegužės 3 d. iki birželio 30 d.), „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ (nuo birželio 1 d. iki liepos 30 d.), „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ (nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 29 d.).

Specialistė išsamiai aptarė  kiekvienos iš šių priemonių paramos esmines gavimo sąlygas, dydį ir intensyvumą, tinkamas finansuoti išlaidas, kas gali pretenduoti į paramą, kokius kriterijus turi atitikti, ką galima įsigyti, išlaidų kategorijas, paramos išmokėjimo būdus, kontrolės laikotarpius, aplinkosaugos aspektus, atsiradusias naujoves ir kt. naudingą bei praktinę informaciją.

Vaida Gomoliauskienė paragino kreiptis į Konsultavimo tarnybos biurus visoje Lietuvoje. Konsultantai išsamiai susipažins su pasirinktos veiklos srities paramos teikimo schema, apskaičiuos atrankos kriterijus, įvertins kylančias rizikas, drauge aptarsite įsipareigojimus, taip pat parengs verslo projektą ir dirbs per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Rekomenduojame pažiūrėti reportažą Simbiotikai – alternatyva antiobiotikams

Renginio įrašas bus paskelbtas vėliau.

Projektas „Naujausių simbiotikų įtaka pieninių galvijų sveikatingumui, produktyvumui, antibiotikų vartojimo mažinimui bei ūkio konkurencingumo didinimui‘‘ Nr.14-PA-KK-18-1-03437 PR001 finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

 i straipsni

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

AgS LT 230x350

apskaita

mobili-gyvulininkystes-laboratorija

GZPK BANERIS