Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > GYVULININKYSTĖ > Užtrūkinimo periodas: šėrimas, užtikrinantis sveikas kepenis ir stabilią laktaciją

Užtrūkinimo periodas: šėrimas, užtikrinantis sveikas kepenis ir stabilią laktaciją

Vidas Tolevičius
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnysis gyvulininkystės specialistas






2021-07-16

 

Karvėms mitybos lygis – tai veiksnys, lemiantis jų produktyvumą ir pieno ūkio pelningumą. Žinoma, pieno kainos nenulems, bet atpiginti jo gamybą – gali. Niekada neturėsime idealios situacijos ūkyje, bet pažangus šėrimas turėtų būti orientuotas į konkrečius ūkio tikslus.

Kiekvienoje laktacijoje karvė turi pasiekti genetinį produktyvumą. Jeigu turite geros genetikos karvę, sugebėkite ją ir pašerti. Kiekvienas organizmas pirmiausia užprogramuotas išgyventi. Jeigu karvė normaliai nepaėda, ji tik galvoja, kaip išgyventi. Produkcijos gamyba jai – antraeilis dalykas, skirtas maitinti jaunikliui.

25 % melžiamų karvių išbrokuojama per pirmąsias 60 laktacijos dienų, 50 % pieno pagaminama per pirmąsias 100 laktacijos dienų.

Grynosios energijos laktacijai poreikis – 2 dienos iki apsiveršiavimo ir 2 dienos po apsiveršiavimo:

Įvairių faktorių įtaka karvei 2 savaitės iki apsiveršiavimo ir 8 savaitės po apsiveršiavimo:

  • prieš apsiveršiavimą labai sumažėja sausųjų medžiagų suvartojimas: nuo 15 kg iki 5–7 kg apsiveršiavimo dieną, kai karvės beveik neėda;
  • tuo pačiu, siekiant patenkinti energijos poreikį, padidėja kūno riebalų skaidymas, t. y. karvės iš savo kūno mobilizuoja didelį kiekį riebalų;
  • organizme vyksta dideli hormoniniai pokyčiai;
  • vystosi neigiamas energijos balansas;
  • 50 % karvių išsivysto subklinikinis arba klinikinis kepenų suriebėjimas. Sveikos karvės kepenys po apsiveršiavimo sveria apie 9 kg ir gali sukaupti apie 0,5 kg riebalų per parą. Vieno įmitimo balo netekimas duoda apie 4,5–5 kg riebalų patekimą į kepenis.

 

50–60 % karvių po apsiveršiavimo išsivysto ,,Riebių kepenų sindromas“ (kairėje) ir sveikos kepenys 

„Riebių kepenų sindromo“ atveju organizme sumažėja gliukozės sintezė, amoniako detoksikacija ir baltymų sintezė, pasikeičia reakcija į hormonus. Atsižvelgiant į tai, sumažėja primilžis, nusilpsta imunitetas, blogėja apsivaisinimas, padidėja išbrokavimo rizika.

Subklinikinės ketozės pasekmės:

  1. šliužo dislokacijos galimybė padidėja 3 kartus (Ospina et al., 2010; Duffield et al., 2009);
  2. perėjimas iš subklinikinės ketozės į klinikinę ketozę padidėja nuo 3 iki 6 kartų (Ospina et al., 2010; Duffield et al., 2009);
  3. metritų atvejų padažnėja nuo 1,5 iki 3,4 kartų (Ospina et al., 2010; Duffield et al., 2009);
  4. mastitų atvejų padažnėja 2 kartus (Leslie et al., 2000);
  5. primilžiai sumažėja nuo 1,9 iki 3,0 kg/d.;
  6. sumažėja apsivaisinimas 1,5 karto (Duffield et la., 2009).     


Atlikti bandymai

Bandymui atrinktos 93 karvės. Užtrūkusios karvės buvo šeriamos vienodais racionais, tik bandomajai grupei papildomai buvo duodama po 60 g/d. apsaugoto cholino. Apsaugotas cholinas buvo šeriamas 21 dieną iki apsiveršiavimo ir 21 dieną po apsiveršiavimo.

Kontrolinės grupės karvės davė vidutiniškai – 41,3 kg/d. pieno. Karvės, gavusios cholino chlorido, vidutiniškai davė 43,5 kg/d. pieno.

Laktacijos tolygumas iki 40 savaičių po apsiveršiavimo:

  • kontrolinės grupės karvės vidutiniškai davė 35,0 kg/d. pieno;
  • karvės, gavusios cholino chlorido, vidutiniškai davė 37,1 kg/d. pieno.

Cholino chlorido įtaka rektinei temperatūrai 4 -tą ir 12 -tą dieną po apsiveršiavimo:

  • kontrolinės grupės karvių 4 d. – 38,6 ?C, 12 d. – 38,8 ?C;
  • karvių, gavusių cholino chlorido, 4 d. – 38,7 ?C, 12 d. – 38,5 ?C.

Krekenų ir imunoglobulinų kiekis:

  • kontrolinės grupės karvės vidutiniškai davė 8,7 kg/d., 68,9 - IgG g/l;
  • karvės, gavusios cholino chlorido, vidutiniškai davė 9,4 kg/d., 86,9 - IgG g/l.

 

Karvei nereikia žaliųjų baltymų ardidžiajame prieskrandyje neskaidomų baltymų. KARVEI REIKIA AMINO RŪGŠČIŲ !

 

Metionino funkcijos

 

Lizino funkcijos

  • lizinas – antra svarbiausia pieno ir organizmo baltymų sintezę limituojanti aminorūgštis.
  • dalyvauja kalcio apykaitoje, ypač gerina kalcio absorbciją plonajame žarnyne ir jo kaupimąsi inkstuose;
  • kaip ir metioninas, dalyvauja L - karnitino sintezėje;
  • jo trūkumas didina organizmo imlumą infekcijoms.

Taigi, svarbiausias tarpsnis, į kurį turi būti sukoncentruotas dėmesys – tranzitinis laikotarpis (hipokalcemijos prevencija, kepenų apsauga). Amino rūgštys gerina karvių sveikatingumą tranzitiniu laikotarpiu, taip pat stebimas ženklus reprodukcijos rodiklių gerinimas sėklinimo metu. Racionų balansavimas, įtraukiant apsaugotas amino rūgštis, padeda kontroliuoti šėrimo kaštus, atsižvelgiant į pašarų kainų kitimą ir taip didinti ūkio našumą nepriklausomai nuo esamos situacijos (pieno kaina, šėrimo žaliavų kainos ir prieinamumas).

Jei reikia pagalbos

Jei turite klausimų dėl subalansuoto gyvulių šėrimo ar reprodukcijos, jums padės nešališki LŽŪKT gyvulininkystės specialistai ir konsultantai. Į ūkį jie atvyks su mobilia laboratorija ir atliks visus reikiamus tyrimus bei suteks reikalingą informaciją ir rekomendacijas. Specialistai į racioną įtrauks reikiamą kiekį priedų / papildų, neatstovaudami jokiai komercinei įmonei.  Todėl reikalingi gyvulių racioną papildantys priedai nebus patys brangiausi ir jų kiekis bus toks, kokio reikia. Kreipkitės.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

AgS LT 230x350

apskaita

mobili-gyvulininkystes-laboratorija

GZPK BANERIS