Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > IKMIS: pasėlių stebėjimas ir rekomendacijos

IKMIS: pasėlių stebėjimas ir rekomendacijos

LŽŪKT informacija






2021-06-17

Šiuo metu prisijungę prie IKMIS sistemos galite stebėti kas valandą atsinaujinančių augalų ligų ir kenkėjų plitimo rizikos prognozavimo modulių informaciją iš 55 agrometerologinių stočių. Taip pat vykdomi dinaminiai pasėlių stebėjimai ūkininkų laukuose, tad sistemoje rasite rekomendacijas, naudingas žieminių kviečių, sėjamųjų žirnių, bulvių, vasarinių kviečių ir miežių pasėliams.

IKMIS sistemoje galima matyti ir lyginti įvairiuose Lietuvos rajonuose palydovų fiksuotus, Konsultavimo tarnybos konsultantų stebimų pasėlių laukus. Konsultavimo tarnyba, bendradarbiaudama su palydovinių vaizdų teikėja, Vokietijos įmone „Geocledian“, suteikia galimybę visiems IKMIS vartotojams susipažinti su kosminių, dirbtinių žemės palydovų Copernicus Sentinel-2 ir U.S. Geological Service Landsat-8 fiksuojamais duomenimis, pritaikytais žemės ūkio augalus vertinti nuotoliniu būdu. Pasirinkę dominantį rajoną, augalą ir indeksą (NDVI – vegetacijos indeksas, NDRE – chlorofilo indeksas, NDWI – vandens indeksas, SAVI – dirvožemio indeksas ir kt.),  peržiūrėsite lauko duomenis grafike pagal fiksuotą datą arba chronologine tvarka galėsite peržiūrėti visus duomenis (1 pav.).

pav

1 pav. NDVI duomenys iš vasarinių kviečių pasėlio Šiaulių r.

Žieminių kviečių būklė

Žieminių kviečių pasėliai išsivystę labai skirtingai: nuo BBCH 55 (plaukėjimo vidurys) iki BBCH 61 (žydėjimo pradžia). Pasėliuose, kuriuose plinta kviečių dryžligė (randama 16–100 proc. pažeistų augalų), pažeistas antras ir trečias augalo lapas, lapų septoriozės (randama 12–88 proc. pažeistų augalų) pažeistas pirmas ir antras lapas, o apatiniame lapų jarde ir ant stiebų randama miltligė – 16–36 proc. pažeistų augalų.

Vasarinių kviečių ir miežių būklė

Vienuose pasėliuose vasariniai javai tik pradėjo bamblėti (BBCH 31), o kituose – vamzdelėjimo pabaiga (BBCH 45).

Vasarinių miežių pasėliuose rasta tinkliškosios dryžligės: Kauno, Raseinių, Joniškio, Jurbarto, Biržų, Alytaus, Kaišiadorių, Jonavos, Varėnos, Šiaulių, Šalčininkų, Trakų, Marijampolės rajonuose, tačiau žalingumo riba buvo viršyta tik Pakruojo, Širvintų rajonų pasėliuose.

Aptikta rinchosporiozės, rudadėmės dryžligės pavienių dėmių ir net miltligės pažeistų augalų. Smulkiosios rūdys fiksuotos Šalčininkų r. pasėlyje. Vasariniams miežiams sparčiai augant ant lapų gali atsirasti ir fiziologinių dėmių, nebūtinai tai bus ligos pradžia. Gerai apžiūrėkite lapus ir reikiamai juos įvertinkite.

O vasarinių kviečių pasėliuose miltligė jau viršijo žalingumo ribą Pakruojo, Kazlų Rūdos sav., Klaipėdos rajonuose. Taip pat pasėliuose rasta kviečių dryžligės – 12–96 proc. pažeistų augalų.

Jei vasarinius javus ruošiatės purkšti fungicidais, į tirpalo mišinį įdėkite ir insekticidų nuo plintančių kenkėjų. Augimo reguliatorius reikėtų naudoti tik aukštaūgių veislių vešliuose vasarinių javų pasėliuose ir, žinoma, įvertinus jų atsipirkimą.

Varpų fazioriozė vasarinių kviečių grūdus Fusarium spp. genties grybai dažniau pažeidžia negu žieminių. Būtent šiai ligai reikia, kad  žydėjimo metu 48–72 valandas pasėliuose laikytųsi drėgmė, o oro temperatūra tuo metu būtų apie 22–27 °C. Žieminių kviečių žydėjimo metu vyrauja saulėti ir sausi orai, bet rizika išlieka, nes dirvoje užkrato yra daug, o rasos padeda daugintis patogenui.   

Naudojant fungicidus nuo varpų fuzariozės, labai svarbu jais nupurkšti užsikrėtimo šia liga metu, t. y. javams žydint. Jeigu keliomis dienomis paankstinsite ar suvėlinsite purškimą, tuomet labai sumažės naudotų fungicidų efektyvumas. Nuo varpų fuzariozės turi būti naudojami tik tie fungicidai, kurių sudėtyje yra veiksmingos nuo šios ligos veikliosios medžiagos: protiokonazolas, tebukonazolas. Pasirenkant fungicidus, visada reikia įvertinti, kiek jie veiksmingi ir nuo kitų tuo metu plintančių ligų.

Augalų apasaugos sistemoje nuo lapų ir varpų ligų paskutinį purškimą būtina numatyti žydėjimo metu, o miežiuose – savaitės laikotarpiu visiškai jiems išplaukėjus. Todėl labai svarbu teisingai nustatyti augalo išsivystymo tarpsnį. Nustatant tarpsnį, reikia tikrinti 3–4 varputę nuo varpos apačios, nes dulkines gali būti nulytos, o radus besiformuojantį grūdą fungicidai nebeefektyvūs.

Jeigu javų pasėlyje nėra žydinčių plačialapių (dviskilčių) piktžolių, augalų apsaugos produktais galime purkšti dienos metu, bet jei produkto etiketėje parašyta „Pavojingas bitėms“, būtina registruoti PPIS ir „Nenaudoti bičių aktyvaus maitinimosi metu“  – purkšti nuo 21 val. iki 4 val.

naujas 1naujas 2

Duomenys iš Raseinių r. internetinės agrometeorologinės stoties atvaizduoti grafiškai pagal ligos ar kenkėjo plitimo prognozavimo rizika, kuri yra išreikšta procentais.

 1

2

O kokios augalų ligų ir kenkėjų plitimo sąlygos Jūsų rajono pasėliuose? Galite pasidomėti  www.ikmis.lt. Ir nepamirškite, kad visuomet galite tiesiogiai konsultuotis su nepriklausomais LŽŪKT augalininkystės konsultantais.

Informaciją rengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė ir konsultantų komanda pagal Geros augalų apsaugos praktikos taisykles.






baneris

AgS LT 230x350

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS