Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Geras ūkininkas: devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk

Geras ūkininkas: devynis kartus pamatuok, dešimtą – kirpk

„Valstietis.lt“ informacija






2021-06-17

© LŽŪKT nuotr.

Šalies žemdirbiai jau pajautė, kad šiemet trąšų kainos gali pasiekti rekordines aukštumas. To net nežinodami kai kurie pasiruošė iš anksto – pastaraisiais metais į dirvožemio tyrimus bei pažangias technologijas investavę ūkininkai bei žemės ūkio bendrovės jau ne tik pasilengvino gyvenimą, bet iš to dar gaus ir apčiuopiamos naudos.

Neliks „aklo“ tręšimo

Gluosninkų kaime (Alytaus r.) ne vieną dešimtmetį skaičiuojančioje ŽŪB „Atžalynas“ nuolat diegiamos pažangios technologijos, nebijoma naujovių. Ūkis deklaruoja apie 2 500 ha žemės, kuri išsidėsčiusi trijų savivaldybių – Alytaus ir Lazdijų rajonų bei Marijampolės – teritorijose. Šiemet ši ŽŪB laukuose augina žieminius bei vasarinius kviečius, rapsus, kukurūzus, žirnius, eraičinsvidres. Mišriame ūkyje ypač didelis dėmesys skiriamas dirvožemio tyrimams. Juos kas 4–5 metus atlieka patikima įmonės laboratorija. Taip ŽŪB išsityrė jau beveik pusę valdomų žemės plotų.

Aloyzas

„Dabar mūsų bendrovėje dirvos tręšiamos kintama norma. Trąšų dedame tik tiek, kiek reikia“, – pabrėžė bendrovės agronomas Aloyzas Jonikaitis.

Jis minėjo, kad pradžioje buvo kažkiek rizikos, nes nežinojo, kaip seksis, bet dabar jau gali žengti pirmyn. „Esmė tokia, kad suprogramuoji derlių. Sakykime, norime kulti 8 t kviečių iš 1 ha. Į programą įsivedu norimą kiekį, auginamą žaliavą (šiuo atveju bus kviečiai), kas buvo priešsėlis, ir man programa paskaičiuoja, kiek tam kiekiui (8 t) reikia išberti fosforo, kalio, taip pat parodo, ar reikia vietomis pakalkinti dirvas. Laukai pas mus labai nevienodi: vienur trūksta fosforo, kitur – kalio. Reikia žinoti, kur ir kiek juo tręšti“, – pažangių technologijų privalumus vardijo agronomas, pabrėždamas, kad minėtuose laukuose nebeliko „aklo“ tręšimo, kai tręši ir nežinai, kiek ko yra.

Nepasvėrę į naujoves nelenda

Tam, kad galėtų moderniai ūkininkauti, ŽŪB „Atžalynas“ turėjo įsigyti modernų tręštuvą, kuris trąšas bertų kintama norma. Senasis, turėtas bendrovėje, tam nebetiko. Būtent naujas tręštuvas tapo dideliu pagalbininku. Be to, ŽŪB „Atžalynas“ įsigijo vadinamąjį azoto skenerį, kuriuo kviečius taip pat tręšia tinkama trąšų norma – važiuoja per kviečių lauką, skenuoja ir mato, kiek juose jau yra azoto ir kiek jo dar trūksta.

traktorius

ŽŪB „Atžalyno“ laukuose dirba išmanieji traktoriai, nauji trąšų barstytuvai ir kita moderni technika.

„Azoto skenerį kabiname prie to paties naujo trąšų barstytuvo. Jis išlygina laukus. Pavyzdžiui, kur kokie šviesesni, geltonesni, ten beria daugiau, kur žaliuojantys, geri – mažiau. Būna, iš viso neberia, kur jau yra pakankamai azoto dirvožemyje“, – pasakojo bendrovės agronomas.

Anot A. Jonikaičio, viską padaro barstytuvas su skeneriu. Jis perduoda impulsus ir barstytuvas jau žino, kurioje vietoje ir kiek berti. Be šių inovatyvių naujovių „Atžalyne“ dar naudojamas ir kalkių barstytuvas, laukus kalkinantis taip pat kintama norma.

„Mes įsigijome šiuos inovatyvius pagalbininkus ir pasidarėme dirvožemio tyrimus dėl to, kad laukuose labai skirtingas balansas. Pavyzdžiui, viename lauko gale kalkių visiškai nereikia, rodo 0, o kitame trūksta 25 tonų. Tai įsivaizduokite – kaip be pagalbininko patręšti vienoda norma? Reikėtų be galo daug kalkių, o dabar beriame tik tiek, kiek reikia“, – patirtimi dalijosi A. Jonikaitis.

ŽŪB agronomas įsitikinęs, kad inovatyvi ir pažangi laukų tręšimo technika turėtų tarnauti mažiausiai 10 metų, o kaip seksis, parodys laikas. Dabar organines trąšas išsibarsto senuoju barstytuvu. A. Jonikaičio teigimu, ūkyje jų lūkesčius pateisino ir sėjamoji, kuri labai tinka rapsams sėti taikant „Strip-Till“ technologiją.

Tačiau pirkti bet ką, anot A. Jonikaičio, jie nelinkę. Prieš tai gerai išstudijuoja, išbando. „Nesvarbu net jeigu kas ką parodo pagal paskutinę madą, kol nepatikriname, neišbandome patys, nepuolame aklai pirkti ir kažką daryti. Jeigu pabandžius mūsų laukuose pasiteisina, tada pradedame investuoti“, – kalbėjo agronomas, geru žodžiu minėdamas ir išmaniuosius traktorius, į kuriuos investuoja – kasmet įsigyja po vieną.

O ar tikrai pavyks išauginti norimo dydžio derlių, neaišku. Agronomas sako, kad ne nuo jų viskas priklauso, nes derliui įtakos turi tiek sausros, tiek liūtys – tai jau ne jų valioje. „Mes patys susiplanuojame, užsiprogramuojame norimą derlių, bet turime ir gamtą. Buvo keleri metai, kai nuo kovo iki birželio nelijo, tai programuok ką nori, nes tada apie 90 proc. derliaus priklauso nuo gamtos. Tačiau pernai derliai buvo tikrai geri, jie džiugino ir davė grąžą: žieminių kviečių derliaus vidurkis buvo per 8 t, vasariniai kviečiai derėjo 6–7 t/ha. O drėgmės, lietaus, atsimenu, buvo gavę nedaug. Birželio pabaigoje palijo, to užteko“, – pasakojo A. Jonikaitis.

Išvystė du sektorius

Savo bendrovės laukuose jie pabandė auginti viską – nuo kviečių iki kmynų. Agronomas pasakojo, kad miežių kelerius metus nebeaugina dėl rinkoje esančios mažos jų kainos bei menkos paklausos. Kukurūzai sėjami gyvulių pašarams (silosui) ruošti. Kukurūzų laukai šioje bendrovėje šiemet sudaro apie 200 ha. Jie auginami ne tik pašarui, bet ir grūdams. Šiemet dar augina avižų, žirnių. Su cukriniais runkeliais jie atsisveikino 2014 metais, išauginę paskutinį derlių, ir daugiau jų auginimo nesiima. Sako, kad yra per daug neaiškumų su superkančia įmone, o ir kaina, mokama už cukrinius runkelius, netenkina. Pardavimui jie augina žieminius rapsus.

Kmynų jie yra auginę, bet jau nesėja kokie 3–4 metai. Taip pat šiemet nebesėjo pupų, nors anksčiau joms skyrė nemenką dėmesį. Jie pamiršo ir lubinus, kažkada augintus pabandymui. Dabar ŽŪB „Atžalynas“ augina eraičinsvidres sėklai. Jos turi daug energijos, o augalai – masės. Ūkininkai jas sumaišo su liucernomis arba su dobilais ir sėja kaip mišinius. Vieni augalai duoda baltymų, kiti – energijos.

„Turi būti balansas. Vienų jų negali duoti. Mes sėjame sėklai, o toliau jų panaudojimas – platus“, – aiškino agronomas, minėdamas, kad pati bendrovė turi apie 200 ha pievų ir ganyklų, augina gyvulius, todėl eraičinsvidres su liucerna sėja jų pašarui.

karves

Karvėms planuojama pastatyti modernią karvidę.

Ar išmaniosios technologijos teikia naudos, ar jos palengvino gyvenimą? Bendrovės agronomas neneigė, kad su šiomis technologijomis prisideda prie gamtos gerovės, nes jau nepertręšia laukų – naudoja tinkamas trąšas ir tik ten, kur jos reikalingos. Jis patikino, kad trąšos nuo šių metų dar gi labai pabrango. Manoma, kad bus sumušti kainų rekordai. Jas bet kokiu atveju reikia naudoti labai racionaliai – kiek ir kur reikia. Pasak agronomo, blogai, jeigu neturi dirvožemio tyrimo ir nežinai, kiek trąšų naudoti. Panašiai kaip atėjus pas daktarą – aklai juk negydo, iš karto padaro kraujo tyrimus ir mato, ar kažko trūksta. Anot A. Jonikaičio, atitinkamai ir laukams reikia taikyti panašias taisykles – daryti tyrimus.

Jis žino pavyzdžių, kai fosforo ir kalio netrūksta, bet vis tiek niekas neauga. Pasirodo, dirvožemio rūgštingumas prastas, reikia pakalkinti, kad atsipalaiduotų fosforas. Tokios naujovės padaromos ne per vienus metus, tam reikia mažiausiai 3–5 metus dirbti, kol pamatysi rezultatus. Pačiam agronomui ŽŪB „Atžalyne“ šiemet septintas sezonas. Dirvožemio tyrimus jis daro nuo 2016 metų. Kai kurie laukai jau pakartotinai ištirti. Aišku, viskas kainuoja, tyrimus pasidaryti taip pat nepigu.

Tris dešimtmečius „Atžalyno“ bendrovei vadovaujantis Algis Žėkas teigia, kad jų lūkesčius pateisino ir ūkyje įrengtos modernios grūdų džiovyklos, laukų tręšimo pagal individualius žemėlapius technologija. Be to, jau ruošiamasi modernios karvidės statyboms, kad ne prasčiau būtų išvystytas ir gyvulininkystės sektorius. Pasak vadovo, bendrovė kasmet investuoja į inovacijas.

Komentaras 

Ateities technologijos

 194048751_3956307871091458_209505579109103341_n_1

Lukas Šapranauskas, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas

Inovatyvus tręšimas – tai toks tręšimas, kai atiduodamas tikslingas trąšų kiekis optimaliam derliui tiksliose laukų vietose išauginti. Kitaip tai vadinama lauko dirvožemio maistinių medžiagų subalansavimu. Kodėl tai naudinga? Nes išvengiami pertręšimai ir išsiplovimai, saugoma aplinka, laikomasi tręšimo normų vandens apsaugos zonose ar kitose ribojamose teritorijose. Ne visais atvejais šis tręšimas būna pigesnis, tačiau per laiką dirvožemis subalansuojamas ir tokiu būdu gaunamas tolygesnis derlius visame lauke. Kintamos normos tręšimo planai fosforo ir kalio trąšoms rengiami pagal dirvožemio tyrimus, o azotinėms trąšoms – pagal dronų, palydovinius ar N–sensorių duomenis. Jau dabar pastebime, kad vis daugiau ūkininkų įsigyja inovatyvius tręštuvus ir siekia išnaudoti jų galimybes. Jie suvokia, kad ateityje bus pereinama prie tiksliųjų technologijų, mažinančių aplinkos taršą ir didinančių ūkių konkurencingumą.

VL žurnalistė Rima Kazakevičienė, LŽŪKT, Alytaus rajono savivaldybės administracijos, bendrovės „Linas agro“ portalo nuotr.






baneris

AgS LT 230x350

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS