Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > VERTA ŽINOTI > Diskusijos dėl glifosato grįžta su trenksmu

Diskusijos dėl glifosato grįžta su trenksmu

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2021-07-08

 

Drausti, riboti ar vis dėlto leisti? Kancerogenas, o gal – ne? Plačiosios visuomenės nuomonės įkvėpti politikai dėl veikliosios pesticido medžiagos – glifosato siūlo apsispręsti nacionaliniu lygiu nelaukiant objektyvių išvadų. Iniciatyvų aidas iš kai kurių kitų Europos sostinių atsimuša ir Lietuvoje. O Europos Komisijos (EK) numatytos procedūros vyksta tiksliai pagal tvarkaraštį.

Iniciatyvų aidas Lietuvoje

Per keletą pastarųjų metų dviejose Vakarų Europos sostinėse politinių sprendimų priėmėjai svarstė siūlymus uždrausti glifosato naudojimą. Tiesa, tos iniciatyvos ne visada buvo sėkmingos.

Pirmieji iniciatyvą parodė austrai. 2019-aisiais Austrijos nacionalinis parlamentas balsavo už tai, kad augalų apsaugos produktai su glifosato veikliąja medžiaga būtų uždrausti jau nuo 2020 metų liepos. Tiesa, draudimas neįsigaliojo, mat nebuvo suderintas su atsakingomis institucijomis ir Europos Komisija. Po gerokos pertraukos grįžus prie to paties klausimo, sutarta jau dėl nuosaikesnio sprendimo – tokius herbicidus drausti asmeniniuose sklypuose, vaikų aikštelėse ir kitose viešosiose vietose. Beje, sprendimas populistinėje žiniasklaidoje kritikuojamas – teigiama, kad dalinis draudimas yra fiktyvus draudimas – visuomenės apgaulė, nes žemės ūkyje tokie pesticidai bus ir toliau naudojami.

Austrijos iniciatyvų pėdomis seka Prancūzija, Vokietija. Pastarosios Bundestagas apsisprendė taikyti nuoseklų glifosato atsisakymo modelį, o nuo 2024 metų šią augalų apsaugos produktų (AAP) veikliąją medžiagą uždrausti visai. Iššūkį tenka prisiimti didžiausiam herbicidų naudotojui – valstybinei geležinkelių bendrovei „Deutsche Bahn“ – kuo pakeisti AAP, kurio sąnaudos kasmet siekia 65 t, skaičiuojant veikliąja medžiaga. Pradėtos testuoti alternatyvios kovos su piktžolėmis priemonės. Naujų produktų ir metodų paieškai Vokietija nutarė skirti 100 mln. eurų.

2019-aisiais Lietuvos Seime turėjome Žaliųjų partijos atstovo Lino Balsio iniciatyvą uždrausti glifosatą. Dabar naujausiomis politinių tendencijų madomis siūlo sekti socialdemokratas Linas Jonauskas ir dar penki frakcijos kolegos. Šįkart parlamentas po pateikimo pritarė iniciatyvai, atvėrė kelią projekto svarstymui. Skirtingai nei prieš porą metų, siūloma taikyti ribotą glifosato draudimą – kelių apsaugos juostose bei geležinkelio tinkle, po elektros linijomis, miestuose ir gyvenvietėse, saugomose teritorijose.

Draudimas duotų vien tik naudos?

Augalų apsaugos įstatymo pataisos projekto autorius motyvuoja tai, kad „pasaulyje vis dažniau kalbama apie glifosato kancerogeninį ir kitokį poveikį žmonių sveikatai, aplinkai“, todėl jo naudojimo nacionalinę politiką būtina persvarstyti nelaukiant, kol baigsis leidimo tiekti glifosatą ES rinkai terminas.

Nurodomas konkretus atvejis, kai pasitaiko netinkamų herbicido naudojimo pavyzdžių. Pernai vasaros pradžioje Plungės rajone kelininkai herbicidu nudegino pakeles, taip pat ir Žemaitijos nacionaliniame parke. Įdomus sutapimas – šio nacionalinio parko direktorius Ramūnas Lydis yra LSDP Plungės skyriaus narys, tuomet jis su partijos kolegomis ragino žmones pasirašyti peticiją, kad būtų uždraustas herbicidų naudojimas pakelių žolei naikinti, pirmiausia saugomose teritorijose. Beje, parašų skaičius po peticija nelabai įspūdingas – vos per 120.

Seimo narys L. Jonauskas ragina Lietuvą pasekti kai kurių ES šalių pavyzdžiu: „Šveicarijos, Vokietijos geležinkelių kompanijos žolei naikinti ant geležinkelių bėgių pradeda naudoti karšto vandens sroves. Vokietijoje toks būdas naudojamas ir žolei naikinti viešosiose erdvėse. Taip pat testuojamos tokios glifosato alternatyvos kaip žaliojo kilimo, augalų dangos, neleidžiančios suvešėti piktžolėms, auginimas, biologinių herbicidų, natūralios kilmės, mažos koncentracijos rūgščių naudojimas.“

Papildomas argumentas – ribojimas esą prisidėtų prie žaliojo kurso tikslo iki 2030 metų perpus sumažinti pesticidų naudojimą.

Pasak įstatymo projekto aiškinamojo rašto, dalinis glifosato draudimas duotų vien tik naudos, esą nuostatai įgyvendinti net neprireiktų valstybės biudžeto lėšų.

Vyriausybė siūlo spausti stabdį

Projekto svarstymas nespėjo įgyti pagreičio. Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) nutarė svarstymą pradėti sulaukus Vyriausybės išvados. Jos nutarimo projektą parengusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo nepritarti įstatymo projektui dėl augalų apsaugos produktų su dėmesio centre atsidūrusia veikliąja medžiaga – glifosatu, draudimui tam tikrose teritorijose.

Pasak išvados, Seimo narių siūlomos priemonės, kuriomis tikimasi apsaugoti žmonių bei gyvūnų sveikatą ir aplinką nuo neatsakingo AAP naudojimo, būtų neproporcingos ir perteklinės. Galiojančiuose teisės aktuose jau nustatyti naudojimo reikalavimai ir ribojimai. Atsisakius produktų, kurių sudėtyje yra glifosato, piktžolių kontrolė ne žemės ūkio paskirties žemėje, ypač geležinkelio tinkle, taptų neefektyvi. Liktų vienintelis Lietuvoje registruotas produktas („Banvel 4S“), kuris vienmečių ir daugiamečių vienaskilčių piktžolių neveikia.

Dar vienas svarbus argumentas – kol nėra atliktas veikliosios medžiagos vertinimas ir nepriimtas sprendimas ES lygiu dėl tolesnio jos likimo, nacionalinis draudimas prieštarautų ES teisės viršenybės principui.

Šalys narės turi teisę imtis veiksmų atsiradus didelei rizikai žmonių ar gyvūnų sveikatai arba aplinkai. O duomenų apie glifosato ar Lietuvoje registruotų AAP su šia veikliąja medžiaga riziką, pavojų žmonių, gyvūnų sveikatai, aplinkai nėra gauta.

Procesas jau įsibėgėjęs

Vyriausybės išvadai Seimas gali pritarti arba ne. Vis dėlto labiau nei parlamentarų iniciatyva traukia dėmesį aplink glifosatą vykstantys įvykiai Europos institucijose.

Kaip žinoma, leidimo teikti į ES rinką augalų apsaugos produktus su glifosatu terminas baigiasi 2022 metų gruodžio 15 dieną. Tačiau dar 2019 metais buvo pradėtas ir jau gerokai įsibėgėjo EK inicijuotas procesas persvarstant galimybę atnaujinti veikliosios medžiagos patvirtinimą.

Glifosato vertinimo grupė, kurią sudaro Prancūzijos, Vengrijos, Nyderlandų ir Švedijos kompetentingos institucijos, įpareigota atlikti išsamų dokumentų bei paraiškos vertinimą. (Paraišką pateikė Glifosato atnaujinimo grupė – aštuonių bendrovių konsorciumas.)

Valstybės pranešėjos atnaujinimo vertinimo ataskaitos projektą jau užbaigė. Visai neseniai, birželio 15 d., kaip numato ES augalų apsaugos reglamentas, jis buvo pateiktas Europos maisto saugos tarnybai bei Europos cheminių medžiagų agentūrai. Šios institucijos savo reguliavimo sistemoje pradėjo konsultacijas.

Pranešime spaudai akcentuojama, kad tai dar vienas svarbus žingsnis veikliosios medžiagos autorizacijos liudijimo atnaujinimo procese, o pesticidų veikliųjų medžiagų reglamentavimas ES yra vienas griežčiausių pasaulyje. Glifosatui dėmesys ypatingas. Ataskaita net 11 tūkst. puslapių apimties, ji dvigubai didesnė nei tipinė veikliosios medžiagos vertinimo ataskaita. Vertinimo grupė padarė išvadą, kad, turimais duomenimis, „glifosatas atitinka Reglamentu nustatytus patvirtinimo kriterijus“.

Veikiausiai jau šį rugsėjį ar spalį ataskaita bus pateikta susipažinti visuomenei.

Remdamasi ekspertų išvadomis, jau ateinančiais metais galiausiai pasiūlymą dėl veikliosios medžiagos suformuos EK.

Taigi artėja kur kas rimtesnės diskusijos nei dabar inicijuotos grupelės mūsų Seimo narių. Pesticidai politikų rankose yra tapę patogiu įrankiu populiarumo taškams rinkti. Juolab kad kitų veikliųjų medžiagų pavadinimų, išskyrus glifosatą, plačioji visuomenė net ir nežino.

Komentarai

Įstatymas – išskirtinai vienai veikliajai medžiagai

zita

Negerai priiminėti įstatymus vienam žmogui. Taip ir dėl veikliųjų pesticidų medžiagų – įstatymų leidėjai turėtų kurti sistemą, o ne kurti įstatymus vienai medžiagai. Šiandien glifosatui, rytoj gal reikės įstatymo pakeitimo dėl kitos veikliosios medžiagos. ES sprendimai priimami atlikus vertinimą. Tad keistai atrodo, kai norima spręsti remiantis ne ekspertine išvada, o minios nuomone.

Manau, kad tie, kurie daugiausia pasisako, nėra skaitę nei tyrimų, nei kitos informacijos. Nuo 2018 metų yra Europos augalų apsaugos asociacijos narių savanoriška iniciatyva sukurtas skaidrumo registras. Visuomenė gali susipažinti su visais tyrimais, kokie tik atlikti. Yra gal daugiau negu 12 tūkst. standartinių ir mokslinių tyrimų – iš viso daugiau kaip 180 tūkst. puslapių prirašyta apie tą veikliąją medžiagą – glifosatą.

Seimo nariai aiškinamajame rašte cituoja senus tyrimus, kurie naujai įvertinti ir į visus klausimus buvo atsakyta jau pirmojo glifosato vertinimo metu (2017 metais).

Dabar atliktas pakartotinis vertinimas. Kol kas su ataskaita gali susipažinti tik valstybių narių ekspertai, mes turėsime palaukti rugsėjo, kol bus paskelbta viešoji konsultacija. Vienos iš valstybių vertintojų – Prancūzijos kompetentinga institucija ANSES (mūsų Valstybinės augalininkystės tarnybos analogas) interneto svetainėje skelbia, kad glifosatas neklasifikuojamas nei kaip genotoksiškas, nei kaip imuninę ar endokrininę sistemą veikianti medžiaga. Visi kaltinimai dėl kancerogeniškumo yra atmesti kaip nepagrįsti. Jokių kliūčių jo perregistravimui nėra. Tačiau sprendimą balsuodamos priima valstybės narės.

Kas būtų, jei išvis atsisakytume glifosato?

kadziene_1

Piktžolėtumo problema pirmiausia iškiltų beariminio žemės dirbimo plotuose. Taikant tas technologijas daugiausia naudojamas raundapas. Galima taikyti herbicidų su kita veikliąja medžiaga mišinius, tačiau čia iškyla piktžolių atsparumo herbicidams problema. Pirmaisiais ar antraisiais metais to galime ir nepajusti – atsitokėti tektų po kelerių metų.

Su piktžolių atsparumu jau susiduriame – aptikta herbicidams atspari smilguolė, žliūgė...

Atsisakius glifosato, kuris yra kitos veikimo grupės veiklioji medžiaga, ir naudojant tik kitus herbicidus, taikomus piktžolių kontrolei pasėliuose, nebelieka herbicidų rotacijos, dėl to labai didėja piktžolių atsparumo herbicidams rizika.

Glifosatui pakaitalų neturime. Jis – ir pigus, ir efektyvus. Nelikus jo rinkoje, suklestėtų kontrabanda.

Naujų medžiagų paieška labai sudėtinga, reikalauja ne tik lėšų, bet ir daug laiko.

Veikliųjų medžiagų apskritai labai mažai atrandama, o registracija yra labai ilgas procesas, užtrunka ne vienus metus. Tyrimai laboratorijoje, paskui mažuose laukeliuose, tuomet patikrinimas visose šalyse narėse, įvairioms piktžolėms. Kad būtų į etiketę įtraukta kuri nors piktžolė, turi būti atlikti bent keturi bandymai, patvirtinantys efektyvumą.

Alternatyvūs piktžolių naikinimo metodai, tokie kaip karštas vanduo, yra ypač brangūs, vien tik vandens sąnaudų kiek prireiktų. Sunkiai įsivaizduoju tokią alternatyvą, nebent tik labai mažuose ploteliuose, ekologiniuose ūkiuose.

Pritariu, kad negalima purkšti glifosato prieš derliaus nuėmimą, apie tai pasisako ir dauguma ūkininkų. Tačiau drausti jį kitur būtų blogas sprendimas.

ŪP korespondentė Irma Dubovičienė, redakcijos nuotraukos

ukininko patarejas






apskaita

darbu sauga-2

pasaru-tyrimo-baneris

nuotoliniai mokymai_1

GZPK BANERIS

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/