Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > GYVULININKYSTĖ > Per karščius „išgaruoja“ ir pienas

Per karščius „išgaruoja“ ir pienas

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2021-08-03

 

Neįprasta kaitra šią vasarą vargina ne tik žmones, bet ir gyvulius. Pieno ūkių šeimininkai vos spėjo suktis. Jiems teko skirti daugiau priežiūros karvėms, tiekti vandenį, pašarus. Karščio išsekinti gyvuliai duoda mažiau pieno, o silpnesnės sveikatos kai kada ir gaišta. 

Sumažėjo pieno primilžiai

Per karščius penktadaliu mažiau pieno duoda Ukmergės rajono ūkininkės Emilijos Zvicevičienės karvės. „Gyvuliai neturi apetito, tačiau išgeria daugiau vandens nei įprastai. Todėl jo dažniau vežame į ganyklas. Gerai, kad žolė neišdegusi, jos gyvuliams pakanka. Esame pasėję dobilų su liucernomis. Papildomai dar duodame miltų“, – apie gyvulius pasakojo smulkaus pieno ūkio šeimininkė.

Šiais metais, pasak jos, karves agresyviai puola įvairūs vabzdžiai – musės, mašalai, uodai. Kraujasiurbių yra tiek daug, kad sunku ir patiems apsiginti ir gyvulius apginti. „Veterinarijos vaistinėje perkame įvairias priemones, kurioms per mėnesį išleidžiame nemenką pinigų sumą, tačiau jos menkai tepadeda. Nesuprantu, ar vabzdžiai prisitaikė ir nebijo, ar dėl klimato kaitos jų pagausėjo. Dėl įkyrių vabzdžių karvės yra neramios, sunku jas melžti“, – atviravo ūkininkė.

Karščiai vargino ir to paties rajono ūkininkės Audronės Loretos Kazlauskienės gyvulius. Ji pasakojo, kad šiais metais per karščius gyvuliai ganyklose elgėsi neįprastai. Jie susispiesdavo į krūvą, susiglausdavo. „Šiuo metu jokių gyvulių sveikatos problemų neįžvelgiu. Gal problemų išlįs vėliau? Juk karštis truko labai ilgai“, – kalbėjo moteris, pastebėdama, kad karvės geriausiai jausdavosi melžimo aikštelėje, iš kurios nė nenorėdavo išeiti. 

102320056_l Gyvulius, esančius ganyklose, rekomenduojama aprūpinti vandeniu, kurio jie išgeria daugiau.

Išsprendė problemą

Mokslininkai tvirtina, kad dėl didelio karščio pieno ūkių šeimininkai patiria apie 422 Eur nuostolių per mėnesį, skaičiuojant vienai karvei. Apie 80 proc. nuostolių sudaro sumažėjusios produkcijos kiekis ir apie 20 proc. – išlaidos dėl gyvulių sveikatos problemų.

Kiek per pastaruosius metus mūsų šalies ūkininkai patyrė nuostolių, tokių skaičiavimų nėra daryta. 

„Jau prieš kelerius metus, kai mūsų šalį ėmė alinti karščio bangos, pastebėjau, kad gyvuliai tapdavo vangūs, nerujodavo, karvės abortuodavosi. Sumažėdavo ir pieno primilžiai. Tuomet pradėjau galvoti, kaip padengti nuostolius, kaip padėti gyvuliams“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Žemaičių Kalvarijoje ūkininkaujanti Jovita Mikalauskienė. Todėl tvarte, kuriame laikomos melžiamos karvės, ji įrengė ventiliatorių.

Ganykloje besiganančios užtrukusios karvės turi galimybę atsikvėpti pavėsyje. Tam, kad gyvuliai nepatirtų karščio streso, ji visus gyvulius girdo specialiais preparatais. Dėl jų pieno primilžiai išlieka tie patys, tik pieno kokybė yra suprastėjusi – sumažėjęs pieno riebumas.

„Ganyklose žolė traška, lietaus nuo birželio nebuvo. Jei taip bus ir toliau, teks į ganyklas vežti šienainį. Dabar per dieną į ganyklas važiuojame kelis kartus, vežame vandenį. Sugaištame porą valandų. Jei teks vežti šienainį, darbuosimės pusdienį“, – tvirtino J. Mikalauskienė.

Ūkininkai apsisprendžia patys

Telšių rajono ūkininkas Alvydas Skiotys, kalbėdamas apie kaitrą, žodžių kišenėje neieškojo. „Žmonės per karščius pasijunta blogai. Ką kalbėti apie gyvulius? Mačiau, kad jiems reikia pagalbos, todėl prieš trejus metus investavau per 20 tūkst. Eur į tvarto vidaus įrangą – ventiliatorius, purkštuvų sistemą. Ką galiu patarti kitiems? Kiekvienas ūkininkas turi pats nuspręsti, ko jam reikia“, – tikino vyras.

To paties rajono ekologinio pieno ūkio šeimininkas Dainius Dargis vasarą galvijus laiko lauke. „Optimali oro temperatūra gyvuliams – 17–25 laipsniai šilumos. Esant aukštesnei temperatūrai gyvuliai mažiau ėda, daugiau geria vandens. Todėl pieno primilžiai sumažėjo. Per karščius prarandame apie 20 proc. pieno“, – aiškino jis. D. Dargis šiuo metu gyvuliams duoda didesnę mineralinių papildų normą, padeda laižomosios druskos. Ūkininkas atviravo, kad per pietus, kai saulė spigina labiausiai, melžiamoms karvėms yra sudaryta galimybė iš ganyklos pareiti į tvartą. Ten jos dažniausiai išbūna 4–5 val. Ūkyje yra ne viena ganykla, tad visi jose laikomi gyvuliai gali pasislėpti nuo kaitros.

Teikia daug konsultacijų

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis per karščius vos spėja atsakinėti į telefono skambučius. „Skubiais atvejais, kai gyvulių sveikatos būklė būna kritinė, siekiu sumažinti neigiamas pasekmes ir ūkininkus konsultuoju telefonu. Stengiuosi nuvykti į ūkius, tačiau kai kada fiziškai nespėju“, – prisipažino gyvulininkystės ekspertas. Pieno ūkių šeimininkai, kurie gyvulius laiko moderniuose tvartuose, yra įrengę vėdinimo sistemas. Todėl karštį suvaldo sėkmingai.

 Vytas

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis per karščius vos spėjo atsakinėti į telefono skambučius.

Pasak V. Gudaičio, išmintingiau išvengti karščio streso priežasčių, nei kovoti su pasekmėmis. Tad patarė nelaukti, kol gyvuliai perkais ir juos ištiks saulės smūgis. Jis siūlo gyvulius stebėti, nelaikyti visą dieną tiesioginiuose saulės spinduliuose. Ganyklose besiganančius gyvulius rekomenduoja apšlakstyti arba apipurkšti vandeniu, tuomet sumažės jų jutiminė temperatūra. Be to, gyvulius, esančius ganyklose, rekomenduojama aprūpinti pakankamu vandens kiekiu, nes jie jo išgeria daugiau. 

Būtina skirti dėmesį

Specialistai pastebi, kad per karščius gyvuliai suvartoja 10–20 proc. mažiau pašaro. Tad rekomenduoja gyvuliams įsiūlyti šiek tiek daugiau pašarų, pavėlinti ir paankstinti šėrimo laiką. „Daugelis mano, kad gyvuliai gauna visų reikalingų medžiagų iš žolės. Tačiau ne visuose regionuose ji yra kokybiška. Kai kur ji jau apdžiūvusi, mažai sultinga. Kai kur vos spėjusi išlįsti iš žemės, atgal į ją sulenda. Labai džiugu, kad pirmos žolės derlius buvo geras, ūkininkai pasiruošė daug pašarų. Tačiau negalima pamiršti gyvulių šėrimo raciono. Jį būtina subalansuoti, kad gyvuliams pakaktų vitaminų ir mineralų, padedančių atkurti karščio nualintą organizmą“, – akcentavo V. Gudaitis.

Gyvulininkystės ekspertas įvardijo dar vieną problemą ūkiuose, atsiradusią dėl aukštos oro temperatūros. Tai – pašarų kaitimas. Gyvuliai, suėdę sukaitusių pašarų, neišvengia virškinimo problemų, padažnėja susirgimų mastitu. Tam, kad pašarai nekaistų, rekomenduojama naudoti pašarų priedus.

Jolita ŽURAUSKIENĖ, ŪP korespondentė 

Autorės ir LŽŪKT archyvo nuotraukos

 

 

 

 






baneris

AgS LT 230x350

apskaita

mobili-gyvulininkystes-laboratorija

GZPK BANERIS