Liepos 29 d., trečiadienis | 19

Prenumeruoti
TEMOS > AUGALININKYSTĖ > Jei ūkininkai žinotų, kas bus rytoj

Jei ūkininkai žinotų, kas bus rytoj

„Ūkininko patarėjo“ informacija






2021-08-12

 

Jei ūkininkai žinotų, kas bus rytoj, koks bus ruduo ar žiema, pasėliai nežūtų gamtos stichijoje, o derliai būtų rekordiniai. Šiųmetė vasara nebuvo prognozuota, teko ir tebetenka taikytis prie staigių jos pokyčių. Šiuo metu atostogaujantis ir nedideliame savo ūkyje derlių nuimantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Telšių r. biuro augalininkystės konsultantas Antanas Mažeika pripažįsta: tokios vasaros savo gyvenime jis nepamena.

 Apie keistą vasarą 

„Tokių metų nelabai atsimenu. Vasara prasidėjo gana anksti, ir pas mus Žemaitijoje javai ne pribrendo, o nudžiūvo. Ir javapjūtė prasidėjo anksti. Grūdeliai smulkūs, bent kokie yra, tokius renkame. Vos tris dienas padirbome, prasidėjo lietūs. Kaip tik tuo momentu, kai grūdai jau buvo sausi, 12–14 proc., ir tai ankstyvesnių veislių. O vėlyvesnėms pjauti tarp lietų buvo viena kita dienelė. Dabar jau tai čia, tai ten debesėlis, tai iš ryto, tai po pietų. Būtų pats kūlimas, nes miežių varpos nulinkusios, prie žemės prikritusios, tačiau vis užlyja. Viena prognozė rodo, kad lis, kita – kad ne“, – išskirtinę vasarą apibūdino A. Mažeika.

Pašnekovas sako, kad ūkininkai priversti taikstytis su gamta, nespėjus nuimti derliaus ant kulnų jau lipa sėja, todėl į tarpus daro kitus darbus – aria, lėkščiuoja… 

Sėja nemėgsta šlapios dirvos 

„Darbai dubliuojasi, bet žmonės kūrybingi, į javapjūtės tarpus sėklą valo, žemę dirba. Antai vakar išskubėjau sėti garstyčių, nes užvakar nelabai lijo. Bet kai tik pradėjau sėti, vėl ėmė lyti. Teko po kaimyno ražieną su traktoriumi truputį palakstyti, nes purvinais ratais į asfaltą sarmata išvažiuoti. Trukdosi tie darbai, jie neatliekami šlapioje žemėje. Sėjai reikia sausos, galbūt drėgnos, bet ne šlapios žemės, kad purvai nekibtų prie ratų. Sakoma, jei kimba, nevažiuok į dirvą. Nepamenu metų, kad neleistų dirbti, bent porą savaičių pabūdavo javapjūtė, kol nukuldavome didžiąją dalį. Paskui, kai jau eidavo į pabaigą, ūkininkai susitaikydavo. Likučius nuveždavo į supirkimo punktą, ten nuskaičiuodavo drėgnumą – ūkininkui mažai ir telikdavo. Bet dabar pagrindinis derlius, o nuimti neleidžia. Nors grūdų kainos yra geros: nuo kombaino vežant už žirnius 219 Eur/t davė, už kviečius 200“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė augalininkystės konsultantas.

„Žiemkenčių sėjai ruošiame dirvą. Kas aria, kas skuta, kas sėklą ruošia, nes greit prasidės rapsų sėja. Jeigu javapjūtė užsitęs, darbai dubliuosis“, – situaciją apibūdino A. Mažeika. 

Ankstinti ar vėlinti sėją? 

Nors, pavyzdžiui, rapsų sėjos terminai gana griežti, gyvenime laikytis rekomendacijų ne visada pasiseka. Kokios įtakos tai gali turėti būsimam derliui?

„Sėją žmonės ankstina ar vėlina gyvenimo verčiami, jei neina pasėti anksčiau, suvėlina. Bet niekas nežino prognozės ir negali pasakyti, kokia temperatūra vyraus rugsėjo ar spalio mėnesiais. Pernai ruduo buvo nešaltas ir žiema švelni. Tad tie rapsai, kurie ir nepasiekė reikalaujamo centimetro skersmens šaknies storumo, peržiemojo. Kai pavasarį dariau apskaitas, net ploniausios šaknelės buvo gyvos. Bet jei ruduo pasitaiko šaltas, rapsų šaknys nespėja sutvirtėti, tada šaltos žiemos neatlaikys. Kas dabar pasakys, koks bus ruduo... Jei žinotume, būtų galima ir sėją vėlinti. Paankstinti negalime – išstyps. Tada ūkininkai naudoja augimo reguliatorius. Ne tik šaknį turime saugoti, bet ir augimo kūgelį. Žinodami orus, galėtume labiau orientuotis“, – svarstė A. Mažeika.

Pašnekovo teigimu, pristabdyti augalo augimą galima įvairiomis priemonėmis, o štai paspartinti, nesant tinkamos šilumos, galimybių nėra. Todėl vėluojančiuosius išgelbės tik švelni žiema. 

Apie karvių raugėjimą 

Paklaustas apie klimato pokyčius apskritai, ar šiųmetė vasara buvo atsitiktinumas, ar gali tapti norma, A. Mažeika sakė, kad neretai per daug dėmesio skiriame mažmožiams, o svarbūs dalykai lieka nuošalyje.

„Manyčiau, tokia vasara atsitiktinė, bet pokyčiai tampa dėsningi. Jau ne pirmi metai, kai anksčiau pradedame javapjūtę. Baiminuosi dėl kitko. Kalbame apie klimato kaitą, bet kartais mažmožiams skiriame per daug dėmesio, o svarbūs dalykai nesikeičia. Man skauda širdį, kai matau, kaip kituose kraštuose dega miškai. Ir namai, sandėliai su įvairiomis cheminėmis medžiagomis. O kur kūrenimas, miškų kirtimas siekiant jų vietoje auginti ką nors kita. Tai klimato kaitai turi dešimteriopai daugiau įtakos. Jeigu miškai nudega, žūsta planetos plaučiai. O čia ar dobilai, ar liucernos, ar nušienausime, ar paliksime, didelio vaidmens neatlieka. Ir senovėje žmonės gyvulius laikė, o dabar karvės raugėja, metanas išsiskiria“, – ironizavo A. Mažeika.

Augalininkystės konsultantas sakė Vokietijoje prieš dešimt metų matęs prie fermos stovinčius srutų rezervuarus ir iš jų išgaunamas dujas. „Pas mus apie tai daug kalbėjo, bet nieko nedarė. Dabar lyg ir pradeda, tačiau tai labiau pavieniai atvejai, o ne dėsningumas, ne masinis reiškinys“, – pastebėjo pašnekovas. 

Ir augalai migruoja 

Kuo besikeičiantis klimatas gali paveikti ūkininkavimą Lietuvoje? Gal profilis keistųsi, reikėtų auginti kitus augalus?

„Teks prisitaikyti, gal atsiras ir naujų kultūrų. Kukurūzai – ne mūsų krašto augalas, bet juos jau seniai sėkmingai auginame ir gauname gerus rezultatus, nereikia nė Chruščiovo propagandos. Ir sojos į mūsų laukus ateina. Seniau riešutmedžių neaugindavo, dabar atsiranda. Manau, kad ūkininkai turės prisitaikyti ir dėl žemės dirbimo, ir dėl įvairių darbų, technologijų. Dabar jau uogininkystėje šilauogių ar aviečių plantacijų be drėkinimo sistemų neįrenginėja“, – pokyčius Lietuvos augalininkystėje vardijo konsultantas.

Tiesa, A. Mažeika nemano, kad tipiškoms lietuviškoms kultūroms gresia išnykimas.

„Kol kas nematau požymių, kad dėl klimato pokyčių Lietuvoje galėtų išnykti tam tikros žemės ūkio kultūros. Prancūzijoje, Vokietijoje visada būdavo šilčiau nei pas mus, tačiau ten sėkmingai auginami tokie patys augalai. Miškininkai gal dėl eglių labiau sunerimę, nes šis medis yra šaltesnio klimato augalas. O ūkininkai, kurie sugebės prisitaikyti prie klimato pokyčių, gaus didesnį derlių“, – baigdamas pokalbį sakė LŽŪKT Telšių r. biuro augalininkystės konsultantas A. Mažeika.

 

Juozas SKRIPKAUSKAS, ŪP korespondentas

 

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.





baneris

AgS LT 230x350

ikmis mokymu baneris

apskaita

GZPK BANERIS