STRAIPSNIAI > PASAULIS > Verti dėmesio pokyčiai Brazilijoje

Verti dėmesio pokyčiai Brazilijoje

Parengta pagal užsienio spaudą






2016-02-24

 

Per pastaruosius 12 m. etanolį maišant su benzinu arba kaip automobilių kurą naudojant gryną, Brazilijoje sugebėta CO2 emisiją sumažinti tiek, kiek sudėjus Argentinos, Peru, Ekvadoro, Urugvajaus ir Paragvajaus emisijas. Europos mastu tai atitinka bendrąją metinę Lenkijos CO2 emisiją.

Nors šiltnamio dujų efektas paprastai siejamas su iškastinio kuro deginimu, Brazilijoje tai daugiausia susiję su miškų naikinimu.

Šalies teritorijoje yra didžiausia Amazonės atogrąžų miškų plotų dalis (apie 60 proc.). Vos prieš 10 m. čia buvo sparčiausiai pasaulyje naikinami miškai. Į atmosferą pateko milžiniškas anglies dioksido kiekis ir Brazilija tapo viena iš didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjų pasaulyje. Miškų naikinimo emisija buvo didesnė nei sukeliama energetikos ar net žemės ūkio, nepaisant to, kad atsirado naujų žemės plotų mėsinei galvijininkystei plėtoti ar auginti soją.

Taigi per pastaruosius 10 m. Brazilija 75 proc. sumažino miškų naikinimą, išsaugodama daugiau kaip 33000 kvadratinių mylių drėgnųjų atogrąžų miškų.

Miškai vėl naikinami

Nepaisant šios pažangos, visai neseniai palydovų duomenys parodė, kad pernai Brazilijos Amazonėje 5831 km2 kilometrų miškų buvo iškirsti arba sudeginti. Tai 16 proc. daugiau nei užpernai.

Nurodoma, kad to priežastis – silpnesnė valstybinė kontrolė, užtvankų, kelių ir kiti infrastruktūros projektai, taip pat augantis žemės ūkio lobizmas ir silpnėjanti ekonomika.

Brazilijos prezidentei Dilmai Rousseff sunkiai sekasi susigrąžinti visuomenės palankumą, Brazilijai užimant trečią vietą pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos dydį ir gaunant mažiausią paramą. Praėjusią savaitę ji pareiškė, kad šalis, laikydamasi Paryžiaus susitarimo, sieks iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją sumažinti 43 procentais.

Planą finansuos Vokietija, kuri suteiks paskolas (550 mln. €) atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrai finansuoti ir atogrąžų miškams išsaugoti. Vokietija taip pat paaukos 23 mln. €, siekdama padėti Brazilijai sukurti kaimo žemės registrą, kuris padėtų stiprinti miškų kirtimo kontrolę.

Iki 45 proc. atsinaujinančios energijos

Vienas iš pagrindinių siekių – įgyvendinti tai, kad iš atsinaujinančių šaltinių gaunama energija sudarytų 45 proc. visos šalyje pagaminamos energijos. Bet plane neatsižvelgiama į tai, kad šiandien atsinaujinančiųjų išteklių energija sudaro apie 40 proc. visos šalies energijos. Dėl to susilaukiama kritikos, kad naujasis planas yra nepakankamai ambicingas.

Brazilija taip pat ketina skatinti mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių žemės ūkio ir ganiavos technologijų diegimą, siekiant tausojančio žemės ūkio ir produktyvumo didinimo. Kai kuriuose Brazilijos regionuose kiekvienas ūkininkas turi palikti 30–50 proc. nenaudojamos savo ūkių žemės ir už tai negauna jokių subsidijų.

Priėmus apgalvotus sprendimus, Brazilija sukūrė unikalų energijos derinį. Ji sėkmingai perėjo nuo 8-ajame dešimtmetyje beveik 80 proc. visos savo suvartojamos naftos importo prie iš esmės nepriklausomo energijos vartojimo. Reikšmingą vaidmenį čia vaidina hidroenergetika, etanolis ir biomasės panaudojimas. Tik šiuo metu didžiausias Brazilijos atsinaujinančios energijos šaltinis – hidroenergetika – susiduria su problemomis dėl sausrų.

Šalyje didelis dirbamos žemės plotas ir geros augimo sąlygos. Brazilijos cukraus pramonė, gaminanti etanolį, jau dabar užima svarbią vietą bendrame šalies energijos derinyje (sudaro maždaug 16 proc.). Brazilijai siekiant per ateinančius 15 m. 50 proc. padidinti energijos gamybą, etanolio ir biomasės naudojimas vaidins vis svaresnį vaidmenį.

Etanolio pramonės plėtra

Brazilijos vyriausybė daugiausia dėmesio skyrė konkurencingos cukranendrių perdirbimo pramonės plėtrai ir etanolio gamybos procesų skatinimui. Tai yra apie 40 proc. benzino poreikio pakeista cukranendrių etanoliu, todėl benzinas čia – alternatyvus kuras.

Taigi nenuostabu, kad šiandien Brazilija yra didžiausia pasaulyje cukranendrių etanolio gamintoja. Ji tapo pirmąja šalimi, kur etanolis naudojamas kaip variklių degalai. Čia degalinėse nėra dyzelino ar benzino – dažniausiai praduodamas gazolinas arba etanolis. Vyriausybė nustatė, kokia turi būti gazolino ir etanolio mišinio sudėtis. Ji paprastai svyruoja nuo 18 iki 30 procentų.

Kita šios pramonės plėtros dalis – universalių pasirinktinai benzinu ar grynu etanoliu varomų automobilių gaminimas. Pirmą kartą etanolis transporto priemonėse pradėtas naudoti dar 1920 m., bet tik po naftos krizės 8-ajame dešimtmetyje jis tapo populiaresnis. Cukranendrių etanolio populiarumas smarkiai išaugo 2003 m., įdiegus universalias, mišrius degalus naudojančias transporto priemones.

Šiandien daugiau nei 90 proc. parduotų naujų automobilių Brazilijoje yra universalūs, naudojantys mišrų kurą. Jie sudaro apie pusę visų šalies automobilių.

Vien tik ši iniciatyva Brazilijos anglies dioksido emisiją padėjo sumažinti daugiau nei 300 mln. tonų.

Išvados

Turėdama ateities viziją ir esant palankiai vyriausybės politikai, Brazilija sukūrė atsinaujinančios energetikos sektorių, kuris naudoja savo svarbiausius konkurencinius pranašumus – didelius labai produktyvios žemės plotus ir puikų klimatą augalams augti. Nors šalis ir toliau susiduria su iššūkiais dėl miškų kirtimo, ji tebėra įsipareigojusi dėl klimato kaitos ir siekia konkrečių tikslų.

Labiausiai stebina, kad tai buvo pasiekta per mažiau nei dešimtmetį. Kalbant apie etanolį, buvo sėkmingai sureguliuotas visas procesas. Automobilių pramonė prisitaikė, kurdama naujas transporto priemones, o naftos įmonės – siūlydamos pasirinktinai benziną arba etanolį, kartu tobulindamos jų maišymo galimybes.

Parengta pagal užsienio spaudą



 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos