STRAIPSNIAI > PASAULIS > Baltijos jūros eutrofikacija – tarptautinė problema

Baltijos jūros eutrofikacija – tarptautinė problema

LŽŪKT informacija






2016-02-19

 

Klimato kaita, vandenų apsaugą, bioįvairovės išsaugojimas plėtojant žemės ūkį – vis daugiau diskusijų ir sprendimų reikalaujantys klausimai. Apie tai buvo kalbama ir Štralzundo mieste, Vokietijoje vykusioje konferencijoje „Žalesnis žemės ūkis vardan žydresnės Baltijos jūros“ (Greener agriculture for a bluer Baltic Sea).

Konferencijoje dalyvavo tausojančio žemės ūkio ir klimato kaitos ekspertai ir praktikai, kad dar kartą aptartų, kaip išgelbėti Baltijos jūrą nuo vienos didžiausių grėsmių – eutrofikacijos. Daugiau nei pusė visų eutrofikaciją sukeliančių azoto ir fosforo junginių į Baltijos jūrą patenka dėl žemės ūkio veiklos, tad šio sektoriaus atstovams tenka prisiimti atsakomybę ir ieškoti būdų sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį Baltijos jūrai.

Konferenciją pradėjusi Pasaulio gamtos fondo Baltijos ekoregiono programos koordinatorė Pauli Meriman pabrėžė renginio, kuriame susirenka inovatyviausi sektoriaus atstovai, svarbą. Ji pasidžiaugė, kad atsirado galimybė organizuoti konferenciją net pasibaigus stambiems tarptautiniams žemės ūkio projektams „Baltic Deal“, „Baltic Compass“.

„Esminis šio renginio tikslas visad buvo sukviesti įvairių sektorių atstovus, kad jie pasidalintų įžvalgomis ir ieškotų racionalių sprendimų aplinkosaugos problemoms spręsti. Vieni svarbiausių – ūkininkai. Jie įrodo, kokių pokyčių galima pasiekti kasmet atkakliai stengiantis“, – pabrėžė P. Merriman.

Didelis dėmesys renginyje skirtas žemės ūkio vaidmeniui ne tik aprūpinant maistu, bet ir padedant išsaugoti gyvybingas kaimo vietoves, sprendžiant socialines visuomenės problemas.

Maisto švaistymas – kita aktuali problema, į kurią dėmesį atkreipė Vokietijos federalinės aplinkosaugos agentūros atstovas dr. Dietrichas Šulcas. Pasak jo, Vokietijoje apie 50 proc. maisto yra išvaistoma, o jį gaminant eikvojami ištekliai, veikiama aplinka. Jis pabrėžė, kad nors Helsinkyje buvo susitarta dėl nuotėkio mažinimo, tačiau šis pažadas vykdomas vangiai. Baltijos jūros apsaugos veiksmų planas yra gerokai nutolęs nuo realybės, todėl reikia stiprinti pastangas. „Kasmetinė konferencija skirta ne tik pasikeisti naujausia informacija ir diskusijoms, kurie iš metodų efektyviausi, bet ir tam, kad mes visi liktume motyvuoti spręsti Baltijos jūros problemas“– sakė dr. Dietrichas Šulcas.

Kalbėta apie tai, kad intensyvaus žemės ūkio Meklenburgo-Pomeranijos regionas užsibrėžė itin ambicingą siekį – 50 proc. sumažinti maisto medžiagų nuotėkį. Šio regiono Žemės ūkio ministerijos atstovas dr. Peteris Sanflebenas patikino, kad ūkininkai supranta savo atsakomybę ir nevengia investuoti, kad sumažintų neigiamą poveikį jūrai. Deja, ilgus dešimtmečius prioritetai regione buvo kiti. Nuo 1950 m. iki 1989 m. azoto trąšų naudojimas padidėjo 6 kartus. Tačiau šiandien kovai su jūros tarša pastangas vienija ir valstybinės institucijos, ir ūkininkai. Regione atnaujintos 7 didžiausios nuotekų valyklos, padidintas smulkių valymo įrenginių efektyvumas. Vilties suteikia ir gyvulininkystės tendencijos. Lyginant su 1991 m., kiaulių ūkių regione sumažėjo 74 procentais.

Visas šias pastangas tarptautiniame kontekste nušvietė dr. Helena Kahiluoto iš Suomijos Natūralių išteklių instituto. „Gyvename nuostabioje planetoje, tačiau nepakankamai rūpinamės ja. Žemės galimybės jau viršytos, maisto gamybos sistemos yra stipriai atsakingos už tai. Jei nebus pakankamai išteklių, nepakaks maisto, todėl nepajėgsime išmaitinti populiacijos“, – perspėjo mokslininkė. Ji įsitikinusi, kad būtent šiaurinėje planetos dalyje naudojama pernelyg daug trąšų. Tai sukelia destruktyvius procesus. Ji pabrėžė, jog labai svarbu, kad maisto medžiagos grįžtų atgal į dirvą, kuo mažiau išteklių būtų iššvaistoma. Pasak jos, ne klimato kaita, o azoto ir fosforo išteklių stygius ateityje bus didžiausias iššūkis.

Konferencijos akimirka

Ūkyje dirba neįgalūs žmonės

Renginyje dalyvavę ūkininkai turėjo progos aplankyti socialinį ūkį, kuriame įdarbinami emocinių sunkumų turintys žmonės.

Nepelno siekianti organizacija „Insel eV“ įsikūrusi pietvakarinėje Riugės salos dalyje, 30 km nuo Štralzundo miesto. Šį ūkį galime pavadinti socialiniu projektu. Jame įdarbinami neįgalūs žmonės. Jie integruojasi į visuomenę rinkdamiesi darbus prie ūkinių gyvūnų, sode, uogyne, medienos ceche, ūkio virtuvėje ir t. t. Ši integracija paremta ekologinio ūkininkavimo strategija „Öko-Dorf“. Organizacija „Insel eV“ įdarbina jaunimą ir suaugusius žmonėms, kurie negalėtų dirbti tradicinėse darbovietėse. Ūkyje dirba apie 50 žmonių. Jiems mokomi minimalūs atlyginimai. Ūkio darbo našumas nedidelis ir jame vykdoma įvairiapusė veikla būtų nuostolinga, todėl dalį išlaidų padengia valstybė. Taip pat ji skiria lėšų ūkiui modernizuoti.

Viena iš naujausių investicijų – mobili ant važiuoklės sumontuota vištų dedeklių ferma, kurioje laikoma 200 vištų. Ją apšildo saulės kolektorius.

Ūkis ekologiškas. Visos jo veiklos sritys sertifikuotos. Ūkininkaujama laikantis santarvės su gamta principų. Kadangi ūkis mišrios gamybos, jame vykdomas uždaras maisto medžiagų ciklas, javai ir daržovės tręšiami ūkyje pagamintu mėšlu.

Ūkis valdo 100 ha žemės, iš jų 75 ha dirbamos ir 25 ha daugiamečių pievų. Atidžiai sudaromi ilgalaikės sėjomainos planai. Užauginta produkcija naudojama ūkio reikmėms, parduodama ūkyje arba regioninėse natūralaus maisto parduotuvėse. Ūkyje auginami galvijai, vištos, žąsys ir kiaulės.

Daugiau apie konferenciją „Žalesnis žemės ūkis vardan žydresnės Baltijos jūros“ (Greener agriculture for a bluer Baltic Sea) galima sužinoti http://www.umweltbundesamt.de/en/greener-agriculture-1

Skatinant aplinką tausojantį žemės ūkį, reikšmingas vaidmuo tenka vartotojams. Sąmoningai rinkdamiesi tausojančiuose ūkiuose užaugintą produkciją, jie gali reikšmingai remti aplinką tausojančius ūkininkus.



 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos