STRAIPSNIAI > PASAULIS > Nepanaudotos Europos miškų vertės paieškos

Nepanaudotos Europos miškų vertės paieškos

Parengta pagal užsienio spaudą






2015-12-14

 Nuotrauka iš interneto

 

Europos Sąjungos (ES) finansuojami mokslininkai įvardijo nepanaudojamą Europos miškuose randamų uogų, grybų, riešutų ir vaistinių augalų komercinį potencialą bei naudą kaimo bendruomenėms – tai plėtros ir darbo vietų kūrimo galimybė.

Miško gėrybių rinkimui, perdirbimui ir pardavimui Europoje kol kas skiriama per mažai dėmesio. Su medienos gamyba nesusiję produktai, tokie kaip miško uogos, grybai, kamščiamedžių žievė, riešutai, vaistažolės ir eteriniai aliejai yra nepanaudotos galimybės daugumai kaimo bendruomenių. Tūkstantmečio ekosistemų vertinimo ataskaitoje (Millennium Ecosystem Assessment report) nurodoma daugiau kaip 150 su medienos gamyba nesusijusių tarptautinei prekybai svarbių miško produktų.

Įgyvendinant ES finansuojamą projektą STARTREE, kuris baigsis 2016 m., siekiama išnaudoti šį potencialą, pateikiant išsamią visų šių Europos miškų gėrybių apžvalgą, nurodant, kaip kaimo bendruomenės gali geriau jas panaudoti ir gauti pelno.

Neišnaudotas potencialas

„Su medienos gamyba nesusijusių miško produktų moksliniai tyrimai praeityje buvo išskaidyti ir įgyvendinti tik regioniniu ar šalies lygiu“, – sako projekto koordinatorius Robertas Mavsaras (Robert Mavsar) iš Europos miškų instituto Suomijoje. „STARTREE pateiks galimybes Europos mastu ir išsamius duomenis apie ne medienos produktų potencialą. Mes jau įrodėme, kad kai kuriuose regionuose tam tikros produkcijos – kamščiamedžių, kaštainių giraičių, grybų ar uogų – vertė gali pranokti medienos produkcijos vertę.“

Projektas apima 14 Europos regionų nuo Portugalijos iki Suomijos. Nurodydamas verslo galimybes ir kurdamas naujas mažo ir vidutinio dydžio įmones, plėtojančias ne medienos produkciją, STARTREE padės didinti konkurencingumą ir skatins inovacijas šių regionų kaimo bendruomenėse.

Vienas socialinis tyrimas atliekamas Alentejo regione, Portugalijoje. Net 45 proc. šio regiono užima miškai. Pagrindinės medžių rūšys – kamščiamedžiai (45 proc.), akmeniniai ąžuolai (27 proc.), eukaliptai (16 proc.) ir pinijos (6 proc.).

Tai reiškia, kad daugiau, kaip pusę miško ploto užima miškas, skirtas dviejų svarbių su mediena nesusijusių miško produktų – kamščio ir pinijų riešutų produkcijai gauti.

Tai pat įgyvendinant projektą nustatyta, kad šiuose miškuose auga daug įvairių aromatinių augalų ir vaistažolių, pvz., rozmarinai.

Kitas tyrimas atliekamas Osrednjeslovenska regione, Slovėnijoje. Čia miškai užima maždaug 63 proc. teritorijos. Šalies sostinė Liubliana yra regiono centre. Tai reškia, kad miškai – svarbi miesto gyventojų rekreacinė zona.

Grybų, kaštainių ir mėlynių rinkimas yra populiarus užsiėmimas. Šie produktai pardavinėjami vietiniuose maisto produktų turguose. Atsižvelgus į gana didelę miesto gyventojų perkamąją galią ir gerą susisiekimą, šiuos miško produktus galima būtų labiau eksploatuoti, taip pat ieškoti rinkų tokiems išskirtiniams produktams, kaip trumai.

Diversifikacijos svarba

Remiantis duomenimis, gautais atlikus minėtus 14 socialinių tyrimų, bus parengta specifinių su medienos gamyba nesusijusių produktų vadybos ir rinkodaros strategija. Taip bus užtikrinama, kad miškų ištekliai būtų naudojami nekenkiant gamtai, o bendruomenių veikla bus įvairesnė būtų ekonomiškai diversifikuotos ir nepriklausys vien nuo „komercinių augalų“.

„Diversifikacijos dėka žemės savininkai, perdirbėjai, prekybininkai ir jų darbuotojai sukurs perspektyvesnes pajamų gavimo galimybes,“– aiškina R. Mavsaras. „Tai padės formuoti verslesnes bendruomenes, sumažės depopuliacija.“

Su mediena nesusijusių miško produktų diversifikacija taip pat reiškia, kad miškininkystės sektorius ir susijusi verslo veikla bus geriau pasirengę ekonominėms krizėms, galinčioms smogti kurio nors vieno konkretaus produkto komercinei vertei.

R. Mavsaras mano, kad inovatyvūs instituciniai sprendimai ir geresnis su mediena nesusijusių miško produktų pavertimas pelno šaltiniu galėtų išspręsti miškų naudojimo konfliktus, kylančius tarp kaimo ir miesto bendruomenių.

„Tuo metu, kai visuomenė teikia didžiulę reikšmę nepaliestai gamtai, natūraliai bioįvairovei ir tokiems dalykams kaip miško gėrybės, kaimo bendruomenės dažnai nesuvokia miesto poreikių. Taigi, nepaiso šių interesų,“– aiškina jis. „Miesto poreikių rinkų identifikavimas gali sumažinti konfliktą dėl miškingų vietovių panaudojimo.“

Parengta pagal užsienio spaudą.



 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos