STRAIPSNIAI > PASAULIS > Svarstymų objektas – pieno kvotos

Svarstymų objektas – pieno kvotos

LŽŪKT informacija






2015-01-19

 

Europos Parlamentas patvirtino pieno sektoriaus reformos, kuri, kaip teigiama, turėtų sustiprinti pieno gamintojų derybų galias siekiant teisingesnių pieno supirkimo kainų ir paruošti ūkininkus pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimui nuo 2015 metų. Po 2015 m. ES neturėtų likti 1984 m. įvestos pieno kvotų sistemos, kuria siekta kontroliuoti pieno ir pieno produktų gamybą bei tiekimą į rinką. Dabar kiekvienai šaliai narei nustatyta, kiek ji rinkoje gali parduoti natūralaus riebumo pieno. Lietuvos gamintojai neslepia nusivylimo, kad mūsų pieno sektoriaus perspektyvos skendi migloje, o diskusijos dėl būsimų pokyčių kol kas vangios.

„Kai stojome į ES, mums rodė grafikus, kaip kils kainos, atsiras kvotos ir išmokos už kvotinio pieno toną sieks iki 37,65 Eur (130 Lt). Nieko panašaus neįvyko: didžiausia išmoka už pieno toną buvo 25,20 Eur (87 Lt), o šiemet beliko 20,27 Eur (70 Lt). Tad lietuviams nedaug naudos iš to buvo“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ vadovas Vytautas Lekešys.

„Šalyje pieno trūksta, tad nereikia ir kvotų. Tačiau nelikus jų, nebebus ir išmokų. Tai tikrai nenaudinga mūsų ūkininkams“, – teigė stambaus pieno ūkio savininkė Adelė Adomonienė.

Anot Žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko, kvotų naikinimas neturėtų smarkiai paveikti šalies pieno ūkio. „Nelikus kvotų ir apribojimų gamyba gali gerokai išaugti ir atsirasti perprodukcija. Dėl to gali kristi kainos ir mažėti žemdirbių pajamos. Tačiau dabartinės tendencijos rodo, kad pieno ir jo produktų vartojimas didėja. Auga gyventojų skaičius, besivystančių šalių poreikiai, be to, žaliavos gamybai vis daugiau įtakos turi besikeičiančios gamtos sąlygos“, – samprotavo A. Stančikas.

V. Lekešys pritarė, kad neribojamai pieno gamybai ruošiasi ir kitų ES šalių gamintojai, o Lietuvoje pieno ūkio perspektyvos miglotos. „Olandai, danai stato naujus tvartus, o pas mus pažangos nėra, pieno ūkių mažėja. Nėra aiškios ir nuosek¬lios politikos. Jei žmogus turėjo 5 karves, reikėjo remti, kad laikytų 10 ir daugiau. Deja, neita tuo keliu, kuris vestų į pieno ūkio plėtrą“, – apgailestavo kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorius.

Kai kurios Bendrijos šalys norėtų pasipriešinti tokiai reformai, tarp jų ir kaimynai lenkai. Kvotų atsisakymą jie vadina klaida, nes ši sistema, anot lenkų ūkininkų, užtikrina pieno rinkos stabilumą.

Prieš šios sistemos panaikinimą pasisako prancūzai ir vokiečiai. Tiesa, pastarosios šalies vyriausybė laikosi tvirtai ir žemdirbių nuomonės kol kas nepaiso. Kvotų šalininkai motyvuoja, kad kol nėra rizikos valdymo mechanizmo, kvotų atsisakyti per anksti.

Europos pieno tarybos prezidentas Romualdas Šaberis (Romuald Schaber) pripažįsta, kad pieno sektoriaus kontrolė būtina. „Mūsų organizacijos tikslas – pasiekti rinkoje stabilumo. Pieno gamintojai turi turėti aiškią perspektyvą, kad pieno gamyba galėtų prisitaikyti prie rinkos poreikių. Savireguliacija rinkoje nepasitikime. Netikime požiūriu, jog pakanka pieno gamintojams susitelkti ir jie patys galės reguliuoti rinką. Deja, patirtis rodo visai ką kita", – teigia lobistinės organizacijos, atstovaujančios apie 100 tūkst. pieno gamintojų iš 14 Europos šalių, prezidentas R. Šaberis.

Kvotų panaikinimo palaikymo chorą sudaro senosios ES valstybės narės. Joms sistemos atsisakymas būtų labai naudingas. Didinti pieno gamybą ketina beveik visos senosios ES šalys narės. Olandija jau dabar plečia pieno ūkius. Airijos prezidentas oficialiai deklaruoja, kad iki 2020-ųjų pieno gamyba padidės 60 proc., Danija planuoja 25 proc. augimą.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis tvirtina, kad kalbant apie pieno kvotų sistemos panaikinimą nuo 2015 m. balandžio 1 d. reikia paminėti, jog daugelyje ES šalių pieno gamyba yra žemiau nustatytos pieno gamybos kvotos. Šiuo metu pieno gamybos augimas daugiau pastebimas naujosiose ES šalyse, o senosiose netgi mažėja. Tad ir panaikinus pieno kvotas ES šalyse, neturėtų labai išaugti pagaminamo pieno kiekis, o pieno supirkimo kainos labiau priklauso nuo rinkos sąlygų.

Panašiai mano ir Europos pieno tarybos prezidentas R. Šaberis. Jo teigimu, dažnai spekuliuojama prognozėmis, kad panaikinus kvotas pieno gamyba labai išaugsianti. „Dėl mažų supirkimo kainų pieno gamyba kaip tik gali sumažėti“, – įsitikinęs R. Šaberis.

Kai kurie analitikai prognozuoja, kad panaikinus pieno gamybos kvotų sistemą per penkerius metus žaliavinio pieno gamyba ES padidės 55–60 proc., tačiau dėl rinkos savireguliacijos tokio augimo realiai sunku tikėtis.

Vis dėlto, padidėjus pieno gamybai, gali atsirasti jo perteklius. Tokiu atveju, analitikų nuomone, supirkimo kainos dar labiau sumažės, išliks tik tie gamintojai, kurie sugebės konkuruoti, gamindami pieną mažiausiomis sąnaudomis. Lietuva yra viena iš kelių valstybių, kurių ūkininkams labai neparankus pieno gamybos kvotų atšaukimas.

„Būsim sumalti ir išmesti. Mums kvotų panaikinimas labai žalingas. Senosiose ES šalyse ir pieno ūkiai seni, tvirtai stovi ant kojų, čia jau ruošiamasi kvotų panaikinimui ir pieno gamybos didinimui. Lietuvoje pieno gamintojams teko nemažai investuoti, dažnas dar yra nebaigęs atsiskaityti su bankais. Iš 36 tūkstančių pieno gamintojų melžimo įrangą turi tik 5 tūkstančiai. Stojome į Europos Sąjungą, o esame aborigenų sąjungoje. Lietuvos pieno gamintojai gauna mažiausią pieno supirkimo kainą. Atsisakius kvotų, situacija pasinaudos perdirbėjai ir turės galimybę dar ją sumažinti. Smulkiesiems išsilaikyti bus nebeįmanoma“, – įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis.

Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas pritaria J. Vilioniui: „Gamybos išlaidos kasmet didėja. Tai susiję su energetikos, darbo jėgos brangimu. Tokia situacija bus labai nepalanki pieno gamintojams – ypač smulkesniems, kurie nebeišsilaikys rinkoje ir bus priversti bankrutuoti“.

Kiek šviesesnėmis spalvomis pieno sektoriaus situaciją piešia Žemės ūkio ministerijos atstovai. „Nors kai kurie ūkiai skundžiasi, kad iš pieno gamybos Lietuvoje sunku išgyventi, mes matome, kad taip nėra. Jei ūkyje viskas vyksta tvarkingai, gaminti pieną yra rentabilu. Todėl esame nusprendę ir ateityje palaikyti gyvulininkystės sektorių kaip įmanoma“, – tikina R. Krasuckis.

Kadangi mūsų šalies žemdirbiams tarp visų ES šalių už pieną mokama viena iš mažiausių supirkimo kainų, Žemės ūkio ministerija žada peržiūrėti Lietuvos poziciją dėl kvotų panaikinimo 2015 metais, nes anksčiau tam buvo pritarusi.

Šiuo metu Europos Komisijos užsakymu nepriklausomi ekspertai atlieka išsamią analizę apie pieno sektoriaus pokyčius ES po 2015 metų pieno kvotų panaikinimo. Analizės rezultatus žadama aptarti šių metų rugsėjo mėnesį Briuselyje vyksiančioje konferencijoje.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė teigia, kad Lietuva nepasiruošė pieno gamybos kvotų naikinimui Europos Sąjungoje (ES) nuo 2015 m. balandžio – šalis yra nepasiruošusi konkuruoti su kitomis bendrijos narėmis. Ministrė teigia, kad tos ES valstybės, kurios iki šiol viršydavo kvotas, galės lengvai konkuruoti su lietuviškais produktais. Lietuva tuo tarpu niekada neišnaudodavo jai skirtų kvotų, skirtingai negu latviai ar lenkai.

V. Baltraitienė BNS sakė, kad panaikinus kvotas, šalyje gali atsirasti 8 valstybių pieno produktų, kurie bus konkurencingesni nei lietuviški.

Lietuvos pieno ūkiai nerimauja dėl ateities – supirkimo kainos smuko ir neaišku, kaip rinka keisis po 2015 metų, kai bus panaikintos pieno supirkimo kvotos, rašo dienraštis „Verslo žinios“.

„Kvotų naikinimas parodė, kad Vakarų šalys tam rengėsi ir didino primilžius. Tik pas mus žaliavos mažėjo, nes žemės ūkyje dominuoja grūdininkai, nenorintys užsiimti gyvulininkyste“, – dienraščiui sakė „Marijampolės pieno konservų“ valdybos pirmininkas Raimondas Karpavičius.

Jis prognozuoja, kad ateities rinka – Kinija, nes joje vis daugiau vartojama pieno produktų. Auga paklausa Afrikoje. Šios šalys pieno produktų beveik negamina ir naudoja atvežtinius gaminius arba pieno miltus.

Parengta pagal Lietuvos ir užsienio spaudą.



 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos