STRAIPSNIAI > PASAULIS > Verslo perspektyvai numatyti – strateginiai sprendimai

Verslo perspektyvai numatyti – strateginiai sprendimai

Roberta Girulytė-Sungailė
Verslo ekonomikos specialistė






2014-07-03

 

Lietuvos ūkininkams buvo sudaryta galimybė dalyvauti strateginio valdymo projekte „Interaktyviojo strateginio valdymo (ISV) metodika, skirta žemės ūkio verslumui centrinėje ir Rytų Europoje pagerinti“, kurį Lietuvoje pagal Leonardo da Vinčio Naujovių perkėlimo projektą įgyvendino ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Rezultatai knygoje

Įgyvendinat projektą, siekta perteikti Lietuvos ūkininkams Nyderlandų Vageningeno Žemės ūkio ekonomikos instituto (LEI) mokslininkų sukurtą Interaktyviojo strateginio valdymo metodą, skirtą padėti pasirinkti tinkamiausią ūkininkavimo strategiją. Tarptautiniam projektui pasibaigus, gerąja patirtimi galėjo pasidalinti Lietuvos, Lenkijos ir Slovėnijos ūkininkai.
Įgyvendinto projekto rezultatai buvo išanalizuoti, susisteminti ir pateikti knygoje „Pagalba ūkininkams priimant strateginius sprendimus. Interaktyviojo strateginio valdymo metodas ir jo įgyvendinimas Lietuvoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje“. Knygoje pristatoma, kokie strateginiai sprendimai priimtini Lietuvos ir kitų šalių ūkininkams, kad jie ateityje sėkmingai plėstų ūkį.

Strateginis ūkio valdymas – nauja sąvoka

Kadangi strateginis ūkio valdymas Lietuvoje yra dar pakankamai naujas ir sunkiai suvokiamas procesas, retas ūkininkas įsivaizduoja, nuo ko reiktų pradėti kurti savo ūkio strategiją. Todėl dalyvavę projekte ūkininkai buvo mokomi suvokti savo ūkio situaciją, kas galėtų padėti jiems išlaikyti ūkius perspektyvius vis sudėtingesnėmis sąlygomis. Vienas iš projekto tikslų buvo pagerinti pieno ūkių savininkų strateginio valdymo ir verslumo įgūdžius, todėl mokymuose dalyvavo tik pienininkystės ūkius turintys ūkininkai. Jie mokyti, kaip teisingai pasirinkti tinkamiausią  ūkio strategiją. Per du metus visose trijose šalyse apmokyta 130 ūkininkų, kurie jau suprato, kad nuo sukurtos strategijos ir užsibrėžtų tikslų priklausys, ar ūkis išliks gyvybingas ir pelningas.

Kaip priimti gerus strateginius sprendimus, kai situacija nuolat keičiasi

LEI mokslininkai strateginiams sprendimams priimti sukūrė metodą, skirtą padėti ūkininkams strategiškai planuoti  Interaktyvųjį strateginį valdymą (ISV), paremtą trimis pagrindiniais principais: paties verslininko – ūkininko, jo šeimos ir/arba darbuotojų ambicijos ir įgūdžiai; verslo – tai ūkio struktūra ir efektyvumas; ir aplinkos – tai rinka ir visuomenė. Todėl mokymo proceso esmė buvo išanalizuoti ne tik patį save, kaip verslininką, bet ir savo verslą bei jo aplinką, ir sužinoti, kas padėtų pasirinkti geriausią strategiją, atitinkančią verslininko gebėjimus, pasiryžimą sėkmingai veikti ir laikytis mokymo metu numatyto strategijos veiksmų plano. Sėkmingas strategijos įgyvendinimas pagrįstas veiksmų planu (SMART – tikslus, išmatuojamas, priimtinas, tikroviškas ir apribotas laiko).

Pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais visi projekte dalyvavę ūkininkai naudodami ISV priemones turėjo susikurti savo ūkio strategiją ir nusimatyti veiksmų planą. Antraisiais metais –stebėti, ar viskas vyksta pagal planą. Jei ūkininkas, įgyvendindamas strategiją pastebėjo, kad tam tikrų veiksmų įgyvendinti nepavyksta, rekomenduota pakoreguoti strategiją. Todėl mokymų metu buvo pasiūlyta 15 skirtingų bendrųjų (nespecifinių) ūkių strategijų, o ūkininkai prioriteto tvarka galėjo atsirinkti sau tinkamiausias. Kadangi visų trijų šalių ūkininkai pasirinko įvairias strategijas, jos buvo sugrupuotos į 8 strategines kategorijas:

1. Pieno ūkio plėtra (padidinti pieno gamybą, karvių skaičių, kartais didinant ir turimos žemės plotą).
2. Bandos pagerinimas (padidinti pieno primilžį iš karvės, pagerinti pieno ir jo sudėtinių dalių kokybę, karvių vaisingumą, genetinį bandos lygį).
3. Ūkio našumo padidinimas (restruktūrizuoti žemės sklypus/plotą, įsigyti melžimo robotą, renovuoti pastatus, žemės ūkio techniką ir įrangą).
4. Diversifikacija gyvulininkystėje (auginti mėsinius galvijus, žirgus, telyčias, kartais didinant ir turimos žemės plotą).
5. Diversifikacija kitose srityse (kaimo turizmas, produktų gamyba ūkyje/produktų pardavimas, mechanizuotų žemės ūkio paslaugų teikimas).
6. Vertikali kooperacija: glaudžiai bendradarbiauti su kitais grandinės partneriais (pvz., pieno perdirbėjais).
7. Horizontali kooperacija (glaudžiai bendradarbiauti su kitais ūkininkais, pvz., norint kartu pigiau nusipirkti gamybos priemonių, dalintis žemės ūkio technika, ar geresne kaina parduoti produkciją).
8. Ekstensyvinimas (didesnis žemės plotas auginant panašų gyvulių skaičių, orientavimasis į gamtą, ekologinis ūkininkavimas).

Vertinant strateginių kategorijų  pasirinkimą pirmaisiais ir antraisiais mokymų metais, galima teigti, kad ūkininkų nuomonė apie jas nekito. Pirmaisiais mokymų metais projekto mokymuose dalyvavo 106 ūkininkai iš visų trijų šalių (Lenkija – 24, Lietuva – 40 ir Slovėnija – 42). Smagu, kad net 34,6 proc. visų dalyvavusių Lietuvos ūkininkų rinkosi ūkio našumo padidinimo strateginę kategoriją, kurią rinkosi 10,9 proc. projekte dalyvavusių lenkų, 9,5 proc. – slovėnų. Tai reiškia, jog Lietuvos ūkininkai yra pakankamai išprusę ir suinteresuoti technikos bazės, įrangos (melžimo robotų) atnaujinimu ir pastatų renovacija. Antrąją ir trečiąją vietą, t. y. apie 14,40 proc. Lietuvos ūkininkai skyrė pieno ūkio plėtros ir bandos pagerinimo strateginei kategorijai. Tuo tarpu lenkai ir slovėnai šiai strategijai skyrė didžiausią dėmesį.

Antraisiais mokymų metais, kai ūkininkai jau turėjo šiek tiek strategijos kūrimo ir įgyvendinimo patirties, jų mąstymas mažai pakito. Lietuviams prioritetinė išliko ūkio našumo padidinimo strategija, lenkų ir slovėnų ūkininkams – pieno ūkio plėtros ir bandos gerinimo strategijos. 

Kaip anksčiau minėjome, ūkininkų pasirinkta strategija yra tinkama tuomet, kai atitinka: paties verslininko poreikius (ūkininko, jo šeimos ir/arba darbuotojų ambicijos ir įgūdžiai), verslą (ūkio struktūra ir efektyvumas) ir verslo aplinką (rinka ir visuomenė). Todėl kiekvienas ūkininkas buvo skatinamas prieš pasirenkant strategiją surašyti sėkmę įvertinančius veiksnius, kurie būtų svarbus rodiklis pasirinktoms strategijoms įgyvendinti. Visų dalyvavusių ūkininkų aprašyti ir svarbiausi, jų nuomone, veiksniai buvo susisteminti ir sugrupuoti. Išskirtos trys pagrindinės sėkmę įvertinančių veiksnių grupės:

1. Pirmoji –  susijusi su pačiu ūkininku: sveikata, šeima, paveldėtojas ir žinios/kompetencija.
2. Antroji – susijusi su ūkio struktūra ir efektyvumu: ūkio struktūra, techniniai ir ekonominiai rezultatai ir investicijos.
3. Trečioji – susijusi su aplinka: erdvė plėtrai, pieno ir kitų produktų kainos, gamybos sąlygų tinkamumas ir kaina, finansinės lėšos ir įstatyminiai aktai, įstatymai, kiti reikalavimai.

Kas lemia sėkmę

Palyginus visų šalių ūkininkų pasirinktų sėkmę lemiančių veiksnių rezultatus, galima teigti, kad Lietuvos ir Lenkijos ūkininkams labai svarbios žinios ir kompetencija, o Slovėnijos – sveikata ir šeima. Žvelgiant į ateitį, visiems svarbus veiksnys yra ekonominiai rezultatai, kuriems įtakos turi ne tik plėtros galimybės, bet ir pieno ar kitų produktų kainos, gamybos sąlygų tinkamumas ir kaina, lėšos ir įstatyminiai reglamentai. Pasak ūkininkų, ekonominė nauda labai susijusi su ūkio valdymu, tačiau išoriniai aplinkos veiksniai turi daugiausia įtakos ūkio veiklos sėkmei.

Strateginio valdymo mokymų rezultatai parodė, kad visų trijų šalių ūkininkams svarbios bandos pagerinimo, pieno ūkio plėtros, diversifikacijos strategijos. Veiksniai, turintys įtakos sėkmingam strategijų, susijusių su verslo aplinka, įgyvendinimui buvo pieno kaina ir ekonominiai rezultatai. Sėkmę lemiantys veiksniai, susiję su pačiu ūkininku, buvo šeima, sveikata ir kompetencijos. Vadinasi, ūkininkai, įvertinę savo galimybes ir sutelkę visas pastangas apsidrausti nuo galimų grėsmių ateityje, linkę priimti savo ūkiui strateginius sprendimus.
Projekte dalyvavę visų trijų šalių ūkininkai strateginio valdymo mokymo metodą vertino teigiamai. Jie teigė, kad mokymai padėjo įžvelgti ateities planus, pažinti save kaip verslininką, ugdyti verslumo įgūdžius, išmokti priimti strateginius sprendimus.  Jeigu būtų suteikta galimybė dar kartą dalyvauti šiuose mokymuose, dauguma vėl dalyvautų bei rekomenduotų šiuos mokymus savo kolegoms.
 



 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos