STRAIPSNIAI > PASAULIS > Geriausia žemės ūkio patirtis aplink Baltijos jūrą

Geriausia žemės ūkio patirtis aplink Baltijos jūrą

Erika Mankutė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rinkodaros skyriaus vadovė






2013-09-05

 

Baltijos jūros regiono ūkininkai puikiai suvokia, kad dėl neprotingo maisto medžiagų tvarkymo ir naudojimo ūkis gali netekti svarbių išteklių. Šiuo atveju puikiai suprantamas ir visuomenės noras, kad būtų mažinamas maisto medžiagų iš žemės ūkio veiklos patekimas į paviršiaus ir gruntinius vandenis, o per juos – į Baltijos jūrą, kurioje dėl šios priežasties vyksta eutrofikacija. Šiuo metu ieškomi ir diegiami nauji ūkininkavimo metodai, priemonės, kurios padėtų spręsti šią problemą, stengiamasi naudingą informaciją skleisti ūkininkams.

Teksto-baltijos1

Bendras Baltijos reginio šalių tikslas

Iniciatyva mažinti vandens taršą iš žemės ūkio bendram projektui suvienijo septynias Baltijos jūros regiono šalis – Švediją, Suomiją, Daniją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją. Projekto „Baltic Deal“ tikslas – efektyviai gerinti Baltijos jūros aplinkos būklę, sumažinti maisto medžiagų nuostolius žemės ūkio sektoriuje, nepakenkiant konkurencingumui ir gamybai. Lietuvai projekte atstovauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (toliau – LŽŪKT).

Vienas didžiausių „Baltic Deal“ įgyvendintų darbų – projekto partnerių šalyse įkurtas daugiau nei 100 demonstracinių ūkių tinklas, kuris jau funkcionuoja. Dauguma ūkių aprašyti, o informacija apie juos publikuojama projekto interneto puslapyje.

Lietuvoje parodomųjų ūkių yra 12. Jie veiklą vykdo skirtinguose šalies regionuose. Vienas svarbiausių kriterijų atrenkant ūkius buvo geografinė padėtis – ūkis turėjo būti arti vandens telkinio (upės ar ežero). Demonstracinių ūkių savininkai konsultuojami agrarinės aplinkosaugos, ekonominiais, technologiniais klausimais, jiems organizuojamos pažintinės išvykos į projekto partnerių šalis.

Daugelyje demonstracinių ūkių įdiegtos agrarinės aplinkosaugos priemonės ir plačiai naudojamasi konsultantų paslaugomis. Ūkiuose atliekami dirvožemio tyrimai. Imtasi daugybės kitų priemonių, tokių kaip tręšimo optimizavimas, tarpinių pasėlių sėjimas, apsauginės juostos, mėšlo tvarkymo ir saugojimo priemonių įrengimas (mėšlidės, mėšlo rezervuarai ir kt.), pašarų racionų sudarymas. Dauguma investicijų susijusios su mėšlo nuotekų ir vandens valdymu.

Planuojamas projekto tęsinys „Baltic Deal 2.0“, kuriame ketinama daugiau dėmesio skirti naujų technologijų – precizinio (tiksliojo) ūkininkavimo (N-sensorius, dirvožemio tyrimai ir kt.), taikymui. 

Daug dėmesio skiriama žemdirbių ir konsultantų švietimui

Siekiant bendrų projekto „Baltic Deal“ tikslų daug dėmesio skiriama ūkininkų ir, apskritai,  visuomenės, švietimui. Projekto įgyvendinimo metu buvo organizuota ne viena pažintinė kelionė į šalių partnerių ūkius. Juose ūkininkai ir konsultantai galėjo daugiau sužinoti apie aplinkai draugiškas technologijas, naudojamas žemės ūkyje.

LŽŪKT konsultantai ir specialistai patirties sėmėsi įvairiose tarptautinėse konferencijose. Dalyvauta kasmet organizuojamoje konferencijoje „A Greener Agriculture for a Bluer Baltic Sea“ (aut. past. Žalesnis žemės ūkis – švaresnė Baltijos jūra), kurioje diskutuota agrarinės aplinkosaugos klausimais. Praėjusiais metais šioje konferencijoje pranešimą „Iššūkiai Lietuvos žemės ūkiui“  skaitė ir LŽŪKT Augalininkystės skyriaus vadovė D. Ruzgienė.

Lietuvai atstovauta ir Briuselyje vykusioje „Žaliojoje savaitėje“ – projekto informaciniame stende dirbo ir susitikimuose-diskusijose su Europos Sąjungos žemdirbių ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijos COPA-COGECA atstovais, Europos parlamento nariais dalyvavo vyresnioji augalininksytės specialistė K. Narvidienė bei vyresnioji viešųjų ryšių specialistė E. Mankutė. Suomijoje, Estijoje, Danijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Latvijoje patirties sėmėsi įvairių sričių LŽŪKT konsultantai, dirbantys visuose šalies rajonuose.

Teksto-baltijos2_1

Bendra projekto partnerių iniciatyva išleistas informacinis leidinys „Geriausia žemės ūkio praktika aplink Baltijos jūrą“. Jame pateikiami geriausi demonstracinių ūkių pavyzdžiai, reprezentuojantys įvairias gamybos sistemas, paremtas „Baltic Deal“ projekte dalyvaujančių šalių praktika, t. y. konkretūs pavyzdžiai, kaip ūkininkaujama mažinant maisto medžiagų nuostolius.

Lietuvos ūkininkai – pavyzdys Europai

Projekto partneriai iš Švedijos ūkininkų federacijos glaudžiai bendradarbiauja su jų šalyje veikiančiomis įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis. Vienas ryškiausių bendradarbiavimo pavyzdžių, įtraukusių ir kitas šalis – Lenkiją bei Lietuvą – video, kuris filmuotas tarptautinei kooperacijos dienai paminėti ir bus viešai rodomas šių metų rugsėjo 21 d. Briuselyje.

Video kūrė tarptautinės organizacijos „Interact“ darbuotojai, kurių tikslas buvo apjungti Europos Sąjungoje vykdomų ir gerąją praktiką skleidžiančių projektų visumą – žemės ūkio projektams atstovauti buvo pasirinkta „Baltic Deal“ veikla, o projektui reprezentuoti pasirinkta po vieną Lietuvos ir Lenkijos demonstracinį ūkį.

Iš Lietuvos demonstracinių ūkių tinklo pasirinktas Daivos ir Arūno Giedrikų ekologinių daržovių ūkis. Šeima daugiau nei 10 m. ūkininkauja Kiršonių kaime, Biržų rajone. Auginamų ekologinių daržovių asortimentas itin turtingas – auginama bene 60 skirtingų rūšių ir veislių daržovių. Šeimai priklauso apie 11 ha žemės. Ūkininkauti nėra lengva. Visi darbai nudirbami tik rankomis.

Ūkis įkurtas karstinio dirvožemio regione, todėl maisto medžiagų (azoto ir fosforo) išplovimo rizika šiose apylinkėse yra žymiai padidėjusi. Dėl šios priežasties D. ir A. Giedrikų ūkis – puikus pavyzdys tiek Lietuvos, tiek Europos ūkininkams, kaip mažinti maisto medžiagų nuostolius iš ūkio.

Maistinių medžiagų (azoto ir fosforo), sukeliančių vandens žydėjimą, nuotėkos šiame ūkyje mažinamos taikant sėjomainą. Ūkininkai nenaudoja mineralinių trąšų, tad siekiant praturtinti dirvožemį, laukuose kas kelerius metus sėjami daugiau azoto turintys augalai, pavyzdžiui, ankštiniai. Ūkyje naudojamas vienas pagrindinių aplinkai draugiškų ūkininkavimo būdų –  daržas dalinamas ne į atskirus plotus, kuriuose atskirai auginama kiekviena augalų ar daržovių rūšis, o įvairios daržovių rūšys auginamos viena šalia kitos. Apsaugai nuo kitų ūkio laukų paliekamas 5–10 m pūdymas.

Ūkyje nenaudojami pesticidai. Daržovės tręšiamos organinėmis ekologiškomis trąšomis. Pagrindinė organinė trąša – kompostas, žalioji trąša – garstyčios. Nedideliais kiekiais naudojamos ekologinės Biokal ir Ekoplan trąšos.

D. ir. A. Giedrikų iniciatyva žengti ekologiniu keliu neliko nepastebėta – 2011 m. ūkininkai tapo tarptautinio konkurso, organizuojamo Pasaulio gamtos fondo (WWF), „Aplinkai draugiškiausias Baltijos ūkininkas 2011“ nugalėtojais ir apdovanojimą atsiėmė Švedijoje organizuotoje konferencijoje „A Greener Agriculture for A Bluer Baltic Sea“.

Pažangus požiūris

Projekto įgyvendinimo eigoje daug susidomėjimo sulaukė mažos Danijai priklausančios, Bornholmo salos pavyzdys. Palyginti mažoje saloje vykdoma itin intensyvi žemės ūkio veikla. Iš 400 ūkių net 110 kiaulininkystės, 40 – pienininkystės ir kt. Paskaičiuota, kad vienam salos gyventojui tenka 5 kiaulės. Per metus Bornholme paskerdžiama apie 465 tūkst. kiaulių. Intensyviai plėtodami verslą, ūkininkai turi vykdyti daug ir įvairių agrarinės aplinkosaugos reikalavimų: sėjomainos taikymo, tarpinių pasėlių sėjimo, apsauginių juostų įrengimo, tręšimo planų naudojimo, tręšimo azotu ir fosforu apribojimų, taip pat atitinkamų mėšlo skleidimo technologijų. Siekiama, kad Bornholmo gyventojų nekankintų blogi kvapai iš fermų, ūkio nuotekos nepatektų nei į požeminius, nei paviršinius vandenis. Projekto metu konsultantų padedami ūkininkai pradėjo kooperuotis į bendrą grupę, kurios rezultatas – biodujų jėgainė, kurioje kiaulių mėšlas perdirbamas į elektros ir šilumos energiją. Kaip pasakojo konsultantė E. Folk, patenkinti ne tik ūkininkai, pagaliau be problemų realizuojantys gyvulių mėšlą, apsirūpinantys energija, tręšimui naudojantys energijos gamybos šalinimo produktą – kompostą, bet ir vietos gyventojai, kurių gyvenamose apylinkėse nebeliko nemalonaus mėšlo kvapo.

Apie projektą iš jaunojo ūkininko lūpų

Įgyvendinant projektą, šiais metais 3 Lietuvos jauneji ūkininkai apsilankė Švedijos ir Danijos demonstraciniuose ūkiuose. Ūkininkas Andrius Baublys iš Šilalės r., užsiimantis mėsine galvijininkyste, džiaugėsi, kad ir mūsų šalyje yra įgyvendinami tokie projektai kaip „Baltic Deal“. Vaikinas supranta, kad svarbu ūkininkauti nekenkiant aplinkai. Juk šiuo metu yra tiek daug įvairių technologijų, leidžiančių ne tik pasiekti geresnių ūkininkavimo rezultatų, bet kartu sumažinti taršą iš žemės ūkio. A. Baublys mano, kad vienas iš būdų tobulinti savo požiūrį ir semtis patirties yra pažintinės žemdirbių kelionės po užsienio kolegų ūkius. „Kelionės metu aplankėme įvairius ūkius. Nustebino, kad dauguma aplankytų ūkių yra ne tik gamybiniai, bet ir turistiniai, kadangi jie veiklą vykdo turistų pamėgtuose regionuose. Turėjome galimybę susipažinti su daug skirtingų ir naudingų technologijų, iš kurių kelias aš pats asmeniškai išbandysiu savame ūkyje“, – mintimis dalijosi jaunasis ūkininkas.

Apie tarptautinį projektą „Baltic Deal“ skaičiais:

  • pasiekta 2500 ūkininkų;
  • surengta 300 renginių;
  • 300 konsultantų;
  • 117 demonstracinių ūkių;
  • 50-ties agrarinės aplinkosaugos priemonių rinkinys;
  • 7 šalys: Danija, Estija, Suomija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Švedija;
  • 5 žemės ūkio konsultavimo organizacijos;
  • 3 metai (2010 – 2013 m.);
  • 2 ūkininkų organizacijos;
  • 1 misija – sumažinti maisto medžiagų išsiplovimą iš ūkių ir patekimą į Baltijos jūrą.

Kas pasiekta?

  • Baltijos jūros regione sukurta tvirta žemės ūkio konsultavimo ir ūkininkų organizacijų bendradarbiavimo platforma.
  • Kuriama bendroji Baltijos jūros regiono žemės ūkio konsultavimo stiprinimo strategija.
  • Aplink Baltijos jūrą įsteigtas daugiau kaip 100 demonstracinių ūkių tinklas.
  • Ūkininkams demonstruojamos ekonomiškos ir tvarios technologijos.
  • Pastebimai padidėjo tarptautinė žemės ūkio inovacijų ir technologijų plėtra.

Kodėl tai svarbu?

  • Būtina atkurti Baltijos jūros aplinkos būklę. 
  • Būtina ieškoti būdų, kaip sumažinti maisto medžiagų išsiplovimą, kurios į požeminius ir paviršinius vandenis.
  • Svarbu supaprastinti informacijos sklaidą tarp tarptautinių žemės ūkio organizacijų.
  • Motyvuoti visuomenę ir žemės ūkio sektorių investuojant į aplinkosaugą.

Projektas „Baltic Deal“ sulaukė didelio tarptautinių organizacijų ir institucijų pripažinimo dėl daugelio priežasčių, nes:

  • šios iniciatyvos ėmėsi penkios ūkininkų organizacijos. Tai viena iš nedaugelio privataus sektoriaus iniciatyvų plėtojant ES Baltijos jūros regiono strategiją;
  • maisto medžiagų išsiplovimas ir eutrofikacijos proceso stabdymas – prioritetinis ES Baltijos jūros regiono strategijos klausimas;
  • siūlomi sprendimai įgyvendinami ekonominiu ir aplinkosaugos aspektu, pasibaigus projektui juos ir toliau praktiškai pritaikys projekto partneriai, konsultantai ir ūkininkai;
  • orientacija į ūkininkus, aplinkosaugos perspektyva ir visiems dalyviams naudingi sprendimai rodo, kad projektas „Baltic Deal“ yra tinkamas regionų politikos atsakas BŽŪP reformos procese.

Tarptautinių organizacijų požiūris į projekto „Baltic Deal“ veiklą

  • Organizacijos „Friends of the Earth Europe“ ir „WWF Europe“ savo interneto svetainėje rašo apie „Baltic Deal“: „Per trejus gyvavimo metus programa („Baltic Deal“) aiškiai parodė, kaip šalys gali dirbti kartu ir kurti sistemas aplinkosaugos iššūkiams spręsti.“
  • „DG Regio“ keliuose savo pranešimuose citavo „Baltic Deal“ kaip geriausią svarbiausio ES makroregioninių strategijų projekto praktikos pavyzdį.
  • Bendro kapitalo Europos šalių ūkininkų organizacijų ir kooperatyvų bendrija COPA-COGECA dėl patrauklių, visiems dalyviams naudingų sprendimų vertina „Baltic Deal“ kaip teigiamą ir iniciatyvų projektą žemės ūkio sektoriuje.


 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos