STRAIPSNIAI > PASAULIS > Aplinkai draugiškiausias Baltijos regiono ūkis – Švedijoje

Aplinkai draugiškiausias Baltijos regiono ūkis – Švedijoje

Redakcija „Mano ūkis“






2010-11-27

 

Helsinkyje (Suomija) 2010 m. lapkričio viduryje vykusiame aplinkai draugiškiausio Baltijos regiono ūkio rinkimuose laimėtojais paskelbti švedai Teri ir Hakanas Eriksonai (Teri ir Håkan Lee Eriksson). Kasmetiniais tapusiais rinkimais, kuriuos vykdo viena reikšmingiausių pasaulio aplinkosauginių organizacijų – Pasaulio gamtos fondas (World Wildlife Fund – WWF) iniciatyva, siekiama biologinės įvairovės išsaugojimo, subalansuoto gamtos išteklių naudojimo ir taršos bei neracionalaus vartojimo mažinimo.

Baltijos regiono metų ūkininko apdovanojimais organizacija siekia atkreipti dėmesį į Baltijos jūros problemas, už kurias nemenka atsakomybė tenka regiono žemės ūkiui, ir įvertinti darbą ūkininkų, besistengiančių sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį. Tikimasi, kad tokie atsakingo ūkininkavimo pavyzdžiai įkvėps ir kitus regiono ūkininkus.

Konkurse dalyvaujančiose regiono šalyse (Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Rusijoje) buvo išrinkti nacionaliniai laimėtojai, vėliau iš jų išrinktas regiono nugalėtojas. Tarptautinė komisija nusprendė, kad praėjusiais metais šio titulo labiausiai nusipelnė ūkininkų šeima iš Švedijos – Teri ir Hakanas Eriksonai. Jiems atiteko 10 tūkst. eurų vertės piniginis prizas.

Konkurse gali dalyvauti tiek ekologiniai, tiek tradiciniai ūkiai

Konkurse gali dalyvauti tiek ekologiniai, tiek tradicinę žemės ūkio veiklą vystantys ūkiai. Svarbiausia, ūkininkas turi savo ūkyje taikyti priemones, mažinančias maisto medžiagų (azoto, fosforo) patekimą į vandenį, taip pat amoniako išgaravimą iš tvartų ir mėšlidžių. Priemonės turėtų būti novatoriškos, kurios akivaizdžiai parodo, kad mažinama vandens telkinių eutrofikacija („žydėjimas“).

Pasaulio gamtos fondas bendradarbiauja su įvairiomis nacionalinėmis aplinkosaugos organizacijomis, Lietuvoje jo partneris yra Lietuvos gamtos fondas. Ši organizacija kuravo draugiškiausio aplinkai ūkio rinkimą mūsų šalyje. Rinkimų komisiją Lietuvoje sudarė: R. Grikienė, LR žemės ūkio ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja; A. Grigaliūnas, LR žemės ūkio rūmų vicedirektorius savivaldai ir ryšiams su visuomene; P. Mierauskas, Lietuvos gamtos fondo valdybos narys; E. Mikašauskienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos narė; K. Narvidienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistė.

Anot Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistės K. Narvidienės, labai svarbu, kad ūkininkai suprastų, kad aplinkosauga ne tik reikalavimai ar draudimai, bet ir tai, ką paliksime ateities kartoms. „Jeigu mes be saiko tik naudosimės visomis gamtos teikiamomis gėrybėmis, intensyviai ūkininkausime nežiūrėdami, kokios veiklos pasekmės gamtai, greitai nebeturėsime natūralios ir švarios aplinkos. Tokie konkursai turėtų skatinti ūkininkus, kad ir jų ūkiai būtų draugiški aplinkai, nes kiekvienas lietuvis nenori būti prastesnis už kaimyną“, – akcentavo K. Narvidienė.

Lietuvoje draugiškiausias aplinkai ūkininkas iš Veisiejų

Nacionalinė komisija nusprendė, kad Lietuvoje aplinkai draugiškiausias ūkininkas Jonas Sidaravičius iš Paterų kaimo, Veisiejų seniūnijoje (Lazdijų r.) Miškų inžinieriaus specialybę turinčio J. Sidaravičiaus veikla vienaip ar kitaip visad buvo susijusi su gamta: ir dirbant moksliniu bendradarbiu Lietuvos žemės ūkio universitete, grįžus į tėviškę Veisiejuose, ir dirbant ten miškų urėdijos inžinieriumi, vėliau – vadovaujant Veisiejų regioniniam parkui. Prieš porą metų ūkininkavimui iš hobi virtus pagrindiniu užsiėmimu, ūkininkas ir šią savo veiklą stengiasi padaryti kuo draugiškesnę aplinkai. Pagrindinė priežastis – vidinis poreikis gyventi gražioje ir sveikoje aplinkoje, savo veikla netrikdant natūralios vietovės augalijos ir augmenijos.

Svedijos

J. Sidaravičiaus ūkyje auginamos apsauginės medžių ir krūmų juostos, šitaip siekiama sumažinti neigiamą vėjo ir kritulių poveikį dirvai. Galvijų mėšlas ūkyje yra dengiamas plastiko plėvele –sumažinamas į aplinką išgaruojančio amoniako kiekis. Per žiemą mėšlas laikomas tvarte, taip aplinka apsaugoma nuo mėšle esančių medžiagų išsiskyrimo.

J. Sidaravičiaus ūkis yra greta Snaigyno ir Skaisčio ežerų. Palaikant ežero pakrantėse natūralias ir užsėtas ganyklas, mažinamas kenksmingų medžiagų patekimas į ežerą. Bioįvairovė išsaugoma palaikant švaresnę aplinką, gausią žalumą ir visiškai atsisakant pesticidų naudojimo. Ūkininkas pasakoja ilgą laiką stebėjęs ežerų krantus ir pastebėjęs, kad ėmė plisti nendrės, prasideda ežero užžėlimo procesai, todėl ir ėmėsi priemonių juos gelbėti.

Draugiškos aplinkai naujovės diegiamos Eriksonų ūkyje

Aplinkai draugiškiausio Baltijos regiono ūkio rinkimuose laimėję švedai Teri ir Hakanas Eriksonai viena didžiausių savo ūkio stiprybių įvardija išsamią duomenų bazę. Nuo 1994 m. sukaupta informacija yra labai naudinga analizuojant ūkio veiklą ir planuojant, kaip geriausia ją tobulinti. Dokumentuose fiksuojama, kaip ir kada ruošta dirva, kaip smarkiai ji tręšta, kokio derliaus sulaukta. Daug pokyčių šioje fermoje pradėta būtent dėl duomenų analizės rezultatų. Šio ūkio statistika byloja, kad galima sumažinti iš ūkio į aplinką patenkančių kenksmingų medžiagų kiekius visiškai nesumažinant derliaus. Sukaupta informacija ūkininkai H. ir T. Eriksonai dalijasi su kitais 16 ūkių, taip pat kaupiančių išsamią informaciją apie savo veiklą – organizacijoje „Darnus ūkininkavimas" („Odling i balans" – šved.). Ūkiai, dalyvaujantys šiame tinkle, išbando ir vysto naujus metodus, o vėliau tarpusavyje dalijasi patirtimi.

Eriksonų ūkyje akylai stebimas azoto ir fosforo naudojimas. Siekiama, kad azoto patekimas iš ūkio būtų sumažintas 80 proc. Pati efektyviausia technologija, leidžianti sumažinti azoto išmetimus – azoto jutiklis (N sensor). Traktoriuje įmontuotas įtaisas skaičiuoja azoto poreikį pasėliams tuo metu, kai laukai tręšiami. Šis jutiklis kontroliuoja taikomas trąšų su azotu dozes kiekvienoje konkrečioje lauko vietoje. Šitaip gerinama ir pačių pasėlių kokybė. Ūkininkai sutinka, kad azoto jutiklis – brangi investicija, tačiau pastebi, kad ūkininkai gali kooperuotis ir įsigyti vieną bendrą įtaisą. T. Erikson prisipažįsta, kad ne visos jų investicijos buvo tokios sėkmingos kaip azoto jutiklis. Klaidų baimė, ūkininkės įsitikinimu, labiausiai ir atgraso ūkininkus nuo aplinkai draugiškų naujovių diegimo ūkyje. „Tačiau be klaidų juk nebūtų ir pažangos“, – įsitikinusi ūkininkė.

Siekiant apsaugoti vandens ekosistemas, ūkyje taikoma ir daugiau priemonių. Aplink pagrindinius ūkio drenažo griovius nuolat palaikomos 6 m pločio apsauginės žolės juostos. Siekiama, kad 75 proc. dirbamų ūkio žemių per žiemą būtų užsėjama tarpiniais pasėliais, taip siekiant sumažinti paviršinį nuotėkį. Siekiant sumažinti fosforo junginių nutekėjimą į vandens ekosistemas, ūkyje įrengtas sedimentacijos (kietųjų dalelių nusodinimo) baseinas.

T. ir H. Eriksonai džiaugiasi, kad aplinkos tausojimo idėjomis pavyko užkrėsti ir ūkio darbuotojus, o apdovanojimas – bendrų visų jų pastangų įvertinimas.



 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos