STRAIPSNIAI > PASAULIS > Soros sumažina nitratų išsiplovimą iš dirvožemio

Soros sumažina nitratų išsiplovimą iš dirvožemio

Parengta pagal užsienio spaudą






2010-09-27

 

Tyrimais, atliktais Ajovos valstijos universitete, nustatyta, kad pasėję soras ir naudodami tam tikrus žemdirbystės būdus, ūkininkai gali pastebimai sumažinti iš dirvos išsiplaunantį azoto ir nitratų kiekį.

Žemės ūkio ir biosistemų inžinerijos asocijuotas profesorius Matt Helmers ir agronomijos profesorius Antonio Mallarino tyrė nitratų kiekius, patenkančius per dirvožemį į melioracijos sistemas iš pasėlių, tręštų įvairiomis trąšų normomis trejus pastaruosius metus.

Tyrimus finansavo Ajovos žemės ūkio ir žemėtvarkos departamentas ir Ajovos valstijos Tausojamojo žemės ūkio Leopoldo centras. Tyrimai parodė, kad kai kurie metodai gali sumažinti azoto ir nitratų kiekius, patenkančius per dirvožemį į melioracijos sistemas.

„Vienas iš svarbiausių atradimų, kurį padarėme, yra tas, kad auginant alternatyvios biomasės augalus, tokius kaip soros, net ir naudojant trąšas, žymiai sumažėja nitratų koncentracija drenažo vandenyje,“ – teigė Matt Helmers.

Tyrimų metu buvo lyginami trejopi laukai: vienuose visą laiką buvo auginami kukurūzai grūdams, antruose – kukurūzai grūdams ir žaliajai masei; trečiuose – kukurūzai nuimami kartu iš laukų pašalinant visą įmanomą biomasę. Pusė šių laukų buvo tręšiami trąšomis, kita pusė – mėšlu. Palyginimui buvo tiriami laukai, kuriuose naudojama kukurūzų ir sojos sėjomainą, bei auginama tik sora ir tręšiama azotinėmis trąšomis.

Rezultatai parodė, kad iš laukų, kuriuose buvo nuolat auginami trąšomis tręšiami kukurūzai, išsiplovė didžiausias nitratų kiekis ir pateko į žemiau pasėlių šaknų esančią melioracijos sistemą. Kur buvo auginama trąšomis arba mėšlu tręšiama sora, išsiplovė mažiausias nitratų kiekis. Tyrimus atlikusių mokslininkų manymu, sora mažina azoto išsiplovimą į dirvožemį, todėl ūkininkams reikėtų ją auginti. „Šiuo metu gali neegzistuoti ekonominė rinka sorai, – sako Matt Helmers. – Mes stengiamės įvertinti galimą aplinkosauginę naudą tokiu būdu naudojant žemę. Manau, kad tai galėtų būti naudinga ateičiai.“

Mokslininkas sako, kad laikantis papildomų biokuro rūšių gamybos iš įvairių augalų biomasės strategijos reikia žinoti, kokį poveikį aplinkai tie augalai turės. Jeigu bus nauda visuomenei ir vandens kokybė dirvose pagerės auginant sorą, tai gali būti paskata ją auginti. Profesorius Matt Helmers mano, kad mažiausiai trečdalis, o gal net ir pusė žemės ūkio naudmenų Ajovoje yra melioruota, o į dirvą išsiplaunantys nitratai gali turėti neigiamą poveikį Ajovos bendruomenėms, kurios švarų geriamąjį vandenį gauna iš upių. Manoma, kad dėl išsiplaunančių nitratų, kurie vėliau patenka į upes, Meksikos įlankoje atsirado negyvoji zona, kurioje išliko tik keletas gyvūnų ir augalų rūšių.

Šaltinis: EurekaAlert!
Išsamesnė informacija: www.iastate.edu



 VIDEONAUJIENOS

Prioritetas – išsaugoti azotą, mažinant jo garavimą
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

baneris_5

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos