STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Karvės šlubuoja – mažiau pieno

Karvės šlubuoja – mažiau pieno

LŽŪKT informacija






2013-07-11

 

Nagų ligos, arba šlubavimas, yra antra pagal gydymo brangumą karvių liga. Tik gydant mastitus pinigų išleidžiama daugiau.

Jungtinėje Karalystėje kasmet 60 karvių iš 100 turi nagų pažeidimų, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pirmą mėnesį po apsiveršiavimo suserga apie 24 proc. karvių. Iš nagų ligomis sergančios karvės per laktaciją primelžiama 350–400 kg pieno mažiau. Dažnai jos diagnozuojamos karvėms, sergančioms medžiagų apykaitos ligomis. Susirgimams įtakos turi ir netaisyklingos karvių galūnių formos.

Negalavimai dėl nagų ligų pastaruoju metu padidėjo. Tam turėjo įtakos keletas priežasčių:

  1. Netinkama karvių selekcija pagal galūnių formas ir nepakankama nagų priežiūros profilaktika.
  2. Aplinkos poveikis (grindų būklė, vaikščiojimo atstumai, šilumos stresas, higienos nesilaikymas).
  3. Netinkamas šėrimas.

JAV Viskonsino universiteto mokslininkų duomenimis, iš nagų susirgimais sergančių karvių 58 proc. yra infekcijų pasekmė, o 42 proc. serga laminitu. Tai difuzinis aseptinis nagos sienelės gyvuonies uždegimas. Dažniausiai juo suserga jaunos produktyvios karvės prieš apsiveršiavimą arba per mėnesį po apsiveršiavimo. Susirgimų priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma kad didelės įtakos turi staigus perėjimas prie gausaus šėrimo koncentratais po apsiveršiavimo, per didelis baltymingų pašarų kiekis, šėrimas supelijusiais pašarais.

Kas lemia susirgimus ir kaip sumažinti jų riziką?

Dideli krakmolo ir cukraus kiekiai karvių racionuose – pagrindiniai veiksniai, dėl kurių padidėja didžiojo prieskrandžio rūgštingumas ir išsivysto acidozė. Būtent ji labiausiai lemia galimybę susirgti laminitu. Virškinant pašarus, laktatus produkuojančios bakterijos staigiai skaido didelius krakmolo ir cukraus kiekius, pagamina daug propiono ir pieno rūgščių, tad prieskrandžio turinys pasidaro per daug rūgštus. Tai sumažina mikrobų aktyvumą ir jų skaičių. Susidariusios rūgštys iš prieskrandžio patenka į kraują, aktyvėja endotoksinų ir histamino išskyrimas. Audinių hormonas histaminas plečia kraujagysles ir didina jų pralaidumą. Per kraujagyslių sieneles pradeda sunktis plazmą, nagų audiniai išbrinksta, tinsta, blogai aprūpinami krauju ir vystosi audinių uždegimas. Prieskrandžio acidozė siejama su per daug susmulkintomis šeriamų žolinių ir koncentruotų pašarų dalelėmis, dideliu kiekiu smulkiai maltų grūdų.

Baltymų kokybė ir kiekis gali lemti nagų susirgimus. Per didelis karvių racionuose bendras baltymų kiekis ir didelis didžiajame prieskrandyje skaidomų baltymų kiekis gali sukelti nagų susirgimus. Rekomenduojama, kad karvių racionuose būtu 17 proc. žaliųjų baltymų arba 17,5 proc. baltymų, iš kurių 36 proc. būtų neskaidomi didžiajame prieskrandyje.

Ląsteliena užtikrina normalų virškinimą, reguliuoja pašaro slinkimo greitį per virškinamąjį traktą, gromuliavimo trukmę ir didžiojo prieskrandžio turinio rūgštingumą. Optimalus pašaro gromuliavimas turi trukti nuo 8 iki 9 val. per parą, didžiojo prieskrandžio pH turėtų būti išlaikytas nuo 6,0 iki 6,2. Kad karvės geriau atrajotų nuo 15 iki 25 proc. žolinių pašarų, turi būti susmulkinta ne trumpesnėmis kaip 2,5 cm ilgio dalelėmis.

Riebalai ir aliejai – pagrindinis energijos šaltinis, tačiau per didelis jų kiekis karvių racionuose sutrikdo angliavandenių fermentacijos procesus, gali sumažinti pašarų ląstelienos virškinamumą ir didžiojo prieskrandžio turinio rūgštingumą. Todėl nerekomenduojama į karvių kombinuotuosius pašarus įdėti daugiau kaip 2 proc. specialiai neapdorotų augalinių aliejų, ribojamas didžiausias jų kiekis vienai karvei per parą – iki 225 g. Šeriant specialiai paruoštais apsaugotais riebalais, bendras riebalų kiekis racione gali siekti iki 7 proc. nuo raciono sausųjų medžiagų kiekio.

Vario trūkumas gali turėti įtakos galvijų kanopų tvirtumui. Kanopos gali suskilinėti, pade atsirasti pūliniai.

Siera reikalinga bakterijoms amino rūgščių gamyboje. Nustatyta, kad įdėjus į racioną sieros, karvių kanopos buvo tvirtesnės. Rekomenduojamas sieros kiekis racione yra nuo 0,25 iki 0,28 proc. nuo raciono sausųjų medžiagų kiekio.

Cinkas pagerina kanopų vientisumą, žaizdų gijimą ir keratino sintezę. Pavasarį, intensyviu žolės augimo periodu, ganykloje trūksta cinko.

Biotinas reikalingas keratino gamybai ir kanopų raginio audinio formavimuisi. Rekomenduojama karvei per parą skirti po 20 mg biotino.

JAV Mičigano valstybiniame universitete sukurta karvių galūnių pažeidimo nustatymo sistema, įvertinant pažeidimo lygį balais nuo 1 iki 5.

1 lentelė. Karvių galūnių pažeidimo vertinimas

Karvių galūnių pažeidimo lygis turi neigiamos įtakos gyvulių apetitui ir produktyvumui. Pašarų ėdamumą ir produkcijos sumažėjimą pagal karvių galūnių pažeidimo lygį galima prognozuoti naudojant Kalifornijoje (JAV) atliktų bandymų duomenis.

2 lentelė. Karvių galūnių pažeidimų lygio įtaka pieno produkcijos ir pašarų ėdamumui

Karvių bandose rekomenduojama kas mėnesį įvertinti galūnių pažeidimo lygį. Tinkama karvių selekcija pagal galūnių formas ir savalaikė galūnių priežiūra, patogi aplinka, visavertis gyvulių šėrimas gali apsaugoti nuo galūnių pažeidimų.

Naudinga vaizdo medžiaga

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Kaip sutramdyti galviją per 30 min.?
Bičių šeimas pradedame ruošti žiemai

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos