STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Apsaugokite gyvulius nuo vabzdžių

Apsaugokite gyvulius nuo vabzdžių

Žydrė Kažukalovienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos regiono vadovė






2011-06-13

 

Prasidėjus šiltajam metų periodui, labai suaktyvėja įvairūs parazituojantys vabzdžiai: musės, uodai, gyliai ir kt., labai padidėja rizika dėl  įsisiurbusių erkių, o tai kelia papildomų rūpesčių tiek gyvūnų laikytojams, tiek ir veterinarijos gydytojams. Lietuvoje kasmet nuo vabzdžių nukenčia nemažai gyvūnų. Ganykliniu laikotarpiu vabzdžiai padaro ūkininkams nemažai nuostolių, nes jie platina ligas, erzina gyvulius, dėl to mažėja jų produktyvumas, o gylių lervos pažeidžia gyvulio odą, skerdeną, todėl už užaugintą ir parduotą gyvulį gaunama mažiau pajamų.

Tvarto musės. Šie vabzdžiai dar vadinami musėmis kandiklėmis. Jų lervos įprastai vystosi karvės mėšle, tačiau gali vystytis ir pūvančioje žolėje, užliejamose pievose ir ežerų pakrantėse. Jų įkandimas skausmingas, todėl gyvuliai ypač erzinami. Apsaugant gyvulius ir gyvulininkystės pastatus nuo vabzdžių, svarbu  naikinti juos jų veisimosi vietose. Čia svarbūs yra du momentai: naikinti pačias muses ir jų lervas. Mėšlidės, srutų duobės, kanalizacijos grioveliai, šiukšlių dėžės, išvietės – vietos, kuriose veisiasi musių lervos. Joms sunaikinti naudojami insekticidai (lot. insectum – vabzdys + caedo – žudau – priemonės žalingiems vabzdžiams naikinti).  Dezinfekuoti reikia chlorkalkėmis, kreolino tirpalu ir kt. Gamybiniuose pastatuose purškiama ir  apdorojama priemonėmis, kurių veikimo laikas priklauso nuo konkretaus produkto. Purškiamos vietos, per kurias įskrenda vabzdžiai – tai langų, durų rėmai, taip pat tos vietos, kurias labiausiai apšviečia (šildo) saulės spinduliai. Apsaugai nuo vabzdžių rekomenduojama naudoti ir įvairias mechanines priemones: tinklelius, lipnias juostas gaudykles. Kaip efektyvias priemones galima paminėti virvės formos musių gaudykles (sugauna ~500 musių metre), musgaudžius su masalu (kabinami išorėje prie lango ar įėjimo, turinys maišomas su vandeniu, geriausiai veikia pakabinti saulėtoje vietoje), lipnios pakabinamos juostos (lipnios juostelės, skleidžiančios muses viliojantį aromatą), tinklai langams (musių gaudyklė, tvirtinama prie fermos langų), įvairios formos juostos su specialiais laikikliais. Verta paminėti ir elektrines gaudykles, kurios ypač higieniškos, labai tinka naudoti pieno blokuose.

Uodai, mašalai ir kiti kraujasiurbiai. Uodai aktyviausi tekant ir leidžiantis saulei, esant šiltam ir drėgnam orui. Siurbdami kraują, jie suleidžia skystinančių medžiagų, po įkandimo, kaip reakcija į svetimą baltymą, atsiranda varginantis niežėjimas, patinimas.

Upinių mašalų įkandimą dažniausiai lydi skausmas ir patinimas, atsirandantys praėjus kelioms valandoms po įkandimo. Kaip ir uodams, mašalams nepatinka tiesioginė saulės šviesa. Jie vystosi šaltame, greitai tekančiame vandenyje. Mašalai ypač erzina gyvulius sukdami ratus aplink ir įkyriai lįsdami į akis, šnerves, ausis. Vabzdžiai, patekę su įkvepiamu oru į gyvūnų kvėpavimo takus, gali juos užkimšti ir net sukelti plaučių uždegimą. Sukandžiotų gyvulių pažandės patinsta, pabrinksta liežuvis, padidėja limfmazgiai, sutrinka širdies darbas, plaučiuose girdimi karkalai. Sukąsti gyvuliai seilėjasi, liesėja, eidami svyruoja. Gali pasitaikyti sunkių atvejų, kuomet laiku nesuteikus veterinarinės pagalbos gyvuliai gali ir nugaišti.

Galvijai nuo kraujasiurbių vabzdžių stengiasi apsisaugoti patys, t. y. būti labiau vėjuotose ir mažiau drėgnose vietose. Tačiau aktyvėjant uodų antplūdžiams, rekomenduojama nakčiai gyvulius parginti į tvartą. Jei vasara lietinga, uodai aktyvūs ilgai. Nuo šių kraujasiurbių yra įvairių efektyvių apsisaugojimo priemonių (repelentų), pritaikytų įvairių dydžių gyvulių bandoms. Renkantis preparatus ar vaistus, apsaugančius gyvūnus nuo vabzdžių, būtina pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju. Svarbu atkreipti dėmesį, kokia yra pagrindinė jų sudėties dalis – aliejus ar vanduo.  Aliejiniai ilgiau išsilaiko, o panaudojus vandeninius po lietaus reikia iš naujo nupurkšti. Jei repelentai naudojami melžiamoms karvėms, tai purkšti reikia po melžimo. Vabzdžius atbaidyti dar naudojami specialūs įsagai į ausis. Nuo seno žinomos  ir liaudiškos  priemonės, kurių uodai negali pakęsti: pipirmėtės, bitkrėslės, šeivamedis, graikinio riešuto lapai, beržo degutas.

Sparvos. Šie greitai skrendantys (iki 100 km per valandą)  plėšrūs vabzdžiai padaro žalos: jiems įkandus, karvė gali netekti iki 250 ml kraujo per parą. Skaudžiai kanda ir sparvų lervos, kurios laikosi samanose ir kitose drėgnose vietose. Nuo sparvų sunku apsiginti, nes į repelentus jos mažai reaguoja, tad padėti gali mechaninės priemonės (lipnūs musgaudžiai).

Bitės, širšės, vapsvos. Joms nereikia gyvulių kraujo, tačiau jos labai skaudžiai gelia, jeigu kas nors nepatinka. Paprastai šie vabzdžiai negelia be priežasties, tačiau per pastarąsias keletą karštų vasarų suaktyvėjo širšės. Geldamos jos išskiria tam tikrus pavojaus feromonus, kurie sukelia dar didesnį atskrendančio būrio agresyvumą. Šių vabzdžių įkandimą visada lydi skausmas, patinimas ir įvairios alerginės reakcijos, galinčios pasibaigti gyvulio žūtimi. Jautriausi bičių nuodams yra arkliai, ypač jauni kumeliukai, pasitaiko avių ir ožkų kritimo atvejų. Repelentai atbaido tik kraugerius vabzdžius, geliantys vabzdžiai – bitės, širšės, vapsvos jiems nejautrūs, tad norint apsaugoti gyvulius, reikia įvertinti aplinką, kurioje jie ganosi, oro sąlygas, stebėti gyvulių elgesį ir, esant įtarimui dėl šių vabzdžių įgėlimo, t. y. atsiradus paraudimams, ištinimams, pasunkėjus  kvėpavimui ir rijimui, pakilus temperatūrai, prasidėjus viduriavimui, ar net ištikus traukuliams ir paralyžiui, būtinai kreiptis pagalbos į veterinarus. Pirmoji pagalba (ją moka suteikti ir bitininkas) –  kuo greičiau pašalinti geluonį, labai sugeltas vietas apipilti šaltu vandeniu, dėti šaltus kompresus, sutepti spiritu, degtine ar jodu, nuvesti į vėsią vietą ar tvartą.

Erkės. Prasidėjus erkių aktyvumo sezonui, gyvulių savininkai turėtų būti atsargūs. Veterinarai įspėja, kad daugėja vienos iš erkių pernešamos kraujo ligos – babeziozės atvejų. Laiku nepastebėjus šios ligos požymių ir nesikreipus į veterinarijos gydytoją, gyvulys gali nugaišti per keletą dienų. Lietuvoje nuo šios ligos neskiepijama (labai brangūs skiepai). Liga labai pavojinga arkliams, taip pat didelį susirūpinimą kelia šunų savininkams, tad veterinarai pataria naudoti   antkaklius, aerozolį, lašelius. Arklių požymiai panašūs į kitų gyvūnų – vangumas, tamsus šlapimas, gleivinių gelta. Babeziozę būtina gydyti, tad kuo greičiau reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją. Ypač  pavojinga erkių platinama liga – erkinis encefalitas, sukelianti žmonių centrinės nervų sistemos pažeidimus. Daugiausia šiuo virusu iš žemės ūkio gyvulių užsikrečia galvijai ir ožkos, 10–20 proc. žmonių erkinio encefalito virusu (EEV) užsikrečia gerdami termiškai neapdorotą ožkų ar karvių pieną.

Gyliai. Šių vabzdžių, t. y. jų lervų, sukeliama liga  hipodermozė dar vadinama galvijų inkštirais. Šiais parazitais gyvuliai užsikrečia tik vasarą (birželio–rugpjūčio mėnesiais), kai skraido gyliai. Jų zvimbimas baido ir erzina gyvulius, jie laksto ir gali susižeisti vienas į kitą ar į užtvarus. Gylio patelė ant gyvulio plauko padeda kiaušinėlius, iš kurių išsiritę lervutės prasigraužia po oda ir įsiskverbę į raumenis parazituoja 9–11 mėnesių. Dažniau užsikrečia 1–4 metų galvijai, tačiau intensyviausiai būna užsikrėtę blogai šeriami ir išsekę gyvuliai. Jų nugaroje pavasarį gali susiformuoti iki 50–100 ar daugiau inkštirų (apie kuriuos gali susidaryti ir pūliniai), todėl dėl stiprios intoksikacijos tokie gyvuliai gali gaišti. Dėl ligos sumažėja sergančių galvijų produktyvumas, nugaros srityje pažeidžiama oda ir pablogėja užsikrėtusių galvijų skerdena. Kiekvienais metais dėl sumažėjusių primilžių, odos pažeidimų ir blogos skerdenos patiriama didelių ekonominių nuostolių. Ryškūs šios ligos požymiai – nugaroje, inkštiro vystymosi vietoje, atsiradę 3–4 cm skersmens kietoki, skausmingi gumbeliai su maža skylute centre. Svarbiausia sunaikinti lervas, kad iš jų neišsiristų gyliai. Rudenį, rugsėjo pabaigoje–spalį, būtina kreiptis į veterinarijos specialistą, kad jis atliktų gydymą. Gyvulius galima gydyti ir pavasarį. Toks gydymas bus efektyvus, tačiau pavėluotas, nes parazitų iškankintas gyvulys nebus toks produktyvus kaip norėtųsi.

Vietovėse, kur paplitęs šis susirgimas, gylių skraidymo laikotarpiu gyvulius rekomenduojama laikyti tvartuose ar  apipurkšti specialiais preparatais, kurių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse. Gydant būtina atkreipti dėmesį į naudojamų vaistų išsilaikymo organizme laikotarpį, todėl karves geriausia gydyti užtrūkinus.

Gyvulių laikytojai, kurie prieš išgindami gyvulius į ganyklas pasirūpina jų apsaugos priemonėmis nuo vabzdžių, patiria daug mažiau nuostolių, užtikrina gyvūnų sveikatą. Ganyklose ganomiems gyvuliams šios priemonės turėtų būti naudojamos reguliariai, atsižvelgiant į veterinarijos vaistų instrukcijose nurodytus naudojimo reikalavimus. Apsaugos nuo vabzdžių priemonių galima įsigyti veterinarijos vaistinėse, naudojant būti atsargiems ir nepamiršti apie jų kenksmingumą žmogui ir gyvuliui.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Prasidėjo medsukis: varva auksinio medaus lašai
Daugiaaukščių avilių lizdų plėtimas

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

pasaru-tyrimo-baneris

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos