STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Susikurkite bandos sėklinimo programą

Susikurkite bandos sėklinimo programą

Vytas Gudaitis
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas






2011-03-08

 

Kiekviename ūkyje yra senų, sergančių, nepagydomų, susižalojusių ar beviltiškai neapvaisinamų karvių, kurias reikia išbrokuoti, parduoti ir pakeisti jaunomis, sveikomis pirmaveršėmis. Šis procesas yra natūralus ir nenutrūkstamas. Puiku, jeigu mes turime pakankamai telyčių pakaitai. Vienas pagrindinių procesų, rodančių ūkio ateities perspektyvas, rentabilumą – sėklinimas ir reprodukcija. Kuo jis geriau sutvarkytas ir apgalvotas, tuo ūkis yra gyvybingesnis, pelningesnis ir perspektyvesnis. O kaip tai padaryti? 

Pirmiausia ūkininkas turi stebėti karvę: kaip ji vaikšto, ką ėda, kur guli. Tai yra paprasta. O štai analizuoti ir suprasti jos siunčiamą informaciją –  jau sudėtingiau. Todėl kiekvienas pieno ūkio savininkas turi susikurti savo bandos sėklinimo programą, kuri būtų veiksminga ir paprastai vykdoma. Reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus bandos valdymo taškus ir laikytis taisyklių bei principų.

Bandos-seklin

Stebėjimas

Didelėse fermose dažniausiai daroma klaida – rujas stebi daug dirbančiųjų. Tuomet atsitinka taip, kad niekas nestebi, nes visi galvoja, jog tą darbą daro kolega. Reikalingas vienas žmogus, kuris būtų atsakingas už rujų stebėjimą. Labai svarbu, kad šis žmogus karvių bandoje elgtųsi ramiai. Smulkesniuose ūkiuose rujas stebi pats ūkininkas. Stebėti reikėtų labai atsakingai ir atidžiai, nes daug pieno duodančios karvės dažnai rujoja slaptai. 

Karves reikia stebėti visuomet tuo pačiu paros metu, bent 2–3 kartus po 30 minučių. Jeigu karves stebėsite kas 6 valandas, galimybė pamatyti jas rujojančias padidėja iki 60 proc., o jeigu stebite tik vieną kartą parą – mažiau kaip 20 procentų. Karvės dažniausiai rujoja naktį, todėl rytais reikėtų labai atidžiai apžiūrėti bandą. Apskaičiuota rujos nustatymo laiko įtaka apvaisinimui: jeigu ruja nustatyta 7 val. ryte, tai apvaisinimo sėkmingumas gali būti iki 47 proc., 10 valandą – iki 5 proc., 13 valandą – iki 5 proc., 16 valandą – iki 20 proc., 23 valandą – iki 20 procentų. Taigi, būtina rujas stebėti ir vakare.  

Ženklinimas

 Žymiai paprasčiau stebėti tam tikras karves, jeigu jos yra pažymėtos. Rekomenduojame įsivesti palaidų karvių žymėjimo sistemą. Pavyzdžiui, karves, kurias reikia sėklinti, pažymėkite kryžkaulio srityje. Jei ši karvė rujos, tai dažai bus nutrinti, plaukai pašiaušti. Apsėklinus reikia uždėti kitą ženklą, jeigu serga – dar kitokį. Svarbu, kad žymėjimas būtų informatyvus ir paprastas.

Gyvulio būklės požymiai

 Labai svarbu pamatyti rujojančias karves ir įvertinti, ar jos tinkamos sėklinti. Atminkite, nuo karvių produktyvumo labai priklauso rujos laikas: jeigu iš karvės primelžiama iki 25 l pieno, ruja gali tęstis iki 15 val., o jeigu apie 50 l – tik iki 3 valandų. Be to, daug pieno duodančioms karvėms šokimo ant kitos karvės refleksas dažnai pasireiškia tik vieną kartą. Taigi būtina kreipti į visus karvių siunčiamus signalus.
Rujojanti karvė daugiau juda, mykia, dažniau šlapinasi, kilnoja uodegą, duoda mažiau pieno, stovi, kai užšoka kita karvė, iš lytinio plyšio teka skaidrios išskyros. Šiandieninės kompiuterinės bandos valdymo programos palengvina rujojančių karvių atpažinimą, tačiau jomis aklai pasitikėti nepatariame. Visada įtartiną karvę turi įverti ir specialistas.

Sėklinimo darbai

 Karves geriausia sėklinti baigiantis rujai arba jai pasibaigus. Dažnai sakoma, kad jeigu ryte pamatei rujojančią karvę, sėklinti reikėtų po pietų. Tačiau ne visada tiksliai yra žinomas rujos pradžios laikas, dažnai ji būna prasidėjusi prieš 4–8 valandas. Todėl ryte pastebėjus rujojančią karvę, reikia iš karto ir sėklinti. Rekomenduojame iš karto po melžimo nesėklinti, nes būna sumažėjęs hormono oksitocino kiekis, skatinantis gimdos susitraukimus, pagreitindamas aktyvių spermatozoidų patekimą į kiaušintakius.

Sėklinant būtina elgtis ramiai, negainioti karvių, nemušti, nes patiriamas stresas neigiamai veikia apsivaisinimą.

Po sėklinimo

Dažnai daroma klaida – karvė apsėklinama ir pamirštama, tačiau ją vis dar būtina stebėti. Juk tik apie 50 proc. apsėklintų karvių apsivaisina, o kitos po 18–21 dienos vėl surujos. Be to, pasitaiko mikroabortai, kurie išderina lytinį ciklą ir karvės gali surujoti po 25 ar 33 dienų.

Taip pat svarbu karvėms kuo ankščiau nustatyti veršingumą ar neveršingumą. Tai priklauso nuo specialisto profesionalumo, tačiau šis darbas labai svarbus trumpinant bandos servis laikotarpį.

Atminkite, net idealiai sukurta sėklinimo programa, surinkta profesionali komanda negali užtikrinti gerų reprodukcijos rezultatų. Būtini geri, kokybiški pašarai, subalansuoti racionai, optimalios laikymo sąlygos, sveikos karvės. Įrodyta, kad net slapti mastitai, kai būna padidėjęs somatinių ląstelių kiekis, neigiamai veikia apsivaisinimo rodiklius. Sėklinimo rezultatams didelės įtakos turi užtrūkusių karvių laikymas ir šėrimas, veršiavimosi eiga ir valdymas.

Tik turėdami gerai veikiančias ūkio ir bandos valdymo sistemas, pasieksite gerus produkcijos ir reprodukcijos rezultatus, patirsite mažiau nuostolių, ūkis bus pelningesnis.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Jaunojo ūkininko patirtis: avininkystė gali būti sėkminga
Avininkystė – keičiantiems ūkininkavimo kryptį ar ieškantiems verslo nišos

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos