STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Nuostolius dėl karvių bergždumo galima sumažinti

Nuostolius dėl karvių bergždumo galima sumažinti

LŽŪKT informacija






2010-11-10

 

Šalies pieno ūkiuose kiekvienais metais išbrokuojama apie 17 proc. kontroliuojamų karvių. Daugiausiai karvių išbrokuojama dėl nevaisingumo ir lyties organų ligų – apie 22 proc. visų brokuotų karvių. Dėl tešmens ligų išbrokuojama apie 16 proc., dėl medžiagų apykaitos – 14 proc. karvių. Laikotarpis nuo paskutinio apsiveršiavimo iki apvaisinimo kontroliuojamų karvių bandose sudaro vidutiniškai 405–414 dienų. Vienam apvaisinimui sunaudojama daugiau nei 2 spermos dozės. Autoriaus duomenimis, panaši padėtis yra ir nekontroliuojamų karvių bandose. Minėti duomenys rodo, kad karvių reprodukcijos valdyme pieno fermose yra spragų.

Mažėja ūkio pelningumas

Karvė turi veršiuotis kas 12–13 mėnesių. Ilgesnis intervalas (iki 16 mėn.) leistinas, jeigu karvių primilžiai didesni kaip 9 000 kg per laktaciją. Kad karvės apsiveršiuotų kartą per metus, jos turi būti apvaisintos per 80–90 dienų po apsiveršiavimo. Nereikia karvių sėklinti pirmą mėnesį po apsiveršiavimo! Žemas reprodukcijos lygis (kai intervalas tarp apsiveršiavimų ilgesnis kaip 16 mėnesių) daro neigiamą įtaką pieno fermos pelningumui:

  • per karvės amžių primelžiama mažiau pieno, nes būna mažiau apsiveršiavimų, pieno sekrecijos piko atvejų, daugiau būna neproduktyvių periodų;
  • žymiai išauga sėklinimo ir veterinarinės išlaidos;
  • lėtėja genetinis bandos progresas, nes dėl nevaisingumo sumažėja brokavimo galimybės ir bandoje lieka mažesnio produktyvumo karvės;
  • per savo gyvenimą karvė atveda mažiau veršelių.

Galimos bergždumo priežastys

Gerai tvarkomose pieno fermose apie 90 proc. sveikų karvių po apsiveršiavimo apsivaisina per 80 – 90 dienų. Joms apvaisinti pakanka vidutiniškai dviejų sėklinimų ar kergimų. Tačiau ir gerai tvarkomose bandose dalis karvių dėl įvairių priežasčių sunkiau apsivaisina. Tokios karvės gali sudaryti 9–12 proc. visos bandos karvių. Jeigu bandoje sunkiai apsivaisina daugiau nei 15 proc. karvių (neapsivaisina per 3 ir daugiau sėklinimų), reikia ieškoti kitų reprodukcijos problemų ir jas pašalinti.
Galimos pagrindinės karvių apsivaisinimo problemos:

1. Rujos nustatymas

  • Ruja nepastebėta ir karvė nesėklinta rujos metu
  • Sėklinta nerujojanti karvė
  • Rujojanti karvė sėklinta netinkamu laiku
  • Nėra užrašų arba jie neteisingai pildomi apie karvių reprodukciją

2. Sėklinimas arba kergimas

  • Sėklinimo technologijos pažeidimai
  • Nepakankama buliaus apvaisinimo galia

3. Karvės sveikata

  • Gimdos uždegimas
  • Hormoninės sistemos sutrikimas
  • Kiaušintakio nepraeinamumas
  • Anatominiai defektai (genetiniai, dėl traumų)
  • Ankstyva gemalo žūtis

4. Karvių mityba

Žemo apsivaisinimo priežastimi gali būti viena ar kelios minėtos problemos, tačiau dažniausiai karvės blogai apsivaisina todėl, kad nepastebimos rujos ir per anksti arba per vėlai yra sėklinamos.

Kodėl nepastebimos karvių rujos?

Tai atsitinka dėl daugelio priežasčių:

  • karvė veršinga (pasitaiko, kai bandoje laikomas bulius arba netiksliai pildomi užrašai)
  • po apsiveršiavimo neatsistatė reprodukcinė sistema (gimda, kiaušidės, hormoninė sistema)
  • nerujoja dėl sunkaus veršiavimosi, infekcijos, netinkamos mitybos
  • kiaušidėse cistos
  • ovuliacija įvyksta be rujos požymių (slapta ruja)

Ruja

Ruja gali tęstis nuo 6 iki 30 valandų ir kartojasi vidutiniškai kas 21 dieną. Intervalas tarp rujų nėra vienodas ir gali keistis nuo 18 iki 24 dienų. Rujos laikotarpį galima suskirstyti į 3 periodus.

Rujos pradžia. Trukmė 6 – 12 val. Karvės būna neramios, bando užšokti ant kitų karvių, bet nesileidžia, kad kitos karvės užšoktų ant jų. Sėklinti ar kergti per anksti.

Tikroji (aktyvi) ruja. Trukmė – vidutiniškai 18 val. (6 – 24 val). Karvės stovi, kai ant jų užšoka kitos karvės (stovėjimo refleksas), pačios taip pat šokinėja ant kitų karvių. Geriausias laikas sėklinimui periodo viduryje. Galima sėklinti periodo pradžioje ir pabaigoje.

Porujis. Karvės neprisileidžia kitų karvių. Sėklinti ar kergti jau per vėlu.

Po aktyviosios rujos, nepriklausomai nuo to, ar karvės buvo sėklintos ar ne, iš lytinių organų gali pasirodyti kraujuotos ištakos. Tai normalu. Jeigu karvės prieš tai nebuvo sėklintos, sėklinti ar kergti jas per vėlu. Ištakų pasirodymo dieną reikia pasižymėti, nes sekanti ruja turėtų prasidėti po 18 – 20 dienų.

Daugelio tyrimų duomenimis, karvės dažniausiai pradeda rujoti vakare, naktį ir ankstyvą rytą. Iki 70 proc. karvių rujų aktyvumas būna tarp 7 val. vakaro ir 7 val. ryto. O tarp 13 ir 14 val. rujoti pradeda tiktai apie 10 proc. karvių. Karvių rujos laikotarpis nėra vienodas todėl, kad kai kurių karvių ruja gali likti nepastebėta. Norint išaiškinti 90 proc. rujų, karves reikia stebėti anksti rytą, vėlai vakare ir kas 4 – 5 val. dieną.

Karvių rujos aktyvumas būna nevienodas. Rujos aktyvumas priklauso nuo gyvulio temperamento, sveikatingumo, mitybos, laikymo sąlygų. Praktikoje dažnai pasitaiko įvairių nukrypimų nuo normos todėl gyvulių prižiūrėtojai, nustatydami karvių rujas, padaro klaidų.

Netikra ruja

Veršingos karvės nerujoja. Tačiau pasitaiko karvių (apie 5 proc.) kurioms ir veršingumo laikotarpiu atsiranda rujos požymiai. Veršingų karvių sėklinti negalima, nes tai gali sukelti abortą.

Slapta ruja

Slapta ruja vadinama tada, kai ovuliacija įvyksta be rujos požymių. Lytiškai subrendusioms telyčioms pirmoji ruja dažniausiai būna slapta. Apsiveršiavusioms karvėms pirmoji ovuliacija įvyksta po 10–15 dienų (trumpas ciklas). Dažnai ši ovuliacija būna be rujos požymių. Normali ruja karvėms pasireiškia 25–40 dieną po apsiveršiavimo. Normalus rujos ciklas po apsiveršiavimo 90 proc. karvių atsistato 53 dieną. Tą dieną karvės turi rujoti, o jei rujos metu nebuvo apvaisintos, sekanti ruja turi pasikartoti po 21 dienos (arba individualiu ciklu). Reikia žinoti, kad po kartą buvusios normalios rujos slaptų rujų nebūna.

Anestrus (rujos nebuvimas)

Karvės dažniausiai nerujoja dėl dviejų priežasčių: netinkamos mitybos ir gimdos užkrėtimo apsiveršiavimo metu. Jeigu karvės sunkiai veršiavosi (distocija) arba užsilaikė placenta, gali užsitęsti kiaušidžių atsistatymo funkcija, todėl karvės taip pat nerujoja.

Kiaušidžių cistos

Pasitaiko, kad subrendus kiaušialąstei ovuliacija neįvyksta ir subrendęs folikulas lieka kiaušidėje. Tada kiaušidėse susidaro cistos. Cistų susidarymo procesas dar tyrinėjamas, tačiau tyrėjai nustatė dvi kiaušidžių cistų formas: plonasienę – folikulinę ir storasienę – liuteininę (geltonojo kūno).

Folikulinių cistų kiaušidėje gali būti kelios. Liuteininės (geltonojo kūno) cistos būna pavienės.
Karvės, kurių kiaušidėse susidarė viena ar kelios folikulinės cistos dažnai ir nereguliariai rujoja, bet sėklinamos neapsivaisina (ruja be ovuliacijos). Jos mažiau duoda pieno, jis liesesnis.

Kai kiaušidėse susidaro liuteininės (geltonojo kūno) cistos, karvės nerujoja. Geltonojo kūno cistos dažniausiai susidaro po apsiveršiavimo.

30 – 70 proc. karvių cistos praeina savaime, tačiau po to dažniausiai susidaro kita. Cistas reikia diagnozuoti ir gydyti, nes dėl cistų gali žymiai pailgėti laikotarpis tarp apsiveršiavimų. Taikomas konservatyvus, operacinis arba kombinuotas cistų gydymas.

Jei karvės nerujoja po apsiveršiavimo praėjus 30–60 dienų arba rujoja pastoviai arba chaotiškai, galima įtarti, kad serga cistomis.

Geriausias sėklinimo ar kergimo laikas

Ovuliacija įvyksta po 10–14 val. nuo aktyviosios (tikrosios) rujos pabaigos ir kiaušialąstė iš kiaušidės patenką į kiaušintakį, kuriuo slenka gimdos link. Neapvaisinta kiaušialąstė gali išgyventi 6–12 valandų. Po sėklinimo ar kergimo spermatozoidai karvės lytiniuose takuose gali išgyventi 24 valandas.

Geriausias sėklinimo laikas yra po 12 – 18 val. nuo aktyviosios rujos pradžios. Jeigu aktyviosios rujos pradžia nežinoma, sėklinti reikia baigiantis rujai. Apsivaisinimo procentas mažėja, kai karvės rujos metu sėklinamos per anksti arba per vėlai. Nereikėtų karvių sėklinti aktyviosios rujos pradžioje ir neverta sėklinti, kai po aktyviosios rujos praėjo daugiau kaip 8 valandos.

Efektyvi yra „ryto – vakaro“ taisyklė: jeigu ruja pastebėta ryte, sėklinti reikia tą patį vakarą; jeigu ruja pastebėta vakare, sėklinti reikia sekančios dienos rytą.

Kiaušialąstės apvaisinimas vyksta kiaušintakyje. Apvaisinta kiaušialąstė į gimdą patenka po 2–3 dienų nuo apvaisinimo. Tačiau embriono implantacija (prisitvirtinimas prie gimdos sienelės) prasideda tiktai 28-tą dieną po apvaisinimo. Embrionas visiškai implantuojasi tiktai 45-tą veršingumo dieną. Nustatyta, kad iki implantacijos (45 dienų) dėl įvairių priežasčių neišgyvena 10–20 proc. embrionų. Jeigu embrionas žūna 17–18 dienomis, karvė rujoja pagal ciklą ir gyvulių prižiūrėtojas gali neįtarti, kad karvė buvo veršinga. Tai pasitaiko labai dažnai. Galvojama, kad karvė neapsivaisino ir ruja pasikartojo. Kai embrionas žūsta vėliau, rujos intervalas gali būti 30–35 dienos. Šiuo atveju jau galima įtarti, kad po ankstesnio apvaisinimo embrionas implantacijos laikotarpiu žuvo.

Po implantacijos vaisiaus aborto tikimybė sumažėja iki 2–3 proc. Dažniausiai pasitaikančios abortų priežastys: infekcijos, nepakankama ir nesubalansuota mityba, pelėsiais ir jų toksinais užkrėsti pašarai, pašaruose yra estrogenų, fiziniai sužeidimai (traumos, sumušimai), neteisingai nustatyta ruja ir sėklinama jau veršinga karvė.

Labai svarbu po sėklinimo ar kergimo nustatyti karvių veršingumą. Paprasčiausia veršingumą nustatyti rektaliniu tyrimu, pieno tyrimu, sėklintos karvės nerujoja po 21 dienos nuo sėklinimo.

Dėl nepakankamo karvių bandos reprodukcijos valdymo pieno ūkiai patiria daug nuostolių. Nuostolių galima išvengti tinkamai tvarkant karvių reprodukciją, skiriant daugiau dėmesio karvių rujai nustatyti ir karvių sėklinimui.

Naudinga vaizdo informacija

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Prasidėjo medsukis: varva auksinio medaus lašai
Daugiaaukščių avilių lizdų plėtimas

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

pasaru-tyrimo-baneris

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos