STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Labai svarbu stabdyti bičių varozės plitimą

Labai svarbu stabdyti bičių varozės plitimą

Diana Tamašauskienė
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas Bitininkystės sektorius







Dr. Jonas Balžekas
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas Bitininkystės sektorius






2014-03-18

 

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje, kaip ir Amerikoje, Vakarų Europoje, Azijoje, stebimas bičių šeimų nykimas, vadinamas bičių šeimos suirimą lemiančiu sutrikimu (angl. Colony Collapse Disorder – CCD). Bitės išskrenda iš avilių ir nebegrįžta. Manoma, kad šio reiškinio atsiradimui įtakos turi bičių varozė ir po jos plintančios virusinės infekcijos. Gydymo nuo virusinių bičių ligų kol kas nėra, todėl labai svarbu, kad bitininkai laiku ir efektyviomis priemonėmis naikintų varozės erkes.

Naudojami įvairūs erkių naikinimo būdai

Varozė sparčiai plinta bičių šeimose, apninka bites, jas nualina (Abdullah ir kt., 2007,Calis ir kt., 2006). Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, bitės susilpnėja, rudenį palieka savo lizdus arba žūsta žiemos metu. Dažnas atvejis, kai stipriai erkėtos bičių šeimos serga ir perų ligomis. Varozės erkės gali užkrėsti bites maišialigės, ūmaus paralyžiaus, dėmėtųjų perų ir kitais virusais (Abdullah ir kt., 2007,Calis ir kt., 2006; Sammataro ir kt., 2000).

Tad norint išvengti bičių šeimų žuvimo žiemos metu, būtina ieškoti būdų ir priemonių, stabdančių varozės plitimą ir užtikrinančių bičių šeimų sveikatingumą bei gyvybingumą.

Erkių kiekiui bičių šeimose mažinti pasitelkiami biotechniniai metodai. Vienas iš jų – traniniai koriai. Šis metodas pagrįstas tuo, kad traniniai perai pritraukia daugiau erkių, nes šių lervučių vystymosi ciklas trimis dienomis ilgesnis nei bičių darbininkių, geresnės ir maitinimosi sąlygos.

Be to, tobulinami preparatai, kurių pagrindą sudaro rūgštys. Teigiama, kad erkės neįgyja atsparumo rūgštims.

Jau tris dešimtmečius Lietuvoje Varoa destructor erkės bičių šeimose yra naikinamos  stipriais, bet lengvai naudojamais cheminiais preparatais. Žinant, kad insekticidas fliuvalinatas yra mažai toksiškas bitėms, vokiečių firma „Sandoz“, bendradarbiaudama su Prancūzijos tyrinėtojais, sukūrė preparatą nuo varozės erkių – Apistan.

Beveik tuo pačiu metu plačiai pradėti naudoti efektyvūs ir lengvai naudojami preparatai – Lenkijoje pagamintas Fluvarol (veiklioji medžiaga fluvalinatas), Čekijoje – Gabon PA–92 (veiklioji medžiaga akrinatrinas – 1,2–1,7 g juostelėje). Jie priskiriami prie ilgą poveikį turinčių priemonių erkėms šalinti ir buvo laikomi pačiais efektyviausiais. Jų veiksmingumas – 92–95 procentai. Naudojant šiuos preparatus, Varoa destructor erkės žūsta (Williams ir kt., 2007; Tamašauskienė, 2005).

Pastebėta, kad kelerius metus iš eilės naudojant tuos pačius cheminius preparatus, jų poveikis varozės erkėms susilpnėja. Tai atsitinka ne todėl, kad naudojami nekokybiški ar nebetinkami preparatai, bet per ilgą laiką erkės įgyja atsparumą naudojamo preparato veikliajai medžiagai.

Atliktas tiriamasis darbas

2011–2013 m. LAMMC ŽI Bitininkystės sektoriuje vykdytas tiriamasis darbas. Siekta ištirti, kokios ekologinės ir biotechninės varozės erkių naikinimo priemonės yra efektyvios, ir bičių laikytojams pasiūlyti veiksmingų kovos su varoze priemonių kompleksą.

Tyrimai vykdyti šešiais variantais su 30-čia Apis mellifera Carnica rasės bičių šeimų pagal schemą:

  1. Du traniniai koriai bičių lizde – 2-TKL;
  2. Vienas traninis korys bičių lizde – 1-TKL;
  3. Vienas traninis korys bičių lizde (skandinaviškas metodas) – 1-TKL(SM);
  4. Naujų bičių šeimelių sudarymas – NŠS;
  5. Dengtų perų atėmimas – DPA;
  6. Kontrolė – K.

Priklausomai nuo oro sąlygų, darbai buvo pradėti balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, kai bičių šeimose atsirasdavo pirmieji traniniai perai. Visos tirtos bičių šeimos buvo prižiūrimos pagal LAMMC ŽI bityne nusistovėjusią tvarką (LŽI darbai „Bitininkystė” tomas 22, 1976 m.). Kiekvieno bičių šeimų apžiūrėjimo metu tikrintas perų ligų pasireiškimas.

2011–2012 m. pavasarį ir vasarą bitės traninius korius siuvo greitai ir tvarkingai.  Per 1–2 paras bičių motinos į juos vidutiniškai per vieną parą pridėdavo traninių kiaušinėlių.

2013 m. bitės lizduose traninius korius siuvo prastai, ypač tyrimo pradžioje – po 1/3 ar 1/2 korio. Bičių motinos į juos kiaušinėlius dėjo ilgiau, o visus pasiūtus traninius korius užpildė tik per 3–4 paras.

Pastebėta, kad variantuose, kai į lizdus buvo įdedami traniniai koriai, bitės papildomai augino labai nedaug traninių perų arba visai jų neaugino.

Rugpjūčio 15–25 d., bičių ruošimo žiemojimui metu, visose tyrime dalyvavusiose bičių šeimose eterio metodu buvo nustatomas bičių erkėtumas. Bičių šeimos gydytos pasirinktais preparatais. Buvo stebimas erkių iškritimas ir nustatomas bičių erkėtumas po gydymo.

Pirmo varianto (2TK) bičių šeimose į lizdus buvo sudedami iškart 2 traniniai koriai. Pirmoji tranų karta, išauginta tuose koriuose, ritosi bičių lizduose. Bičių motinoms pridėjus traninių  kiaušinėlių į tuos pačius korius antrą kartą, šie su jau uždengtais, bet dar nesiritančiais traniniais perais  buvo išimami iš bičių šeimų. Tuose lizduose,  kur traniniai perai iš bičių lizdų buvo šalinami tik vieną kartą, vidutinis bičių erkėtumas siekė 10,1 proc. ir  buvo tik 1,3 proc. mažesnis už kontrolinio varianto bičių šeimų erkėtumą. Atskirose varianto šeimose erkių buvo rasta nuo 0,0 proc. iki 41,7 procento. Manome, kad tokios didelės varozės erkių invazijos priežastis yra ta, kad pirmąjį kartą dviejuose traniniuose koriuose augančių perų tranams buvo leista išsiristi avilyje. Žinoma, kad varozės erkės dauginimuisi dažniau pasirenka traninius perus nei bitinius. Juose erkių patelės padeda daugiau kiaušinėlių. Tranams besiritant iš perų, kartu su jais į bičių lizdą patenka 2–3 kartus daugiau erkių nei iš bitinių perų.

Kontrolinio varianto (nenaudojamos biotechninės priemonės, erkėtumas tikrinamas bičių ruošimo žiemojimui metu, prieš atliekant bičių nuerkinimą pasirinktu preparatu) bičių šeimose erkių atskirose šeimose buvo rasta nuo 0,0 proc. iki 55,7 procento.

Mažiausiai erkėmis buvo užsikrėtusios bičių šeimos, kuriose kas savaitę buvo pašalinama po 1/3 korio dengtų traninių perų (SKN – skandinaviškas metodas) – 4,6 proc., tai beveik 2,5 karto mažiau nei kontrolinio varianto bičių šeimose.

Bičių šeimos, naujai sudarytos iš korių tik su uždengtais bitiniais perais (NŠS), ir šeimos, iš kurių buvo išimta po 3 korius su uždengtais bitiniais perais (DPA), erkėmis užsikrėtę buvo vienodai – jų lizduose turėjo po 5 procentus.

Kiekvienais tyrimo metais buvo atliekamas pagrindinis bičių nuerkinimas, kuris truko iki 45 dienų. Skirtingais metais bičių apdorojimui nuo varozės erkių buvo naudojami preparatai. Varostop lizduose laikomas 45 d. ir Apistan – 21 d., papildomam nuerkinimui naudotas oksalo rūgšties dihidrato 3,5 proc. vandeninis tirpalas, 2011 m. – preparatas Varidol Fum.

Pasibaigus pagrindinio bičių nuerkinimo laikui, vėl tikrintas bičių erkėtumas. Kiekvieno varianto bičių šeimose rasta nuo 0,1 proc. iki 1,9 proc. erkių. Ant bičių liko erkės, atsparios naudotų piretroidinių preparatų veikliosioms medžiagoms flumetrinui (Varostop) ir fliuvalinatui (Apistan). Todėl buvo atliktas papildomas bičių nuerkinimas naudojant 3,5 proc. oksalo rūgšties dihidrato vandeninį tirpalą, o 2011 m. – preparatą Varidol Fum (veiklioji medžiaga amitrazė). Po šio nuerkinimo žuvo dar 4,1 proc. visų nuerkinimo metu iškritusių erkių.

Lyginant skirtingų tyrimo metų bičių šeimų erkėtumo duomenis, pastebėta, kad kiekvienais sekančiais tyrimų metais visų variantų, išskyrus kontrolinį, bičių šeimų erkėtumas mažėjo (1 pav.).

Jei 2011 m. tyrimo variantuose, kai šalinti traniniai perai, sudaromos naujos bičių šeimos ir atimami dengti bitiniai perai, bičių šeimų vidutinis erkėtumas prieš pagrindinį gydymą buvo 9,3 proc., 2012 m. – 5,5 proc. ir 2013 m. – 3 procentai.

Kontrolinio varianto duomenys rodo, kad kiekvienais sekančiais tyrimo metais prieš pagrindinį bičių nuerkinimą erkių invazija bičių šeimose didėjo. Jei 2011 m. bičių erkėtumas buvo 9,9 proc., tai 2012 m. jis padidėjo iki 11,2 proc., o 2013 m. – iki 16,1 procento.

1 pav. Bičių erkėtumas prieš pagrindinį nuerkinimą, proc.

Teigiame, kad aktyvaus bičių gyvenimo laikotarpiu naudojant biotechninį metodą, rudenį taikant pagrindinį bičių nuerkinimą piretroidiniais preparatais ir papildomą – ekologiškais, varozės erkių bičių šeimose galima sumažinti iki minimumo, t. y. nepavojingos bičių gyvybingumui, sveikatingumui ir normaliam vystymuisi ribos.

Naudinga vaizdo informacija

Padėkime bitėms pasirengti žiemai. Naujas preparatas nuo varatozės



 VIDEONAUJIENOS

Kaip sutramdyti galviją per 30 min.?
Bičių šeimas pradedame ruošti žiemai

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

mobili laboratorija


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos