STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Žemės ūkio Alma Mater reikia Tavo nuomonės ir balso

Žemės ūkio Alma Mater reikia Tavo nuomonės ir balso

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2017-05-11

 

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje garsiai dėliojami ir spėliojami įvairūs universitetų jungimosi scenarijai. Gegužės 2 d. darbo grupė pristatė pasiūlymus dėl universitetų tinklo optimizavimo ir aukštojo mokslo ateities. Jos siūlymu, Lietuvoje turėtų likti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai bei veiktų dvi specializuotos aukštosios mokyklos. Galbūt viena iš jų galėtų būti specializuotas žemės ūkio universitetas? Apie aukščiausiems šalies vadovams parengtą peticiją, vienintelio šalyje žemės ūkio universiteto išlikimą ir ateities viziją kalbamės su Aleksandro Stulginskio (ASU) Absolventų klubo „ASU alumni“ prezidente prof. dr. Astrida Miceikiene.

WEb-Astrida-naujo

Alumini klubo iniciatyva parengtas kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę „Dėl žemės ūkio sektoriaus universiteto ateities“. Kodėl ėmėtės tokios iniciatyvos? Ar dar galima pasirašyti kreipimąsi?

Suprantame, kad pokyčiai yra būtini,  tačiau norėdami išlikti modernia, save gerbiančia, savarankiška savitos nacionalinės kultūros ir savimonės Europos ir pasaulio valstybe, turime išsaugoti vieną svarbiausių to savarankiškumo vertybių – išvystytą, modernų, šiuolaikiniais moksliniais pagrindais tvarkomą šalies žemės, miškų ir vidaus vandenų ūkį, kaimo plėtrą, subalansuotą gamtinių išteklių naudojimą, gamtinę bioįvairovę, vaizdingą landšaftą, nacionalinį paveldą bei kitas gamtines, istorines ir dvasines vertybes kaip vieningą visumą. Šis kreipimasis yra kaip indikatorius, kuris parodys, ar universiteto bendruomenė, žemės ūkio verslas, kaimo plėtros specialistai ir kiti, su žemės ūkio verslu susiję asmenys, mato ASU kaip specializuotą universitetą.

Visą gegužės mėnesį po peticija pasirašyti kviečiame ne tik ASU (anksčiau Lietuvos žemės ūkio akademijos ir Lietuvos žemės ūkio universiteto) absolventus, studentus, jų artimuosius, bet ir visus šalies žemės ūkiui, agroverslui, kaimo išsaugojimui bei emigracijos problemai neabejingus žmones. Tai padaryti galite adresu: http://peticijos.lt/visos/72366

Ar įsivaizduojama agrarinė šalis be specializuoto žemės ūkio universiteto?

Nei vienas specializuotas sektorius negali būti be mokslo. Patirtis rodo, kad specializuotuose universitetuose vykdomi specializuoti moksliniai tyrimai, o tiesioginis ryšys su verslu padeda pasiekti žymiai geresnių rezultatų. Jei Lietuvoje neliks specializuoto universiteto, darysime tik bendrus tyrimus su tam tikromis išlygomis, kad kažkas daroma žemės ūkyje. Šioje srityje progresas yra labai didelis, sparčiai keičiasi inovacijos, tad nelikus žemės ūkio srities universiteto, bus stabdomas ir žemės ūkio progresas. Viešojoje erdvėje kalbama, kad turi išlikti technologiniai universitetai, nes to pageidauja verslas. Žemės ūkis – specifinė verslo rūšis, tačiau ir šios srities verslo atstovai taip pat nori, kad specializuotas universitetas išliktų.

Iš tiesų nėra tiek svarbu, ar liksime kaip atskiras universitetas, ar būsime kaip specializuotas universitetas keleto universitetų  grupėje, svarbu, kad vienoje vietoje būtų koncentruotos žemės ūkio srities studijos ir moksliniai tyrimai, kad neišnyktų per daugelį metų sukurtas bendradarbiavimas su žemės ūkio verslu, kaimo plėtros organizacijomis, vietos veiklos grupėmis, kaimo bendruomenėmis. Žinoma, ir universiteto bendruomenė, ir žemės ūkio verslas supranta, kad turime labai greitai kokybiškai keistis, tačiau išardyti tai, kas sukurta, galima labai greitai, o sukurti – sudėtinga.

Universitetų optimizavimas prasidėjo. Galbūt kompleksinė pertvarka leistų kalbėti apie tikrą proveržį, kurio rezultatas – kokybiškos studijos ir moksliniai tyrimai, pasaulinis konkurencingumas, nuosekliai augantis tarpdiscipliniškumas ir tarptautiškumas? Ar ASU kelia nerimą galimas jo susijungimas su kitomis mokslo įstaigomis?

Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė ir absolventai nebijo iššūkių ir supranta, kad pokyčiai aukštajame moksle turi būti.

Tačiau pirma, mes, žvelgdami į pasaulyje aukštajame moksle vykstančius procesus, matome, kad geresnes perspektyvas ateityje turi specializuoti universitetai. Remiantis pasaulio universitetų reitingu „QS World University Rankings“, žemės ūkio ir miškininkystės mokslinių tyrimų ir studijų srityje specializuoti universitetai yra efektyvesni už plataus profilio universitetus. Europoje (28 ES  šalys ir partnerės Islandija, Norvegija, Šveicarija) veikia 66 iš 201 iš 2016 m. pasaulio universitetų QS reitingą pagal sritį „Žemės ūkis ir miškininkystė“ patekė universitetai. Aukščiausias vietas pagal šią sritį užima būtent šioje srityje specializuoti universitetai.

Antra, ASU turi aiškiai apibrėžtas mokslinių tyrimų ir studijų sritis – žemės, miškų, vandens ūkis ir kaimo plėtra. Pasauliniu mastu vis aktualesni klimato kaitos, aplinkos ir biologinių išteklių tausojančio naudojimo, maisto ir kitų bioproduktų gamybos našumo ir kokybės bei kaimo vietovių ekonominio ir socialinio darnaus vystymosi problemas sprendžiantys moksliniai tyrimai. Eurostat duomenimis, 2014 m. Lietuvoje žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės dalis nuo BVP buvo 3,4 proc., maisto produktų, gėrimų ir tabako pramonės dalis nuo BVP – 4,5 proc. Neskaitant maisto pramonės, Lietuvoje žemės ūkyje 2014 m. dirbo 9,2 proc. visų šalies dirbančiųjų, o miškininkystės ir medienos subsektoriuje dar 12,2 tūkst. darbuotojų (2013 m.). Kaimo vietovių (regionų) socialinė ir ekonominė raida yra įvardijama kaip vienas svarbiausių visuomenės pažangos rodiklių. Eurostat duomenimis, bendrai ES šalyse populiacija kaimo vietovėse 2014 m. sudarė 22,3 proc., Lietuvoje – 41,5 proc.

Atitinkamai reikalingas pastovus specialistų rengimas šio sektoriaus funkcionavimui ir plėtrai užtikrinti. Patirtis su profesinėmis mokyklomis Lietuvoje rodo, kad jas sujungus, tinkamo žemės ūkio specialistų ruošimo praktiškai nebeliko. ŽŪM užsakymu yra padarytas žemės ūkio specialistų poreikio tyrimas. Identifikuota (tą patvirtina ir žemės ūkio verslas) – Lietuvos agroverslui jau trūksta profesionalių gyvulininkystės specialistų, agronomų, miškų ir aplinkos inžinerijos, kraštotvarkos ir kitų specialistų, kurie  procesus suprastų plačiąja prasme. Taigi, bijoma, kad sujungus universitetus, neliks ir aukščiausio lygio žemės ūkio specialistų rengimo kalvės. Privaloma siekti, kad Lietuvoje įvairiais lygiais būtų aiškiai suvokiama, jog neabejotinai svarbiai šaliai žemės ūkio srityje būtų ruošiami specialistai, gebantys tinkamai  valdyti technologijas, taupiai naudoti žemės ir kitus gamtos resursus. Ypač noriu išskirti miškų sektorių, kurio reikšmė Lietuvos ekonomikai tik didės. ASU jau ne vienus metus sėkmingai ruošia šios srities specialistus.

Tai pagrindžia ASU, kaip specializuoto universiteto poreikį.

Trečia, pateiktas universitetų jungimo modelis nepagrįstas nei ekonomine, nei socialine nauda, nesusietas su Lietuvos prioritetinėmis verslo sritimis, nėra aiškus šios reformos tikslas, kadangi studijų ir mokslo kokybė nepriklauso nuo universitetų skaičiaus. Lietuva neturi nei naudingųjų iškasenų, nėra turistinė valstybė, nelyderiauja IT ar kitose pramonės srityse. Tačiau žemės ūkis yra tradicinė ir dideles pajamas bei aukštą pridėtinę vertę valstybei generuojanti verslo šaka, dėl kurios turi galimybę vystysis ir kitos verslo šakos, kaip maisto produktų gamybos, prekybos žemės ūkio technika, trąšomis ir daugelis kitų.

Universitetas veikia lokaliai, tačiau mąsto globaliai. Kokia ASU vizija?

Pasaulinė patirtis orientuota į tai, kad studijos maksimaliai atitiktų visuomenės poreikius įvairiose srityse. ASU pasiryžimas tarnauti visuomenei jau įkūnytas misijoje: kurti ir skleisti mokslo žinias, nuoširdžiai siekti, kad kiekvienas Lietuvos žmogus  turėtų saugų ir sveiką maistą bei pilnavertę gyvenimo aplinką.

ES 2020–2030 metų strategijoje kalbama apie žemės ūkio ir kaimo plėtros  procesų integravimą, žemės ūkio tvarumą, bioekonomiką ir jos perspektyvas. Lietuvoje, pvz., bioekonomika yra pakankamai nauja sritis ir praktiškai mokslinių tyrimų realiai nedaryta. Koks mūsų šalies bioekonomikos potencialas? Būtent šioje srityje ir turėtų būti nukreipti žemės ūkio tyrimai. Svarbu pažymėti, kad  ASU kuria ir įgyvendina biomedicinos, technologijų ir socialinių mokslų srities studijų programas, susijusias su kaimo plėtra.

Universitetas jau yra išsigryninęs viziją, apimančią keturias svarbiausias sritis  – žemės ūkis, miškų ūkis, vandens ūkis ir kaimo plėtra. Turime aiškiai apibrėžtą ne tik erdvę, kurioje atliekame mokslinius tyrimus, bet ir verslo sritį bei teritoriją – žemės ūkis, t. y. kaimiškos vietovės. Praktiškai ASU vykdomi tyrimai su kitų universitetų ar mokslinių institutų vykdomais tyrimais nesikerta, todėl mes ir pozicionuojame save kaip specializuotą universitetą. Absolventų klubas „ASU alumni“ ir žemės ūkio verslas kalba apie tai, kad reikia išgryninti ir studijų programas, ir mokslinius tyrimus, kurie dar labiau būtų reikalingi žemės ūkio verslui.

Gal galite įvardyti, kiek konkrečiai išradimų atliko ir įregistravo oficialiuose registruose Aleksandro Stulginskio universiteto studentai ir / ar mokslo darbuotojai 2016 metais?

Nacionalinė premija. 2016 m. Lietuvos mokslo premijos laureatu Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse tapo Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos ir medienotyros instituto prof. dr. Algirdas Augustaitis už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai globaliomis sąlygomis (2001–2015)“. 

  • Įregistruoti patentai. 2016 m. LR valstybiniame patentų biure ir Vokietijos patentų ir prekių ženklų biure buvo užregistruoti bei ASU vardu gauti 3 išradimus patvirtinantys patentų dokumentai:Dar vienas patentas užregistruotas Latvijos patentų biure ir jo bendraautoris yra ASU mokslininkas A. Jasinskas. Patento pavadinimas – „Device for air heating by solar energy“, patento Nr. 15142 A. 
    • Patentas „Dehidratuotas kukurūzų silosas“ (išradimo autoriai: E. Šarauskis, R. Sinkevičius, D. Sinkevičius, J. Sinkevičius, A. Sakalauskas, K. Romaneckas), patento Nr. LT 6310 B, paskelbimo data 2016-09-12.
    • Patentas „Polimeriniai kompozitai mulčiavimo dangų sudarymui“ (išradimo autoriai: V. Gražulevičienė, J. Treinytė“), patento Nr. LT 6335 B, paskelbimo data 2016-12-12.
    • Patentas „Vorrichtung zum Messen des Einflusses der Reibkraft auf die Verschleißeigens- chaften einer Materialoberfla?che“ (išradimo autoriai: J. Padgurskas, A. Andriušis), patento Nr. DE112009000454B4, paskelbimo data 2016-07-21. 
  • Veislės.  2016 m. ASU mokslininkai S. Gliožeris ir A. S. Tamošiūnas sukūrė 10 aukšto produktyvumo ir labai dekoratyvių vegetatyviai dauginamų skiauteručiuųveislių: Lophospermum D. Don „Simerica“; Lophos- permum D. Don „Ieva Simonaitytė“; Lophospermum D. Don „Aurelija“; Lophospermum D. Don „Raimis“; Lophospermum D. Don „Priekulė“; Lophospermum D. Don „Žemaičiai“; Lophospermum D. Don „Rolandas“; Lophospermum D. Don „Klaipėda“; Lophospermum D. Don „Kuršiai“; Lophospermum D. Don „Lilac Mist“. 
  • Geriausia disertacija. 2016 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamo konkurso „Geriausia disertacija 2015“ laureate Socialinių ir Humanitarinių mokslų kryptyje už darbą „Viešujų investicijų projektų kuriamos socialinės naudos kompleksinis vertinimas“ tapo dr. Jurgita Baranauskienė.

Kad universitetas sėkmingai funkcionuotų, reikalingas bendradarbiavimas ir su socialiniais partneriais. Kokia ASU patirtis šioje srityje?

ASU labai artimai bendrauja su verslo įmonėmis ir kitais socialiniais partneriais. Tai rodo daugelis faktų: 

  • ASU turi 16 mecenatų (tiek neturi nei vienas kitas Lietuvos universitetas), kurie su universitetu vykdo bendrus projektus, dalyvauja slėnio „Nemunas“ veikloje, teikia universitetui finansinę paramą. Kitos verslo įmonės taip pat užsako mokslinius tyrimus universitete, steigia vardines stipendijas studentams (ar daug universitetų gali pasigirti tokio dydžio metine stipendija, kurią skyrė UAB Hegelmann transporte – 5000 Eurų). 
  • Akivaizdi ASU ir verslo partnerystė – parodos „Ką pasėsi“ ir „Sprendimų ratas“ (didžiausios parodos Pabaltijo šalyse). 
  • Labai tamprus bendradarbiavimas vyksta su LR žemės ūkio ministerija, kuri kiekvienais metais užsako mokslinius tyrimus (2016 m. atliko mokslinių tyrimų už 330 tūkst. Eur  bei pradėjo įgyvendinti EIP projektus, kurių vertė virš  1 mln. Eur), skiria finansavimą studentų studijoms, organizuoja bendras konferencijas, kitus renginius. 
  • ASU bendrauja ir su kaimo plėtros ne pelno organizacijomis – VVG, kaimo bendruomenėmis – kartu rengia ir įgyvendina projektus, vykdo kvalifikacijos tobulinimo kursus, rengia strategijas ir kt.  
  • ASU bendrauja su Lietuvos ūkininkų sąjunga, šeimos ūkininkų sąjunga – vykdomi bendri projektai, kvalifikacijos tobulinimo renginiai (2016 m. mokymuose dalyvavo apie 5 tūkst. ūkininkų).

Tai tik maža dalis bendradarbiavimo pavyzdžių. Drįstu teigti, kad tokio tampraus ryšio su verslu ir ne pelno organizacijomis bei valstybės įstaigomis neturi nei vienas kitas Lietuvos universitetas. Tai dar kartą pabrėžia šio universiteto išskirtinumą ir jo reikšmę Lietuvai.

Ačiū už pokalbį

 




GEBA_1

 

baneris_4

pasaru-tyrimo-baneris

miskininkystes-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

MU_2017_230x230 (002)

LAS

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram