STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Daržovių pasėlių apsauga nuo kenkėjų galvojant ne tik apie gausų derlių

Daržovių pasėlių apsauga nuo kenkėjų galvojant ne tik apie gausų derlių

Dr. Laisvūnė Duchovskienė
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų apsaugos laboratorijos mokslo darbuotoja






2014-04-07

 

Svarbiausi ligų ar kenkėjų plitimą lemiantys veiksniai dažniausiai yra temperatūra, kritulių kiekis, santykinė oro drėgmė. Šiltėjant klimatui, vieni žaladariai gali būti mažiau žalingi, kitų daroma žala gali labai padidėti.

Pastaraisiais metais daržininkystei keliami vis didesni reikalavimai. Jie siejami su ekonomikos stabilumu, klimato pokyčiais, natūralių gamtos išteklių mažėjimu ir poreikiu tausojant aplinką gyventojus pamaitinti kokybiškomis daržovėmis, o augalų apsauga yra vienas iš pagrindinių veiksnių, sąlygojančių auginamų augalų derlių.

Daržovių derlius ir jo kokybė daug priklauso nuo žalingų organizmų poveikio vegetacijos metu. Daug žalos padaro kenkėjai, kurie gali gyventi dirvoje, augalų paviršiuje ar jų audinių viduje. Kasmetinis kenkėjų žalingumas priklauso nuo jų plitimo pradžios, arealo, masto. Tik įvertinus kenkėjų pavojų derliui, galima priimti ekonominiu ir ekologiniu požiūriais pagrįstus sprendimus dėl augalų apsaugos priemonių naudojimo tikslingumo ir laiku jas panaudoti. Vienas tinkamiausių būdų šiems uždaviniams spręsti – integruota augalų apsaugos sistema. Pagrindiniai geros augalų apsaugos praktikos ir integruotos augalų apsaugos principai – kompleksiškai taikyti visus galimus augalų apsaugos metodus teikiant pirmumą necheminėms augalų apsaugos priemonėms ir pagrindiniams lauko, daržo, sodo augalams nuo kenkėjų apsaugoti naudojant minimalius augalų apsaugos produktų kiekius. Integruoto būdo tikslas – parinkti tokias augalų apsaugos priemones, kurios išsaugotų natūraliuosius veiksnius, reguliuojančius kenkėjų gausą.

Daržovėms apsaugoti nuo kenkėjų gali būti naudojami įvairūs metodai – agrotechninis, biologinis, cheminis, fizinis-mechaninis ir kiti, o cheminiai augalų apsaugos produktai naudojami tik tais atvejais, kai kenkėjų gausumas didesnis už ekonominę žalingumo ribą.

Agrotechninis metodas

Šis metodas – tai žemės ūkio augalų auginimas tinkamomis sąlygomis, kurios skatina sparčiai augti augalus, jų natūralų atsparumą patogeniniams veiksniams, stabdo žalingųjų organizmų plitimą pasėliuose bei mažina jų daromą žalą derliui ir jo kokybei. Lietuvos sąlygomis svarbios agrotechninės priemonės, mažinančios augalų kenkėjų daromą žalą ir augalų apsaugos produktų poreikį, yra šios:

  • augalų kaita sėjomainoje;
  • tinkamas greta augančių augalų parinkimas;
  • dirvos paruošimas sėjai;
  • tinkamas sėjos laikas kiekvienai augalų rūšiai;
  • tinkamas sėklos įterpimo gylis;
  • sėklos kokybė ir veislės ar hibrido atsparumas žalingiems organizmams;
  • sėklos norma;
  • subalansuotas tręšimas;
  • piktžolių naikinimas.

Biologinis metodas

Aptariamas metodas – tai natūraliųjų priešų, t. y.  entomofagų ar parazitinių vabzdžių, plėšriųjų erkių, nematodų, bakterijų, grybų, virusų ar pesticidinių savybių turinčių augalų naudojimas žalingųjų organizmų plitimui ir daromai žalai sustabdyti ar apriboti. Pagrindinės priemonės:

  • laboratorijose užaugintų kenkėjų priešų, parazitų ir parazitoidų naudojimas;
  • žalingaisiais organizmais mintančių gyvūnų globa;
  • biologinės kilmės produktų naudojimas;
  • kenkėjus viliojančių priemonių naudojimas;
  • kenkėjus atbaidančių priemonių naudojimas;
  • pesticidinių savybių turinčių augalų naudojimas;
  • pasėlyje esančių naudingųjų vabzdžių išsaugojimas.

Žinoma, geriausiai nenaudoti pesticidų ir sudaryti palankias sąlygas vietiniams kenkėjus  naikinantiems vabzdžiams (entomofagams) vystytis daržuose. Yra daug grobuoniškų voragyvių ir vabzdžių, kurie naikina kenkėjus, tai erkės, vorai ir kt., kai kurios apvaliosios kirmėlės (nematodai ir kt.), vabzdžiai (boružės, žygiai, vyčiai, kai kurios blakės, gumbauodžiai, trichogramos, auksaakės, plėšriųjų žiedmusių lervos ir kt.). Pvz., boružės lervai išsivystyti reikia 60–100 amarų arba 250–300 jų lervų. Daug kenkėjų sunaikina parazitiniai plėviasparniai (žygiai, vyčiai), kuriuos galima privilioti pasodinus jų mėgstamus nektaringus augalus: facelijas, krapus, grikius, barkūnus ir kt.

Paukščiai – vieni iš geriausių pagalbininkų kovojant su kenkėjais. Ypač daug kenkėjų jie išnaikina maitindami išsiritusius paukščiukus. Kad būtų mažiau kenkėjų, įkelkite bent kelis inkilus paukščiams. Daržo kenkėjus naikina vabzdžiaėdžiai žinduoliai (kurmiai, ežiai, šikšnosparniai, kirstukai ir kt.), varliagyviai (varlės, rupūžės ir kt.), paukščiai (gegutės, geniai, varnėnai, zylės, lipučiai ir kt.).

Taikant integruotą augalų apsaugą, būtina įvertinti kenksmingų organizmų ryšius su kitais organizmais ir atsiminti, kad bet koks kišimasis į ekosistemą turi įtakos visų organizmų, tarp jų ir naudingų, gausumui. Taigi pasėliuose reikia pastoviai arba periodiškai auginti rapsus, grikius, vikius, žirnius, peliuškas, dobilus, liucernas, esparcetus, padedančius atstatyti entomofagų gausumą agroekosistemose. Daugiamečiais pupiniais augalais rekomenduojama apsėti laukų pakraščius, pamiškes. Šių augalų nektaru ir žiedadulkėmis papildomai maitinasi dauguma entomofagų (vyčiai, chalcididai, brakonidai, vapsvos, boružės, žiedmusės). Šis papildomas maistas padidina jų vislumą, prailgina gyvenimo trukmę, padidina atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams.

Fizinis-mechaninis metodas  atlieka tik pagalbinę funkciją

Pagrindinės priemonės:

  • ligotų augalų pašalinimas iš pasėlio;
  • derliaus liekanų naikinimas;
  • kenkėjų naikinimas kaitinant arba šaldant sėklas;
  • augalų kenkėjų surinkimas ir sunaikinimas.

Naudojant šviesą ar tam tikrą spalvą vabzdžiams privilioti, gaminamos įvairių tipų gaudyklės priedangos ir tinklai. Tačiau šie prietaisai tinka daugiau nustatyti kenkėjų plitimo pradžią ir jų apskaitai. Be to, prilimpa ir naudingi vabzdžiai.

Genetinis apsaugos metodas

Tai metodas, sutrikdantis normalų kenkėjų veisimąsi, pvz., kenkėjų patinų sterilizavimas (gama, rentgeno spinduliais arba chemosteriliantais). Šis metodas yra sudėtingas ir brangus.

Biocheminis metodas

Taikant šį metodą, naudojami vabzdžių litiniai atraktantai – feromonai. Tai specifinės medžiagos, kurias išskiria kiekvienos rūšies patelės patinams privilioti. Feromoninės gaudyklės padeda nustatyti kenkėjų skraidymo pradžią ir gausumo kitimo dinamiką.

Cheminis metodas

Augalų kenkėjai naikinami, jų gausa bei žala ribojama naudojant cheminius produktus.

Pagrindinės priemonės:

  • sprendimo dėl produktų naudojimo tikslingumo priėmimas;
  • nekenksmingų auginamoms augalų rūšims ir veislėms produktų parinkimas;
  • saugių produktų naudojimas;
  • tinkamo produkto ir purškiamojo tirpalo kiekio parinkimas;
  • registruoto produkto normos ir purškimo dažnumo laikymasis;
  • paskutinio produkto naudojimo iki derliaus dorojimo laiko intervalo išlaikymas.

Integruotos augalų apsaugos sistemos taikymas neatsiejamas nuo tikslaus kenksmingų organizmų plitimo prognozavimo. Tais pačiais principais remiasi ir tausojanti aplinką lauko daržovių auginimo sistema, kurios tikslas – auginant daržoves, diegti aplinkai palankesnes gamybos technologijas ir mažinti aplinkos taršą. Taigi ribojamas ir augalų apsaugos produktų naudojimas. Per vegetacijos sezoną tą pačią veikliąją medžiagą turinčiais pesticidais pasėlius galima apdoroti ne daugiau kaip 2 kartus. Be to, negalima naudoti toksiškų ir labai toksiškų pesticidų (etiketėje žymimų simboliais T ir T+). Daržovėms apsaugoti panaudojus insekticidus, nuimti derlių ir tiekti rinkai galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui nei pesticidų techninėje dokumentacijoje numatytas karencinis laikotarpis, reikalingas jiems suskilti.

Taigi mažiau sunaudojama cheminių preparatų, sumažėja tikimybė atsirasti atsparioms chemikalams kenkėjų rasėms, sumažėja neigiamas pesticidų poveikis natūraliems kenksmingų organizmų priešams, kurie praktiškai kompensuoja mažesnio pesticidų naudojimo efektą.

Efektyviausia cheminius apsaugos produktus naudoti kenkėjams pasirodžius. Deja, jų pasirodymo pradžia dažnai kinta priklausomai nuo tam tikros vietovės meteorologinių sąlygų. Kenkėjų pasirodymui ir gausumui prognozuoti naudojamos spalvinės lipnios ir feromoninės gaudyklės. Remiantis iMETOS®sm prognozavimo modelio taikymo duomenimis, augalų apsaugos veiksmingumas gali būti padidintas naudojant tuos pačius augalų apsaugos produktus nuo kenkėjų.

Bastutinių šeimos daržovių apsauga nuo kenkėjų

Auginant bastutinių šeimos daržoves, reikia pasirinkti atsparias ligoms ir kenkėjams veisles, laikytis sėjomainos, 3–5 m. į tą pačią dirvą nesodinti kryžmažiedžių daržovių, jų neauginti greta kitų šios šeimos augalų, naikinti piktžoles, ypač bastutinių šeimos, nuėmus derlių, sunaikinti jo lieknas.

1 lentelė. Registruoti insekticidai nuo gūžinių ir žiedinių kopūstų, brokolių, griežčių kenkėjų

Salierinių šeimos daržovių apsauga nuo kenkėjų

Prevencinės priemonės: pasirinkti atsparias ligoms ir kenkėjams veisles, laikytis sėjomainos, į tą patį lauką morkas sėti ne anksčiau kaip po 3–4 metų Sėti į sausesnes, lengvesnes, ne pavėsyje ir toliau nuo spygliuočių miškų esančias dirvas. Naikinti piktžoles, ypač salierinių šeimos. Nuėmus derlių, sunaikinti augalų liekanas ir giliai suarti dirvą.

2 lentelė. Registruoti insekticidai nuo valgomųjų morkų kenkėjų

Burnotinių šeimos daržovių apsauga nuo kenkėjų

Prevencinės priemonės: pasirinkti atsparias ligoms ir kenkėjams veisles, laikytis sėjomainos, į tą patį lauką burnotinių šeimos daržovės sėti ne anksčiau kaip po 3–4 metų. Burokėliams parinkti vidutinio sunkumo, gerai įdirbtas dirvas. Naikinti piktžoles. Nuėmus derlių, sunaikinti augalų liekanas ir giliai suarti dirvą.

3 lentelė. Registruotas insekticidas nuo valgomųjų burokėlių kenkėjų

Česnakinių šeimos daržovių apsauga nuo kenkėjų

Prevencinės priemonės: pasirinkti atsparias ligoms ir kenkėjams veisles, laikytis sėjomainos, į tą patį lauką svogūnus sėti ar sodinti ne anksčiau kaip po 3–6 metų. Arti svogūnų neauginti česnakų ir porų. Naikinti piktžoles. Nuėmus derlių, sunaikinti augalų liekanas ir giliai suarti dirvą.

4 lentelė. Registruoti insekticidai nuo valgomųjų svogūnų kenkėjų




NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos