STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Į Skuodo rajoną sugrįžo melžėjų varžytuvės

Į Skuodo rajoną sugrįžo melžėjų varžytuvės

Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė






2016-06-30

 

Dirbant šiuolaikinėje fermoje reikia nemažai žinių ir kruopštumo. Tuo galėjo įsitikinti skuodiškiai praeitą savaitę po 9-erių metų pertraukos vėl atvykę į svetingą ir pažangų Danutės ir Ričardo Jakumų  pieno ūkį (Prialgavos k., Skuodo r.), kur startavo pirmasis šiemet rajoninis „Geriausi melžėjai 2016“ konkursas.

Išbandyti savo žinias bei įgūdžius buvo pakviestos 7 Skuodo rajono ūkiuose dirbančios melžėjos, o priėmusios šį iššūkį nesigailėjo – varžytuvės dovanojo ne tik daug gerų įspūdžių, bet ir krūvą dovanų, kuriomis, susumavus ir paskelbus rezultatus, buvo apdalinta kiekviena dalyvė.

Nors per konkurso organizavimo metus (paskutinį kartą Lietuvoje melžėjų varžytuvės rengtos 1989 m., po to buvo daugiau nei 10 m. pertrauka, atgaivintos 2000 m.) dalyvavo daugiau nei pusė tūkstančio melžėjų, iš kurių šiandieną suformuotume melžėjų svajonių komandą, vis tik kvalifikuotų specialistų, kuriems būtų galima patikėti itin produktyvias melžiamų karvių bandas, šalyje trūksta. „Gauti sąžiningą, patikimai dirbančią melžėją yra problema. Todėl ir varžytuvių pagrindiniai tikslai – tobulinti melžėjų profesinį meistriškumą. Nuo melžėjos darbo ir atsakomybės daug kas priklauso. Jei melžiama mechanizuotai, užtenka žinoti, kaip aparatas veikia, tešmens paruošimo niuansus. Jei melžimas  automatizuotas, melžiama melžimo aikštelėse, melžėja turi susigaudyti ir automatikoje. Kuo jos daugiau, kuo sudėtingesnė melžimo įranga, tuo didesni reikalavimai keliami ir pačiai melžėjai“, – teigė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMUVA) Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovas dr. Saulius Tušas.

Melžimas – atsakingas ir žinių reikalaujantis darbas

Tiems, kuriems pažįstamas tik kaimiškas peizažas, melžimo konkursas gali pasirodyti nesudėtingas: atsivedi karvutę, įjungei mygtuką, paleidai melžimo liniją ir pati įranga viską automatizuotai atliks. Nieko panašaus. Teorinė ir praktinė konkurso dalys, užtrukusios bene keturias valandas, parodė, kad ir melžėjos, ir teisėjai triūsė iš peties. Melžėjų teorines ir praktines žinias vertino komisija, vadovaujama  LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovo dr. S. Tušo.

Dalyvės pasitikrino ir teorines žinias – reikėjo atsakyti į 20 klausimų testą

Zita Černiauskienė (viduryje) paklausta, ką galvoja bežiūrėdama, kaip kolegės atlieką rungtį, sakė, kad labai jaudinasi, nors ir savos sienos

Melžėjos prie Jakumų karvių palinko apie pusę septynių ryto. Teisėjų akivaizdoje kiekviena melžėja pademonstravo, kaip darbui pasirengė pati (apranga, švaros ir higienos paisymas), kaip pasiruošė melžtuvą, po to pusiau automatizuota melžimo sistema turėjo pamelžti karvę jos stovėjimo vietoje, atsakyti į 20 klausimų testą. Teisėjai įvertino, ar dalyvės viską atliko ne tik pagal taisykles, bet ir per tam tikrą rungčiai skirtą laiką. Nustatytas somatinių ląstelių skaičius piene, įvertintas jo kiekis ir švarumas. Pasak vertinimo komisijos pirmininko, galutinis rezultatas, dažnai lemiantis konkurso prizinę vietą, yra pieno kokybė.

Už teisingą melžtuvo sanitarinį apdorojimą Loreta Razmienė gali gauti 30 balų

Daugiausia balų, net 60, galima pelnyti už melžimą. Rungtyje dalyvauja Inga Venclovienė

„Požiūris į pieno kokybę pasikeitė. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės jau supranta, kad jei melš kokybišką pieną, banda bus sveikesnė, iš karvės gaus daugiau riebesnio ir baltymingesnio pieno. Tai rodo, kad tvarte nėra infekcijos šaltinių“, – gerėjančia pieno kokybės situacija šalyje džiaugėsi vertinimo komisijos pirmininkas S. Tušas.

Jam pritarė ir LŽŪKT gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė. Anot konsultantės, ūkininkai jau savikritiškai pradeda žiūrėti į problemas ūkyje, labiau konsultuojasi, norėdami jų išvengti. „Žvilgsnis iš šalies leidžia visapusiškai įvertinti ūkio situaciją. Melžimas – vienas iš faktorių pieno kokybei gerinti. Konsultavimo tarnyba ūkininkus kviečia naudotis gyvulininkystės paslaugomis, tokiomis kaip mobili laboratorija, ūkio technologijų analizė, gyvulių sveikatingumo įvertinimas, subalansuotas gyvulių šėrimo užtikrinimas ir kt. Šios paslaugos apima daug aspektų: ir šėrimą, ir melžimą, ir priežiūrą, ir tvarto mikroklimatą, ir ūkio vadybą. Visus ūkio veiklos niuansus žinoti vienam šeimininkui yra sudėtinga“, – sakė LŽŪKT gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė.

Debiutantės sėkmė

Visos konkurso dalyvės – patyrusios melžėjos, ne vienus metus dirbančios pas ūkininkus. Konkurso organizatoriai džiaugėsi, kad Skuodo ūkininkai – žingeidūs, patys domisi naujovėmis ir savo darbuotojus išleidžia tobulintis. Net dvi melžėjas – Nijolę Daniuvienę ir Loretą Razmienę – dalyvauti konkurse paskatino ūkininkas M. Beniušis. Zita Černiauskienė atstovavo renginio šeimininkų ūkiui, Inga Venclovienė – M. Šiliačkuvienės ūkiui, Kristina Jonikienė – Povilo Mitkaus ūkiui, Hijacenta Šverienė – Petro Mitkaus ūkiui, Janina Vaškienė – Z. Mockaus ūkiui.

Bene visos dalyvės tvirtino, kad sudėtingiausia – susitvarkyti su jauduliu, o melžimas yra įprastas darbas. Ūkio šeimininkės Danutės Jakumienės melžėja Zita Černiauskienė paklausta, kas sukasi galvoje bežiūrint, kaip kolegės atlieką rungtį, sakė, kad labai jaudinasi, nors ir savos sienos. „Žinoma, patirtis labai gera. Kitąmet jau nebus baisu, žinosiu, kas ir kaip“, – tikino ūkio melžėja. Anot jos, konkursas turi savų reikalavimų, kurių turi paisyti, pvz., ūkyje įrengta pusiau automatizuota melžimo sistema, melžiama į pieno linijas, o konkurse dirbama su bidonu, tad reikia prisiminti, kaip teisingai viską atlikti.

„Suprantu, kaip jaučiasi Zita. Kai pati dalyvavau pirmą kartą, tai kojos ir  rankos drebėjo, nemokėjau ir bidoniuko surinkti. Zita jau 5-eri metai kaip dirba ūkyje. Kruopši, atsakinga, “ – Danutė giria savo melžėją žiūrėdama, kaip ji dalyvauja melžtuvo sanitarinio apdorojimo rungtyje. O suktis atliekant rungtis reikia greitai – vis laikas tiksi, pvz., melžtuvo sanitarinio apdorojimo rungtį reikia suspėti teisingai atlikti per 4 min.

Po pusdienį trukusių įtemptų varžytuvių vertinimo komisija susumavo konkurso dalyvių surinktus balus. Geriausia teorines ir praktines žinias bei įgūdžius pademonstravo pirmą kartą konkurse dalyvaujanti Loreta Razmienė. Anot prizininkės, laimėti tikrai nesitikėjusi, o ir kvietimą dalyvauti priėmusi ne itin noriai. „Pas ūkininkus dirbu tik 1,5 metų, tad viduje kirbėjo abejonės ir nepasitikėjimas. Visada atrodo, kad kiti viską moka geriau“, – šypsodamasi po konkurso prisipažino Loreta. Ji pati laiko kelias karves, kurias melžia rankomis. Pasak prizininkės, gera melžėja yra ta, kuri myli gyvulius, o kai juos supranti, lengviau ir dirbti.

„Bent kartą sudalyvauti konkurse verta. Pamatai savo klaidas, sužinai, ką turi daryti geriau, be to, praplečiamas akiratis, pabendraujame, o tai per darbus kitą sykį ir nėra kada susibėgti. Žinoma, nemažai buvo ir žinomų dalykų, o kai kas ir primiršta, tad puiki proga atnaujinti žinias“, –  konkurso nauda neabejoja Loreta ir linkėjo, kad kitų rajonų melžėjai aktyviai dalyvautų. 

Pasak LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovo dr. Sauliaus Tušo, dar prieš konkursą dalyvėms buvo organizuota melžimo pamoka, kur aptartos taisyklės, pakartotos teorinės žinios, atsakyta į klausimus. „Mokymų niekad nebūna per daug, – įsitikinęs S. Tušas, – kas susiję su melžimu, pieno gamintojais, elementariausių žinių atnaujinimas kas metus ar 2–3 visuomet duoda didelės naudos. Bendromis pastangomis su LŽŪKT galime pasiekti tą lygį, kad pieno kokybė, melžėjų darbas, meistriškumas tik gerėtų. Ir mus, kaip maisto produktų vartotojus, dar geriau tenkintų“.

„Mokymų niekad nebūna per daug“, – įsitikinęs LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovas
dr. Salius Tušas.

Konkurso rezultatai:

Pirmoji vieta – Loreta Razmienė (129, 80 balo)
Antroji vieta – Inga Venclovienė (125, 65 balo)
Trečioji vieta – Zita Černiauskienė (124,40 balo)
Ketvirtoji vieta – Nijolė Daniuvienė (121, 30 balo)
Penktoji vieta – Kristina Jonikienė (119, 50 balo)
Šeštoji vieta – Janina Vaškienė  (117, 55 balo)
Septintoji vieta – Hijacenta Šverienė  (111, 20 balo)

Konkurso „Geriausias melžėjas 2016“ dalyvės (iš kairės) Nijolė Daniuvienė, Loreta Razmienė (1-oji vieta),  Inga Venclovienė (2-oji vieta), Zita Černiauskienė (3-oji vieta), Hijacenta Šverienė, Janina Vaškienė, Kristina Jonikienė su renginio organizatoriais, svečiais ir rėmėjais

Daugiau kaip dešimtmetį ranka rankon

Varžytuvių rengėjai vienbalsiai tvirtina, kad sunkiausia – rasti pieno ūkio savininką, sutinkantį į savo valdas įsileisti dalyvius ir renginio svečius. Tad yra labai dėkingi Danutei ir Ričardui Jakumams, svetingai atvėrusiems savo pažangaus ūkio duris. Pasak LŽŪKT konsultantės Karolinos Mitkuvienės, Skuode veiklą vykdo stiprūs gyvulininkystės ūkiai, o jų šeimininkai – draugiški ir vieningi. Danutė Jakumienė organizuoti konkursą savo ūkyje sutiko geranoriškai. „Tai – ilgų bendradarbiavimo metų rezultatas. Kai atsiranda pasitikėjimas tarp kliento ir konsultanto, tuomet gali ranka rankon ir kalnus nuversti,“ – sako gyvulininkystės konsultantė.

„Kai atsiranda pasitikėjimas tarp kliento ir konsultanto, tuomet gali ranka rankon ir kalnus nuversti,“ – sako Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė (viduryje) bendradarbiaujanti su Danute ir Ričardu Jakumais daugiau kaip dešimtmetį

Ūkio šeimininkė Danutė kelis kartus yra patyrusi varžybų jaudulį: 2007 m., kai melžėjų varžytuvės taip pat buvo organizuotas jos ūkyje, ir 2008 m., kai rungėsi su Kretingos rajono melžėjomis. „Geriausio melžėjo konkursas – pramoga ir poilsis nuo darbo, tai šventė, – įsitikinusi šeimininkė, – šiek tiek gali atsipūsti nuo darbų, kurių pieno ūkyje nestinga.“

Danutė pati yra krimtusi zootechnikos mokslus, tačiau suspėti ir sužiūrėti viską ūkyje sudėtinga, todėl, kai tik 2003 m. užregistravo ūkį, pradėjo bendradarbiauti su LŽŪKT. Konsultantai tvarko ūkio buhalterinę apskaitą, ūkininkė naudojasi gyvulininkystės technologinėmis bei mobilios laboratorijos paslaugomis, konsultacijomis, rengė tręšimo planą.

„Danutė ir Ričardas – labai žingeidūs. Stengiasi diegti naujoves, nuolat dalyvauja mokymuose, seminaruose, drauge su LŽŪKT įgyvendintas ne vienas inovatyvus projektas, todėl ir rezultatai puikūs: pienas – aukščiausios kokybės, karvės sveikos, bendri bandos rezultatai geri, “ – ūkininkams gerų žodžių negaili gyvulininkystės konsultantė Karolina Mitkuvienė.

O nuoširdus ir atsakingas darbas įvertintas – svetainėje  puikuojasi per daugiau nei dešimtmetį gauti apdovanojimai: 2008 m. – trečios vietos laimėjimas „Metų ūkis“ konkurse, 2012 m. ir 2014 m. ūkis laimėjęs nominaciją už didžiausią produktyvumą AB „Žemaitijos pienas“ kasmet organizuojamose šventėse, 2013 m. Žemės ūkio ministerijos rengtame konkurse „Pažangiausias gyvulininkystės ūkis“ nuskinti laurai ir gauta padėka už nuoširdų darbą plėtojant pieninę galvijininkystę bei diegiant inovatyvias technologijas ūkyje, laimėta Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos įsteigta nominacija – Geriausia karvių banda 2015 m. (pagal riebalų ir baltymų sumą). Be to, ūkio šeimininkai yra aktyvūs bendruomenės nariai – yra gavę ne vieną padėką už paramą organizuojant vasaros šventes.

Ūkio pradžia – viena karvė

Pasak Danutės, ūkis kūrėsi labai palengva. „Nemažai ūkininkų veiklą pradėjo kolūkių fermose. Mes pradėjome nuo nulio, turėdami 1 karvę, po to 17. Viską pasiekėme savomis rankomis“, – ūkininkavimo pradžią pamena šeimininkė.

Dabar tradicinio tipo tvarte mūkia 52 karvės, laikoma apie 120 galvijų. Ūkyje įrengta pusiau automatizuota melžimo sistema, melžiama į pieno linijas. Pienas pristatomas į AB „Žemaitijos pienas“. Per metus iš karvės primelžiama apie 8 tūkst./kg pieno. Anot ūkininkės, anksčiau būdavo daugiau. Kai dabar už pieną moka mažai, normuojami ir vitaminų bei mineralų papildai karvėms, todėl ir produktyvumas krenta.

Šeimininkai valdo apie 160 ha žemės, kuriose driekiasi ganyklos, pašarams auginami kviečiai ir miežiai.

Ūkio plėtros šeimininkai neplanuoja, mat viską sumaišė sudėtinga padėtis pieno sektoriuje. „Galvojome, kai vaikai baigs mokslus, plėsti ūkį. Dabar, kai pieno kainos itin žemos, stabtelėjome“, – apie ateities planus užsimena Danutė, – daug investuota, tad ūkio krypties keisti nesinori. Gaila viską mesti ir imtis, pavyzdžiui, augalininkystės, juk vėl reikės nemažų investicijų“.

Užauginti trys sūnūs žemės ūkio verslo nesibaido, tik vyresnysis Giedrius bando laimę svetur. Kiti du sūnūs studijuoja Aleksandro Stulginskio universitete. Marius pasirinko agronomijos mokslus, o Mantvydas, jauniausioji atžala, nutarė išbandyti naująją universiteto programą – sumaniąją gyvulininkystę. Pasak Mantvydo, pasirinkti studijas, susijusias su gyvulininkyste, jo niekas nevertė ir neprašė. „Nuo mažens mačiau, kaip dirbo tėvai, kiek galėjau, tiek padėjau. O kai atėjo laikas rinktis savo kelią, net nekilo mintis rinktis ką nors kitą“, – sako jaunasis ūkininkas, turintis savo žinioje 4 Simentalių veislės mėsinius galvijus. Mantvydas atranda laiko ir aktyviam sportui. Jau kelis kartus Lietuvos rankų lenkimo čempionate yra iškovojęs prizinių vietų. Šiuo sportu, pasak Mantvydo, susidomėjo dar mokykloje ir sportinę formą stengiasi palaikyti iki šiol.

Konkursas vilnys per Lietuvą

Siekiant išsiaiškinti geriausius šalies melžėjus,  rajonuose bus organizuojami dar 8–9 konkursai. Tą pačią savaitę melžėjų varžytuvės vyko Utenos rajone. Rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais geriausi melžėjai bus renkami Plungėje, Ukmergėje, Pagėgiuose, Radviliškyje bei kituose rajonuose.

Po to, kai konkursas nuvilnys per Lietuvą, rezultatai, pasiekti rajonuose, bus sumuojami ir išrenkamas geriausias šalies melžėjas arba melžėja.

Renginio organizatoriai – LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centras drauge su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Renginį finansuoja LR žemės ūkio ministerija bei rėmėjai.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.



NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos