STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Vaismedžių „dietos“ sudarymo būdai (I)

Vaismedžių „dietos“ sudarymo būdai (I)

Juozas Lanauskas
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas






2013-06-21

 

Visi kalba apie dietas – ekologinės sistemos dieta, išskirtinės kokybės dieta (ribojamas azoto kiekis ir mikroelementai). Nemoksliškiausia dieta – „iš akies“. Kaip nustatyti, kokių maisto medžiagų stinga vaismedžiams.

Vaismedžių mitybos poreikiai nustatomi atlikus dirvožemio agrocheminius tyrimus, augalų cheminę analizę ir vizualiai nustačius jų būklę. Be to, svarbu analizuoti  ir aplinkos kritinius veiksnius (krituliai, sausra, šaltis).

Vaismedžių maisto medžiagų poreikis koreguojamas etapais. Pirmiausia dirvožemio agrocheminius tyrimus reikia atlikti prieš sodo veisimą. Jaunuose soduose vadovaujamasi ne tik dirvožemio tyrimais, bet ir augalų būklės bei aplinkos poveikio įvertinimo duomenimis. Derančiuose soduose  be visų minėtų maisto medžiagų poreikio nustatymo būdų svarbus yra ir  lapų cheminis tyrimas.

Dirvožemio tyrimas

Agrocheminiams tyrimams skirti dirvožemio ėminiai turi būti tipingi, t. y. atspindėti visą lauką, kai dirvožemis vienodas, arba atskiras lauko dalis, kai dirvožemis skirtingas.

Dažniausiai atskirai analizuojamas dirvožemis iš ariamojo sluoksnio (0–30 cm) ir poarmenio (31–60 cm). Dirvožemio ėminiai specialiais grąžtais ir kaltais imami iš kelių vietų. Jų neturint, tai padaryti galima kastuvu. Iškasus 30 cm gylio duobutę, nuo vienos jos sienelės kastuvu atpjaunamas plonas dirvožemio sluoksnis. Nuo kastuvo tolygiai iš viso sluoksnio atskiriama nedidelė dalis žemių. Paėmus visus ėminius, žemė gerai išmaišoma ir sudaromas apie 0,5 kg sveriantis dirvožemio pavyzdys. Žemė galima supilti į plastikinę arba popierinė tarą. Ėminiai  turi būti išdžiovinami arba nedelsiant vežami ištirti. Žemė džiovinama išpilta plonu sluoksniu, jei reikia – permaišoma. Ją išdžiovinti reikėtų per 48 valandas. Išdžiovintą dirvožemį galima laikyti ilgesnį laiką.

Prieš sodų veisimą būti nustatyti dirvožemio pH, humuso, K (K2O), P(P2O5, Mg (MgO) kiekį. Esant reikalui, nustatomas Ca (CaO) ir mikroelementų kiekis.

Vaismedžiai maisto medžiagoms nereiklūs. Dauguma sodo augalų gerai dera, kai  40–50 cm dirvožemio sluoksnyje  būna ne mažiau kaip 100 mg/kg P2O5, 150–200 mg/kg K2O, dirvožemio pH – 6–6,5. Tinkamiausi sodams yra laidūs vandeniui priemoliai ir imlūs drėgmei priesmėliai. Netinka glūdūs užmirkę dirvožemiai.

Derančių sodų dirvožemį reikėtų analizuoti kas 3–4 metus. Jei tarpueiliai šienaujami, o pomedžiai purškiami herbicidais, dirvožemio mėginiai gali būti imami atskirai iš tarpueilių ir pomedžių.

Pastaruoju metu sodai purškiami herbicidais, o tarpueiliai užsėjami daugiamečių žolių mišiniais. Per ilgesnį laiką pakinta herbicidinio pūdymo dirvožemio pH ir kai kurios kitos savybės. Norint įvertinti tuos pokyčius, reikia ištirti tiek pomedžių, tiek tarpueilių dirvožemį. Tarpueilių ėminiai imami iš apželdintos juostos vidurio, pomedžių – iš tarpo tarp vaismedžių ir gazono (tarpueilius reikia dažnai šienauti).

Dirvožemio pH įtaka mitybos elementų pasisavinimui

Azotas (N), kalcis (Ca), magnis (Mg) ir kalis (K) geriausiai pasisavinami ir neutralių ir silpnai rūgščių dirvų. Šių elementų gali trūkti rūgščiose  ir labai  rūgščiose dirvose.

Rūgščioje terpėje gerai pasisavinama geležis (Fe), manganas (Mg), cinkas (Zn) ir varis (Cu). Kai dirvos pH>6,8, šių elementų vaismedžiams gali trūkti.

Vizualinė vaismedžių mitybos diagnostika

Vertinant vaismedžių maisto medžiagų pakankamumą vizualiai, reikia atkreipti dėmesį į lapų spalvą, ūglių augimo intensyvumą ir sveikatingumą, derliaus dydį ir vaisių vystymosi kokybę. Dažniausiai  mitybos sutrikimai pastebimi iš pakitusios lapų spalvos.

Mitybos sutrikimai gali būti perduodami iš senesnių, mažiau gyvybingų lapų į jaunesnius. Lengviausiai perduodami Mg, N, P ir K trūkumo požymiai. Jie pirmiausia pastebimi ant žemutinėje ūglio dalyje esančių lapų. Jei šių elementų vaismedis negauna ir toliau, požymių atsiranda ir ūglių viršūnėse.

Fe, Cu, Zn pirmiausia pritrūksta jauniems lapams. Mn trūkumo požymius galima pastebėti ant vidurinėje ūglio dalyje esančių lapų, o Ca ir B – ant vaisių. Jie, priklausomai nuo orų, išryškėja liepos pradžioje.

Lapų mėginiai

Lapų mėginiai sudaromi nuo liepos iki rugpjūčio vidurio. Viename pavyzdyje turi būti 50–100 lapų. Jie skinami su lapkočiais iš keturių vaismedžio šonų (iš šiaurės, rytų, vakarų, pietų pusių) nuo metūglių viduriniosios dalies Nuo vieno metūglio nuskinami 1–2 lapai. Jie turi būti matomoje vietoje, nepažeisti ligų ir kenkėjų. Sudaromi kiekvienos tiriamos veislės pavyzdžiai. Surinktus lapus reikia išdžiovinti

Mėginio negalima imti nuo nederančių arba labai intensyviai derančių obelų, po stipraus lietaus arba vaismedžius ką tik nupurškus pesticidais.

Kalcio (CaO) arba kalcio-magnio (CaO+MgO) trąšų normos sodų ir uogynų dirvoms kalkinti, kg/ha

Dirvožemio fosforingumas ir rekomenduojamos fosforo trąšų normos prieš sodų įveisimą

Dirvožemio kalingumas ir rekomenduojamos kalio trąšų normos prieš sodų įveisimą

Dirvožemio magningumas ir rekomenduojamos magnio trąšų normos prieš sodų įveisimą

Obelų mitybos lygio apibūdinimas pagal mitybos elementų kiekį lapuose
(Pagal A. Sadowski, 1990)

Bus daugiau.




NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos