STRAIPSNIAI > VERTA ŽINOTI > Prieskonių lysvėje – pastarnokai

Prieskonių lysvėje – pastarnokai

Roma Starkutė
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas






2012-04-18

 

Pastarnokai – dar viena dietinė, vertinga ir labai seniai vartojama daržovė. Pastarnokų šakniavaisiuose yra 1,4 proc. baltymų, 11 proc. angliavandenių, 20 mg proc. vitamino C ir B grupės vitaminų, daug mineralinių medžiagų: kalcio – 57, kalio – 342, fosforo – 73, magnio – 22, geležies – 0,7 mg proc. Eteriniai aliejai (350 mg proc.) lemia stiproką šakniavaisių kvapą. Kokios pagrindinės pastarnokų auginimo technologijos, auginant juos kaip išskirtinės kokybės daržoves?

Pastarnokai (Pastinaca) – dvimečiai augalai, salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Pirmaisiais augimo metais susiformuoja stambiai karpytų, su ilgais lapkočiais lapų skrotelė ir iki 20–30 cm ilgio nusmailėję arba pailgai apvalūs, pilkai gelsvai balta luobele, stori, ilgi ir mėsingi šakniavaisiai, paprastai vartojami maistui. Antraisiais augimo metais susiformuoja iki 1,5 m aukščio šakotas stiebas su smulkiais gelsvais žiedais. Vaisiai (sėklos) plokščiai apvalios, gelsvai rusvos. 1000 sėklų sveria 3–5 g.

Pastarnokai mėgsta silpnai rūgščias ir neutralias dirvas

Pastarnokai auginami panašiai kaip morkos. Jie auga įvairiose dirvose, tačiau geriausiai auga ir dera giliai įdirbtose, puriose, patręštose, vidutinio sunkumo, puveningose ir neužmirkusiose dirvose. Pastarnokai mėgsta silpnai rūgščias, neutralias (pH 6–7) dirvas. Rūgščios dirvos (pH mažiau kaip 6) rudenį kalkinamos.

Būtina sėjomaina

Kaip ir visoms daržovėms, pastarnokams būtina sėjomaina, kuri apsaugotų augalus nuo ligų ir kenkėjų. Nepatartina jų sodinti šalia giminiškos šeimos augalų (salierų, petražolių). Tinkamiausi pastarnokų priešsėliai: kopūstai, agurkai, svogūnai, bulvės.

Tręšimas ir priežiūra

Pastarnokų maisto medžiagų poreikis panašus kaip ir morkų. Jie tręšiami atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį dirvoje: azoto (N) – 30–120 kg ha-1, fosforo (P2O5) – 60–150 kg ha-1, kalio (K2O)-80–200. 

Per vegetaciją, jei dirva sausa, pastarnokus reikia laistyti, tačiau jie nemėgsta užmirkusių dirvų. Jei pasėlis tankus, susiformavus 2–4 tikriesiems lapeliams, išretinama tarp augalų paliekant 10–15 cm atstumą. Tik praretinti pastarnokų daigai užaugina stambias, 100–300 gramų sveriančias šaknis. Išretinus pasėlį, jį reikia papildomai patręšti amonio salietra 150 kg ha-1 (10 m²– 150 g).

Per visą vegetaciją 3–4 kartus purenami tarpueiliai, ravimos piktžolės. Ravint pastarnokus, reikia būti atsargiems. Juose esantis furokumarinas ir kitos eterinės medžiagos gali sukelti alerginius odos uždegimus, ypač saulėtą dieną prie lapų prisilietus drėgna ranka.

Pastarnokai auginami tik iš sėklų

Pastarnokų sėklos ilgai dygsta, todėl sėjamos anksti, balandžio mėnesį, kai dirva įšyla iki 7 °C, kol dirvoje dar pakanka drėgmės. Be to, sėjant vėliau, pastarnokų daigus puola kenkėjai. Kad pastarnokai dygtų sparčiau, rekomenduojama prieš sėją sėklas mirkyti vandenyje arba tirpale (dilgėlių, asiūklių nuovire).

Į hektarą sėjama maždaug 3–4 kg (10 m² – 5–7 g) sėklų. Sėjama 1,5–2,0 cm gyliu, paliekant 20–30 cm tarpueilius. Didesniuose plotuose galima auginti ant vagų. Tarp retai pasėtų pastarnokų galima įsėti ridikėlių. Kad užaugtų dideli šakniavaisiai, pastarnokai sėjami tik viena eilute.

Pastarnokų sėklos išlieka daigios tik vienus metus, antraisiais metais daugumos jų daigumas siekia vos 50 proc. Geriausia yra auginti savo sėklas, paliekant sėklojus.

Derliaus nuėmimas ir laikymas

Pastarnokai nebijo šalčių, todėl jų derlius nuimamas vėliausiai, kai nuimamos kitos daržovės. Šakniavaisius reikėtų iškelti keltuvu. Lapai pjaunami paliekant 2–3 cm ilgio lapkočius, stengtis nepažeisti galvutės. Mechaniškai pažeisti šakniavaisiai blogai laikosi, todėl atrenkami tik sveiki.

Rūsiuose laikomi kaip ir morkos – sluoksniuojami su smėliu arba durpėmis. Laikant smėliu užbertose tranšėjose, krūvose ar saugyklose, pageidautina, kad temperatūra būtų 1–3 laipsniai šilumos. Pastarnokai greičiau negu morkos suminkštėja. Galima juos laikyti prikastus darže, uždengus eglišakėmis ar durpėmis, kad žiemą prisireikus nesunku būtų pasiimti.

Dalį derliaus, numatomą suvartoti pavasarį, patariama palikti lauke ar darže neiškastą. Vos išėjus pašalui, iškasti pastarnokai yra skanesni už laikytus rūsyje, kadangi žemoje temperatūroje pabuvusių konis geresnis.

Jei pastarnokus paliksite lauke, jų lapus nupjaukite, o šakniastiebius apkaupkite. Per žiemą lauke paliktus pastarnokus iškaskite anksti pavasarį, kol jie dar nepradėjo augti.




NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 

pasaru-tyrimo-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

Ukininko-patarejas

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos