STRAIPSNIAI > PARAMA IR VERSLAS > Patirtis analizuojant Lietuvos ūkių veiklos rezultatus

Patirtis analizuojant Lietuvos ūkių veiklos rezultatus

Ingrida Strankauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos verslo ekonomikos paslaugų vadovė






2013-10-17

 

Artėjant 2014–2020 m. finansinės paramos laikotarpiui, ūkininkai jau dabar pradeda planuoti investicijas, kurioms įgyvendinti ūkis privalo būti gyvybingas ir mokus ne vienus metus. Kad nebūtų sunku pasiekti užsibrėžtų rodiklių, svarbu ne tik planuoti investicijas, bet analizuoti ir numatyti savo veiklą.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) yra sukūrusi ūkio valdymo programos „e-GEBA“ ekonomikos modulį. Juo naudodamiesi LŽŪKT ekonomistai atlieka ūkio veiklos rezultatų analizę, padedančią įvertinti ūkio veiklos efektyvumą, konkurencinį pranašumą rinkoje, nustatyti investavimo, skolinimosi galimybes, silpnąsias ir stipriąsias ūkio veiklos sritis, esamos padėties keliamas grėsmes ir galimybes pagerinti padėtį ateityje.

LŽŪKT ekonomikos konsultantai, dirbantys visoje Lietuvoje išsidėsčiusiuose biuruose, ūkių veiklos analizę jau atliko 36 rajonų ūkiuose. Ūkininkams pristatyti rezultatai, diskutuota, aptartos investavimo galimybės. Taigi belieka ieškoti atitinkamų sprendimų ir išeičių situacijai gerinti arba užkirsti kelią kylančiai grėsmei.

Įsitikinta ūkio veiklos rezultatų analizės teikiama nauda

Pirminius ūkio nemokumo požymius ir jo grėsmę galima pastebėti analizuojant finansinių ataskaitų duomenis, skaičiuojant finansinius rodiklius (pelningumo, likvidumo, mokumo, apyvartumo) ir jų pokyčius trejų metų laikotarpiu. Dažniausiai daugelis ūkininkų, nustatydami ūkio veiklos efektyvumą, sugeba puikiai naudotis absoliučiais dydžiais, t. y. kiek prikūlė tonų grūdų, primelžė pieno ar užaugino gyvulių. Tačiau analizuoti santykinius dydžius, kurių nauda akivaizdesnė, jie neturi pakankamai gebėjimų. Pavyzdžiui, didėjant ūkio kintamosioms sąnaudoms, atrodo, kad jas reikėtų mažinti, tačiau jos gali didėti dėl gamybos apimčių augimo. Todėl apskaičiuotas santykinis rodiklis (pvz., kintamųjų sąnaudų ir bendrosios produkcijos santykis) yra daug aiškesnis negu absoliutus dydis, nes rodo naudą, gautą patyrus didesnes sąnaudas, arba priešingai – nuostolingą veiklą.

Taigi, ūkio veiklos analizė pradedama pirmiausiai nuo finansinės rodiklių analizės, kuriai atlikti skaičiuojami finansiniai rodikliai. Šiuo metu programoje galima apskaičiuoti 23 finansinius rodiklius, kurie padeda įvertinti ūkio veiklą pagal įvairius parametrus. Tačiau ūkio veiklos analizei atlikti skaičiuojami tik ūkiui aktualūs rodikliai (pvz., veiklos problemoms spręsti ar strateginiams sprendimams priimti) ar tie, kurie trejų metų laikotarpiu labiausiai kito, bei buvo „nutolę“ nuo panašiomis sąlygomis dirbusių ūkių vidurkio.

Programa yra nuolat tobulinama atsižvelgiant į esamą situaciją ir poreikį. Pavyzdžiui, vis daugėja ūkių, besinaudojančių ES parama. Daug smulkių ūkių negaudami paramos neišgyventų. Norint nustatyti, ar parama ūkiui yra reikšminga, ar jos negaudamas ūkis galėtų vykdyti pelningą veiklą, programa buvo papildyta dar vienu rodikliu, suteikiančiu galimybę įvertinti ūkio priklausomybę nuo paramos. Tai svarbu ūkiams, planuojantiems savo ūkio plėtrą pasinaudojant ES parama ar jau ją įsisavinusiems. Yra naudinga atrasti atsakymą į klausimą – ar ūkis sugebės vykdyti pelningą veiklą, jei parama nebus skirta arba kai projektas bus įgyvendintas.

Patirtis parodė, kad atliekant smulkių ūkių veiklos analizę ir įvertinus paramos įtaką ūkio veiklai (atėmus paramą), rezultatai nedžiugina – dauguma tokių ūkių negaudami paramos patirtų nuostolių. Atlikę veiklos analizę, ekonomikos konsultantai tokiems ūkiams rekomenduoja priemones, kurių reikia imtis situacijai gerinti. Taip pat pataria, kaip planuoti veiklą ketinantiems teikti paraiškas paramai gauti ateityje.

Svarbu įvertinti ūkio mokumą

Ūkininkams, planuojantiems investicijas, ieškantiems finansavimo šaltinių, labai svarbu įvertinti ūkio mokumą. Ūkio įsiskolinimo lygį, finansavimo galimybes ateityje, ūkio gebėjimą laiku apmokėti skolas ir sumokėti palūkanas geriausiai galima įvertinti pagal mokumo rodiklius. Jie padeda apsispręsti dėl ūkio veiklos finansavimo šaltinių pasirinkimo, kurių yra du: nuosavos ir skolintos lėšos. Kuo didesnė skola, palyginti su nuosavu kapitalu, tuo rizikingesnėmis sąlygomis dirba ūkis, tuo sunkiau jam bus papildomai skolintis ateityje.

Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis nesugebėtų užtikrinti ūkio plėtros, įgyvendinti investicijų, t. y. apsirūpinti žemės ūkio technika ar kitu turtu, diegti naujas technologijas, o tai didina ūkio konkurencingumą rinkoje. Skolintų lėšų naudojimas visada yra priimtinas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui, o tuo pačiu ir sklandžiai ūkio veiklai.

Puiki galimybė palyginti duomenis

2012 m. ūkio valdymo programos „e-GEBA“ ekonomikos modulio duomenų bazėje buvo 3900 ūkių. Kaip matyti 1 paveiksle pateiktoje ūkių struktūros diagramoje, ūkių veikla įvairi. O tai suteikia puikią galimybę ūkininko ūkį palyginti su kuo panašnėmis sąlygomis dirbusių ūkių rezultatais. Bet tai nėra vienintelis palyginimo kriterijus. Ūkis dar gali būti lyginamas ir su tame pačiame rajone ūkininkavusių ūkiais, panašų dirvos plotą dirbusiais ar karvių bandą auginusiais ūkiais ir kt.

1 pav. Ūkių struktūra „e-GEBA“ ekonomikos modulio duomenų bazėje, 2012 m.

Kodėl taip svarbu savo rezultatus lyginti su kuo panašesnėmis sąlygomis dirbusiais ūkiais? Vykdydamas veiklą, ūkis pasiekia tam tikrų rezultatų: uždirba didesnį ar mažesnį pelną, patiria mažiau ar daugiau sąnaudų produkcijai pagaminti ir pan. Norėdamas pasiekti konkurencinį pranašumą rinkoje, ūkininkas turi nuolatos lyginti savo ūkio veiklos rezultatus su konkurentų rezultatais. Taigi atliekama konkurencingumo analizė, kuri parodo, kiek ūkis savo rezultatais aplenkė panašiomis sąlygomis dirbusių ūkių arba kiek ūkių už jį dirbo geriau.

Pateiktame 2 paveiksle matome, kaip kito kintamųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje ir ūkio konkurencingumas, lyginant su panašiomis sąlygomis dirbusiais ūkiais. 2011 m., lyginant su 2010 m., kintamųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje sumažėjo. Tai padidino ūkio konkurencingumą. Jei 2009 m. pagaminti produkciją mažesnėmis, lyginant su ūkio rezultatais, kintamosiomis sąnaudomis sugebėjo net 90 proc. panašiomis sąlygomis dirbusių ūkių, tokių ūkių skaičius 2011 m. sudarė tik 31 procentą.

2 pav. Kintamųjų sąnaudų dalis bendroje produkcijoje, Lt

Konkurencingumo analizė taip pat parodo, kokių geriausių ir blogiausių rodiklių tam tikru laikotarpiu sugebėjo pasiekti panašiomis sąlygomis dirbę ūkiai.

Pateiktame 3 paveiksle matome, kad 2011 m. ūkis sugebėjo mažesnėmis kintamosiomis sąnaudomis pagaminti daugiau produkcijos nei didžioji dauguma kitų panašiomis sąlygomis dirbusių ūkių. Pagal kintamųjų sąnaudų dalies bendrojoje produkcijoje rodiklio rezultatą ūkis pateko tarp 25 proc. ūkių, kurie bendrai produkcijai pagaminti patyrė nuo 0,62 Lt iki 0,70 Lt kintamųjų sąnaudų. Tačiau minėti rezultatai tais metais nebuvo patys geriausi. Iš paveikslo matyti, kad net 25 proc. tokiomis pačiomis sąlygomis ūkininkavusių ūkininkų sugebėjo patirti dar mažiau kintamųjų sąnaudų, t. y. nuo 0,46 Lt iki 0,62 Lt sąnaudų vienam produkcijos litui. Tai rodo, kad ūkis galėtų ieškoti galimybių siekti geresnių rezultatų.

3 pav. Kintamųjų sąnaudų dalis bendroje produkcijoje 2011 m., Lt

Atlikę ūkio veiklos analizę, gauname išsamią informaciją apie tai, kas buvo padaryta. Konkurencingumo analizė parodo, kokių rezultatų ūkis turėtų siekti norėdamas pasiekti pranašumą rinkoje. Taigi, siekiantiems efektyvesnės veiklos, planuojantiems ūkio plėtrą ir investicijas, reikėtų nuolat analizuoti savo veiklą. Tik tuomet ūkis išliks gyvybingas, pasieks užsibrėžtų tikslų ir bus konkurencingas.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Ūkininkas įkūrė kompleksines paslaugas teikiantį autoservisą
LŽŪKT – pripažinta konsultavimo paslaugų teikėja

NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


GEBA_1

 


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos