STRAIPSNIAI > DARBUOTOJŲ SAUGA IR SVEIKATA > Derliaus nuėmimas – padidinto pavojaus metas

Derliaus nuėmimas – padidinto pavojaus metas

Valstybinė darbo inspekcija






2016-08-17

 

Įsisukant derliaus nuėmimo darbams Valstybinė darbo inspekcija ragina visas žemės ūkio bendroves, pavienius ūkininkus, visus dirbančius žemės ūkio darbus nepamiršti ir kylančių papildomų pavojų grėsmės, rūpintis ne tik derliumi, bet ir savo bei kitų gyvybe.

„Dramblys krištolo parduotuvėje“. Tai – sunkesnioji žemės ūkio technika, išriedėjusi į kelius. Reikia įvertinti, kad dėl didelių savo gabaritų ji važiuoja gerokai lėčiau, tampa kliūtimi kelyje, ja sunkiau manevruoti. Temstant ypač pavojinga, jei ant žemės ūkiui skirtos transporto priemonės nedega žibintai arba jų išvis nebūna (o tai – neretas reiškinys).

Be jokios abejonės, technika turi būti tik geros techninės būklės ir tinkamai prižiūrėta.

Siekiant veiksmingiau išvengti nelaimių, asmenis, vairuojančius žemės ūkio transporto priemones, tarp jų ir traktorius, kombainus, rekomenduotina nuolat tikrinti dėl apsvaigimo (taip pat ir kitus darbuotojus). Pagal teisės aktų reikalavimus darbdavys privalo neblaivų ar kitaip apsvaigusį darbuotoją nušalinti nuo darbo; už nenušalinimą darbdaviui gresia bauda.

Kiekvienas sėdantis prie kombaino ar traktoriaus vairo turėtų žinoti, kad tai padidinto pavojaus mašina. Negalima patikėti šių mašinų asmenims, kurie neapmokyti ir neįgalioti jas valdyti; negalima palikti įrenginio su veikiančiu varikliu ir užvedimo rakteliu.

Ar darbo priemonė yra tvarkinga? Būtent tuo reikia įsitikinti prieš pradedant darbus su bet kokia žemės ūkio technika, įrenginiais. Daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta dėl netvarkingos technikos naudojimo – nuo įrenginių judančių dalių nuimamos gamintojo numatytos apsaugos, neleidžiančios patekti darbuotojui į pavojingą zoną; neatliekama naudojamos technikos būklės kontrolė. Daugelio sužalojimų galima išvengti, jei įrenginio skriemulių, diržų, dantračių, velenų ir kitų dalių apsauga bei apsauginiai įtaisai bus uždėti tinkamai, savo vietoje.

Prieš paleidžiant mašinos variklį ar agregato pavarą, reikia įsitikinti, kad šalia nėra pašalinių asmenų, kad mašina ar traktorius netyčia nepajudės iš savo vietos. Prieš valant, reguliuojant ar jungiant įrenginius, agregatus privalu išjungti variklį ir kardaninę pavarą; visus gedimus geriausiai šalinti tam skirtose remonto dirbtuvėse. Šių darbų negalima patikėti pašaliniams asmenims, reikia pasirūpinti, kad jie pasitrauktų iš pavojingos zonos ribų.

Pavojinga būnant netoli judančių ar besisukančių įrenginio dalių vilkėti laisvus drabužius – didelė tikimybė, kad tokie drabužiai gali būti įtraukti ar įsukti į įrenginį, ir darbuotojas bus sunkiai ar net mirtinai sužalotas.

Naudojant įrenginius būtina laikytis įrenginių gamintojų instrukcijose pateiktų tinkamo naudojimo bei priežiūros rekomendacijų ir saugos reikalavimų.

Nepalikti „saviveiklai“. Tiriant nelaimingus atsitikimus darbe nustatoma, kad kartais ir patys ūkininkai nežino nei mechanizmų veikimo principų, nei saugių darbo metodų, neturi įrenginio naudojimo techninės dokumentacijos valstybine kalba, taigi, negali deramai apmokyti saugiai dirbti ir savo darbuotojų. Darbininkai, paskirti dirbti su žemės ūkio technika, dažnai neinstruktuojami, kaip dirbti saugiai, nesupažindinami su įrenginio gamintojo nustatytais įrenginio naudojimo reikalavimais. Nežinodami, kaip elgtis vienu ar kitu atveju (pvz., sugedus, užstrigus įrenginiui ir pan.), darbuotojai rizikuoja susižaloti imdamiesi darbų, kurių jie nemoka.

Ypač atidžiai parengti darbui reikėtų jaunus asmenis – neturėdami patirties bei darbų saugos žinių, dar neišmokę tinkamai įvertinti jo keliamos rizikos, jie nukenčia dažniausiai: nuskęsta atlikdami grūdų džiovinimo, sandėliavimo, transportavimo darbus, juos sužaloja veikiantys įrenginiai.

Prisiminus tragiškus atvejus, kai vienas paauglys nuskendo grūdų aruode, kitas užduso krovininio automobilio puspriekabėje užpiltas grūdais – taip pat reikia užtikrinti, kad pašaliniai asmenys negalėtų patekti į pavojingas vietas, prieiti prie įrenginių ir pan.

Nelegalams – ypač rizikinga. Žemės ūkis – vienas iš rizikingiausių ekonominės veiklos sektorių ir nelegaliems darbuotojams: traumų tikimybė čia labai didelė, o nelaimingo atsitikimo atveju jie negalės pasinaudoti valstybės teikiamomis socialinėmis garantijomis, visos su gydymu ir nedarbingumu susijusios išlaidos guls ant jų ir jų artimųjų pečių.

Išsamesnė informacija – VDI Komunikacijos skyriaus vedėja Nerita Šot, tel. (8 5) 265 1628



 VIDEONAUJIENOS


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


 


© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos