STRAIPSNIAI > MIŠKININKYSTĖ > Perspektyvi biokuro pramonė taupo šalies ir gyventojų pinigus

Perspektyvi biokuro pramonė taupo šalies ir gyventojų pinigus

Angelė Adomaitienė
www.miškininkas.eu






2017-06-29

 

Biokuro naudojimas Lietuvoje kasmet auga, taip pat vis daugiau investuojama į jo gamybos technologijas ir katilines. 2016 m. pirmąkart biokuras šalies centralizuotoje šilumos tiekimo sistemoje užėmė didesnę dalį nei gamtinės dujos ir sudarė beveik 65 proc., kai  2000 m. iš jo buvo pagaminta  vos 2 proc. centralizuotos šilumos. Tikimasi, kad po poros metų  biokuras patenkins daugiau nei 80 proc. šalies šildymo poreikio bei ateityje užtikrins beveik visą. Jau nemažai Lietuvos miestų ir gyvenviečių  šildosi pigiau iš esmės tik biokuru, o Kaunas šiemet tikisi iš jo pagaminti apie 80 proc. centralizuotos šilumos.   

Web-Remigijus-Lapinskas„Tęsiami dideli darbai pereinant nuo dujų į biokuro deginimą. Pavyzdžiui, vien Vilniuje įvedus naujus galingos biokuro jėgainės pajėgumus, šis kuras šilumos dalyje sudarys 80–85 proc.“, – teigia Lietuvos biomasės energetikos asociacijos (LITBIOMA), vienijančios daugiau nei  pusšimtį įmonių, valdybos narys, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) prezidentas Remigijus Lapinskas.

Planuojama, kad nauja „Lietuvos energijos“ jėgainė šilumą sostinėje turėtų  pradėti gaminti per 2018–2019 metų šildymo sezoną. Vilniaus kogeneracinę elektrinę sudarys du kogeneracijos įrenginiai – pirmajame bus deginamos  komunalinės atliekos, o antrajame – biokuras. Pastarojo įrenginio elektrinė ir šiluminė galia sudarys atitinkamai 70 MW ir 174 MW. Iš ES struktūrinių fondų finansuojamo projekto vertė siekia 343 mln. eurų, dešimtadalį  lėšų jam skirs „Lietuvos energija“. Jėgainė statoma šalia buvusios trečiosios  „Vilniaus elektrinės“ dėl jau suformuotos infrastruktūros. Beje, mažai biokuro naudojusioje sostinėje pastaraisiais metais atidaromos ir privačios biokatilinės.  

Biokuro pramonės apyvarta artėja link 0,5 mlrd. eurų

Dabar šalies metinė biokuro pramonės apyvarta sudaro daugiau nei 400 mln. eurų, iš jos eksportas siekia apie 100 mln. eurų. Užsienio vartotojams parduodamos biokuro technologijos, įranga, biomasės granulės, briketai. Metinė technologinės įrangos gamintojų dalis biokuro pramonėje siekia 165 mln. eurų, medienos skiedros gamintojų ir tiekėjų – apie 120 mln., biomasės granulių ir briketų gamybos sektoriaus – 50 mln., malkinės medienos gamybos – 75 mln. eurų. Iš viso biokuro pramonės sektoriuje dirba apie 7,5 tūkst. žmonių, kurių skaičius dar augs. Pagal šiuos rodiklius  Lietuva yra biomasės energetikos lyderė pasaulyje.

Šis sektorius iš esmės plėtojamas dėl šalies energetinės nepriklausomybės, ekonominės naudos, socialinės gerovės ir aplinkosaugos. Vietinių išteklių naudojimo svarba akivaizdi: šilumos kaina Lietuvoje per pastaruosius penketą metų vidutiniškai sumažėjo apie 25 proc., nes biokuro kaina išliko apie 2–3 kartus mažesnė nei dujų, dėl to, pavyzdžiui, palyginti su 2013 m., šildymas Kaune, Šiauliuose, Jonavoje atpigo 40 proc., Utenoje, Prienuose, Anykščiuose – 20 proc. ir pan.

Energijos poreikis per metus centralizuotam šildymui siekia apie 500 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne). LITBIOMA duomenimis, praėjusiais metais šilumininkai biokurui įsigyti per „Baltpool“ biržą išleido 70 mln. eurų.

Vienodą konkurenciją ir kainų skaidrumą užtikrina birža

Lietuva pirmoji Europoje įkūrė Energijos išteklių biržą „Baltpool“, kuri užtikrina visiems vienodą konkurenciją, sandorių efektyvumą ir kainų skaidrumą. Nuo 2015 m. birželio iki 2016 m. kovo biržoje  buvo perkama iki 85 proc. reikalingo biokuro, o nuo 2016 m. visiems šilumos gamintojams visą biokurą jau reikia pirkti tik per biržą.

Wev-Arvydas-StrazdasValstybinės miškų urėdijos biokuro masę „Baltpool“ parduoda nuo 2014 m. Įvedus privalomą prekybą tik per biržą, neliko konkurenciją pažeidžiančių susitarimų, atsirado geresnė paskata didinti šio kuro ruošą bei investuoti į naujus pajėgumus. Švenčionėlių, Tauragės ir Valkininkų urėdijos pasinaudojo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) parama ir įsigijo modernios malkinės medienos bei kirtimo atliekų smulkinimo technikos, taip pat galingus skiedrovežius, be to, šiemet  į biokuro gamybos įrangą investavo ir iš savo lėšų. 

„Suvienodinus sąlygas visiems biokuro tiekėjams ir pirkėjams kaina nusistato skaidriai, nereikia dalyvauti sudėtinguose pardavimo konkursuose, reikia tik įgyti patirties, kokio termino ir kokiomis kainomis palankiausia sandorius sudaryti“, – apie biržos privalumus kalba Valkininkų miškų urėdas Arvydas Strazdas.

Generalinės miškų urėdijos duomenimis, visos urėdijos per „Baltpool“ 2014–2017 m. sudarė 343 sandorius beveik 19,07 tūkst. tne. Lyderės – biokuro gamybos technikos įsigijusios ir pačios malkinę medieną bei šakas smulkinančios minėtos trys urėdijos. Valkininkų miškų urėdija per tą laiką biržoje sudarė sandorių 6516 tne, Tauragės – 5916 tne, Švenčionėlių – 4374 tne.  Iš urėdijų, kurios biokuro ruošai samdo rangovus, pirmauja Varėnos miškų urėdija – ji sudarė sandorių 384 tne.

Pirko dar vieną skiedrovežį

Valkininkų urėdija užpernai biomasę nuolat vežė maždaug  60–70 km spinduliu ir aptarnavo apie 14 katilinių, iš jų Varėnos, Eišiškių, Baltosios Vokės, Šalčininkų, Alytaus, Druskininkų, Vilniaus bei kitas, o per šių metų sezoną  klientų padaugėjo.

„Dabar biokurą galime vežti daugiau nei į  30 katilinių, be to, atsiranda vis naujų, pavyzdžiui, sudarėme pusmetinį sandorį su Vilniuje veikiančia Vokietijos ir Lietuvos kapitalo energetikos bendrove „Danpower Baltic“. Jos nauja biokuru kūrenama elektrinė netoli Gariūnų stambi – mūsų tiekiamas kiekis sudaro tik apie 5 proc. jiems reikalingo biokuro, tad turime didžiulį potencialą augti. Kol kas minėtai jėgainei biomasę mėnesį laiko tiekiame iš kirtimo atliekų. Prieš tai turėjome pusmetinę sutartį su „Šalčininkų šilumos tinklais“, kurie nori pasirašyti naują pusmetinį kontraktą, taip pat bendraujame su Varėnos katiline, su kuria turime sutartį liepos mėnesiui“, – pasakoja Valkininkų miškų urėdas.

Vasarą, anot jo, dominuoja savaitiniai sandoriai, o per šildymo sezoną – ketvirtiniai ir pusmetiniai.  Patirtis parodė, kad ne visada naudinga skubėti sudaryti pusmetinį sandorį, nors katilinė to nori. Vis dėlto prie ilgalaikių kontraktų paprastai derinami savaitiniai, su kuriais galima laimėti žiemą, bet pralošti vasarą. Žaliavos biomasei urėdijai pakanka vien iš savo valdų, dabar kaupiamas ir  privalomas malkinės medienos rezervas bei ruošiamasi kūrenimo pikui.

Miškų urėdijos yra įpareigotos užtikrinti ne mažesnį nei 25 proc. metinį malkinės medienos rezervą ekstremaliems atvejams.

Su turėta technika Valkininkų urėdija pernai per mėnesį vidutiniškai biomasės gamino 200–220 tne, o šiemet apimtis padidino iki 300 tne. Tą leido padaryti įsigytas antras skiedrovežis.  

„Skiedros smulkintuvą išnaudojome tik apie 50–60 proc., nes kol skiedrovežis vežė kurą į katilinę, reikėjo laukti, kol sugrįš atgal. Operatorius iš malkinės medienos skiedrovežį pridrožia maždaug per pusantros valandos, jei iš  šakų – per pustrečios, tad realiai  per dieną gali pripildyti penkias priekabas. Siekdami didesnio našumo iš urėdijos lėšų įsigijome dar vieną, panašų į pirmąjį  skiedrovežį už 164,2 tūkst. eurų. Į jį vairuotojas persėdo iš jau susidėvėjusios mašinos. Dabar biokuro gamyba vyksta be jokių trikdžių“, – investicija džiaugiasi A. Strazdas.

Biokuro gamyba urėdijai pelninga, prie jos nuolat užimti šeši žmonės. Malkinės medienos kainos šiek tiek pakilo, tad tikimasi, kad šiek tiek brangs ir biokuras, tačiau tą lems ir pasiūla. Vis dėlto, palyginti su dujomis ar mazutu, biokuras išliks gerokai pigesnis.

Kaip vyktų  biokuro ruoša, jei po urėdijų reformos liktų tik viena valdančioji įmonė, ką tai reikštų Valkininkų kolektyvui? A. Strazdo nuomone, viskas priklausytų nuo tos įmonės politikos ir požiūrio.

„Darbą galima įvairiai organizuoti, galbūt būtų sukurtas koks nors techninis padalinys, nes nupirkta brangi technika, apmokyti darbuotojai, o galbūt viskas bus atiduota į privatininkų rankas. Daugumos didelių privačių įmonių centrai paprastai yra miestuose, tad joms dirbti regione nebus taip paprasta: operatorius ir vairuotojus reikės apgyvendinti, papildomai mokėti už komandiruotę, transportuoti techniką ir pan. Pagal laiką ir sąnaudas biokuro gamyba daugiau regioninis verslas. Pavyzdžiui, mūsų urėdija yra patogioje geografinėje padėtyje – iki Alytaus, Šalčininkų maždaug 50 km, Vilnius irgi netoli. Toliausiai, kur vežėme biokurą, buvo Druskininkai – maždaug 70–80 km atstumas dar apsimoka“, – apie ekonomiškumą kalba urėdas.      

Varėnos miškų urėdijai skiedras drožia rangovai

Varėnos miškų urėdija biokurą tiekia jau daugelį metų, bet jo gamybai samdo rangovus – vieni  surenka ir ištraukia iš miško į sandėliavimo vietas šakas ir malkinę medieną, kiti jas smulkina. Kirtimo atliekų rezervas urėdijos valdose dėl gaisrų pavojaus labai nedidelis – 300 kubų per metus.

„Mūsų tikslas dalyvauti biržos aukcionuose ir užtikrinti maksimaliai galimą nenumatytą biokuro (skiedros) stygių bei kainų pokytį. Dėl  padidinto gaisringumo lygio, daugybės uogautojų ir grybautojų,  kirtimo atliekoms esame labai jautrūs ir su jomis elgiamės labai atsargiai, stengiamės kuo greičiau jas ištraukti iš miško ir ilgai nesandėliuoti. Todėl skiedrai iš esmės naudojame   malkinę medieną, kurios pakanka“, – teigia  Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Dainius Muzikevičius.

Biokuro ruošai – drožimui ir transportavimui iki katilinių – Varėnos urėdija skelbia konkursus. Juos yra laimėję du vietiniai rangovai, turintys atitinkamos technikos. Kiekvieną antradienį urėdija stebi biržos aukcionus ir skaičiuoja, ar jai pelninga sudaryti sandorį.

„Esame suskaičiavę, kokia kaina mums pelninga ir matydami, ką siūlo katilinės, dalyvaujame aukcione arba ne. Jei laimi mūsų pateikta kaina, tuomet sudarome savaitinio arba mėnesinio termino sandorius. Mums ypač patogi UAB „Varėnos šiluma“, nes mūsų miškai labai gerai strategiškai aplink Varėną išsidėstę, t. y. katilinė yra pačiame centre. Mes saugome ir nuolat atnaujiname mums nustatytą malkinės medienos rezervą, o kirsdami biržes,  sandėliavimo vietas parenkame kuo arčiau Varėnos“, – aiškina vyriausiasis inžinierius.

Šiemet kol kas sudaryti sandoriai tik su Varėnos katiline, o anksčiau 60 tne biokuro dar buvo parduota Druskininkams bei panašus kiekis Alytui. Tačiau atstumas turi įtakos kainai, be to, biokuro tiekėjų konkurencija šiuose miestuose didelė. Anot D. Muzikevičiaus, kol kas Varėnos urėdija gali dalyvauti tik savaitiniuose ir mėnesiniuose biokuro aukcionuose, o ilgesnio termino stokoja galimybių, nes neturi savo skiedros gamybos ir transportavimo pajėgumų, be to, pagal biržos reglamentą nepatenka į kategoriją, pagal kurią galėtų rungtis ketvirtiniuose ar pusmetiniuose aukcionuose. Tuo tarpu katilinių strategija – užsitikrinti kurą iš anksčiau ir kuo ilgesniam laikotarpiui.

Biokuras Varėnos urėdijai – pelninga veikla, pavyzdžiui, per 2016 m. šildymo sezoną gauta daugiau nei 23,5 tūkst. eurų pajamų, o išlaidos sudarė 21 tūkst. eurų. Naujam sezonui jau kertamos biržės ir biokuro atsargos kaupiamos žiemai. 

„2017 m. esame pardavę 120 tne biokuro – paskutinis sandoris buvo gegužę, o pikas prasidės lapkritį ir gruodį. Žiūrime, kiek jo reikės ir Alytui bei Druskininkams, kokia bus kaina. Žinoma, viskas priklausys nuo šių miestų katilinių pasiūlytos kainos ir atstumo iki jų“,– sakė D. Muzikevičius.

Pasirengimas būsimam šildymo sezonui augina biržos apyvartą

Gegužės mėnesį biokuro biržos apyvarta, palyginti su balandžiu, išaugo 64 proc. – nuo 2,29 mln. iki 3,76 mln. eurų. Augimą daugiausia lėmė net šešis kartus iki 18,132 tūkst. tne išaugusi prekyba ilgalaikiais sandoriais, kuriais ateinantį šildymo sezoną bus patiekta beveik pusė biokuro.

„Baltpool“ duomenimis, iš viso 2017–2018 m. šildymo sezonui gegužę įsigyta beveik 9 tūkst. tne. Sprendžiant pagal šio mėnesio prekybą, 2017–2018 m. šildymo sezonui formuojasi tokios svertinės medžio skiedros kainos: Klaipėdos apskrityje 152,17 Eur/tne (1,5 proc. žemesnė nei 2016–2017 m. šildymo sezoną), Kauno – 145 Eur/tne (4,1 proc. žemesnė), Utenos – 136,79 Eur/tne (beveik nesikeičia), Kuršių Nerijoje – 149 Eur/tne (5,5 proc. žemesnė). 

Trumpalaikių sandorių apyvarta gegužę taip pat augo, o kainos  mažėjo nuo 123,53 Eur/tne mėnesio pradžioje iki 114,80 Eur/tne pabaigoje.

Mažiausios kainos rekordas biržoje pasiektas kovo mėnesį  –  „Danpower Baltic“ už rekordiškai žemą 105 Eur/tne kainą  įsigijo 7800 tne biokuro pusės metų sandoriu. Tai pigiausias pusmetinis sandoris biokuro biržos istorijoje. 2016 m. vasarą Vilniaus regione vidutinė svertinė ilgalaikių sandorių kaina siekė 128,34 Eur/tne.

Lietuvoje skiedros ilgalaikių sandorių vidutinė svertinė tiekimo kaina 2016 m. vasarą buvo 121,16 Eur/tne, o 2015 m. vasarą – 119,35 Eur/tne . Tradiciškai pigesnių trumpalaikių sandorių vidutinė svertinė tiekimo kaina 2016 m. vasarą buvo 114,10 Eur/tne (Vilniuje –108,37 Eur/tne), o 2015 m. vasarą – 112,82 Eur/tne (Vilniuje –109,43 Eur/tne).

Vidutinė trumpalaikių sandorių 2017 m. vasaros sezono pradžios kaina Lietuvoje siekia 112,52 Eur/tne, bet prekyba trumpalaikiais sandoriais tik prasideda, o tradiciškai vasarą kaina krenta.

Biomasės perspektyvos – didžiulės

Biomasės energetikos plėtotojai Lietuvoje dirba nuo 2003 metų. R. Lapinsko teigimu, be valstybinių miškų valdytojų  pagalbos ir supratimo biokuro revoliucija nebūtų įvykusi. Miškininkai labai palaikė idėją, kad menkavertę medieną bei kirtimo atliekas reikia nukreipti į šią sritį. Jo nuomone, efektyviau reikėtų panaudoti ir žaliavą iš nuosavybės grąžinimui rezervuotų miško plotų, nes apie 200 tūkst. ha miškų šiandien neduoda valstybei naudos.

Laukia didelis darbas ir atnaujinant katilines, nes daug jų dirba jau 10 ar daugiau metų. Jas reikėtų renovuoti ir pertvarkyti į kogeneracines jėgaines.

Biokuro naudojimas auga ir privačiuose namuose. Šiame sektoriuje biokuras – iš esmės malkos – sudaro net 85–90 proc.,  tačiau šiuos namus dažnai šildo seni katilai ar krosnys. Individulių namų iš viso yra apie 400 tūkst., jie biokuro (malkų) sunaudoja gerokai daugiau nei daugiabučiai. Manoma, kad apie 200 tūkst. namų šildomi neefektyviai, o pakeitus senus katilus ir krosnis moderniais automatizuotais katilais, jų naudingo veikimo koeficientas išaugtų maždaug dvigubai – iki 85 proc. Dėl to susitaupytų apie 1 mln. kub. m malkinės medienos, sumažėtų  oro tarša ir išlaidos šildymui.

Ateities sritis – biomasės panaudojimas pažangių biodegalų gamybai iš celiuliozinės žaliavos. Deja,  jai Lietuva dar neturi technologijų. K. Lapinsko nuomone, reikia suvienyti mokslininkų jėgas, vykdyti tyrimus ir palaipsniui pereiti prie ekologiško kuro gamybos.   

Lietuva įsipareigojusi ES iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 40 proc., palyginti su 1990 m. Taip pat būtina vykdyti Paryžiaus susitarimą, kuriuo pasaulio valstybės įsipareigojo pasiekti,  kad temperatūra nekiltų daugiau nei 2° C, palyginti su jos priešindustrinio laikotarpio lygiu.

LITBIOMA yra pasirašiusi Graco deklaraciją (Graz Deklaration), nubrėžiančią biomasės energetikos plėtros Europoje gaires iki 2030 m. Jų tikslas – atsisakyti iškastinio kuro ir sustabdyti CO2 koncentracijos atmosferoje augimą. Europoje daugiau kaip 75 proc. biomasės naudojama  šildymui ir tik nedidelė dalis biodegalų bei elektros gamybai, tad siekiama šį santykį pakeisti bei biomasės energetikos naudojimą padidinti du kartus.



 VIDEONAUJIENOS

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miškotvarkos projektas
Miško savininkų nuotoliniai mokymai: miško ugdomieji kirtimai

GEBA_1

 

miskai nuotoliniai mokymai baneris_2

miskininkystes-baneris

IVYKUSIU MOKYMU MEDZIAGA_1

manto-baneris

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram