STRAIPSNIAI > PASAULIS > Ir BŽŪP biudžetas neapsaugotas nuo apkarpymo

Ir BŽŪP biudžetas neapsaugotas nuo apkarpymo

Lietuvos ūkininkų sąjunga






2017-07-03

 

Prieš kelias dienas Europos Komisijai paskelbus Diskusijoms skirtą dokumentas dėl ES finansų ateities, ES Biudžeto Komisaras Güntheris H. Oettingeris teigė, kad nei vienos ES politikos fondas nėra apsaugotas nuo būtino biudžeto apkarpymo. Jis labai aiškiai pabrėžė, kad ES yra iškilę rimtų politinių iššūkių – pabėgėlių krizė, išorinių sienų apsauga ir ES piliečių saugumas – ir, jei norima užkamšyti skyles, atsirasiančias dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES, būtina mažinti išlaidas ir ieškoti papildomų pajamų šaltinių. Kalbama apie šiandien ES biudžetą sudarančių tradicinių nuosavų šaltinių sąrašo išplėtimą. Diskusijų dokumente teigiama, kad bet kokie nauji nuosavi ištekliai turėtų būti sudaryti taip, kad jais ne tik būtų finansuojama ES biudžeto dalis, bet jie būtų susieti su jo pagrindinėmis politikos sritimis. Pavyzdžiui, galėtų būti taikomi bendri energetikos arba aplinkosaugos mokesčiai, kad būtų sudarytos vienodos sąlygos įmonėms ir prisidedama prie pasaulinės kovos su klimato kaita.

Web-galimi-saltiniai

Šiuo metu nuosavi ištekliai yra trijų pagrindinių rūšių: pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti įnašai, prie Sąjungos išorės sienų surinkti muitai ir valstybių narių įnašai pagal jų pajamų lygį, matuojamą bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (BNP). Pastarasis tarifas, pasak Biudžeto Komisaro, galimai augs iki 1-1,10 %. (Tačiau negali būti daugiau 1,20 % per metus). Maždaug 80 % ES biudžeto finansuojama nacionaliniais įnašais, pagrįstais bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis ir pridėtinės vertės mokesčiu. Įnašai pagal BNP pajamas paprastai laikomi teisingais, nes gerai atspindi santykinį valstybių narių pajėgumą mokėti. Pajamos iš muitų laikomos tikrais nuosavais ištekliais, nes jos gaunamos vykdant bendrą prekybos politiką, kurios papildo ES biudžetą. Tačiau, bėgant metams, numatyta įvairių korekcijų, nes kai kurioms valstybėms narėms atrodė, kad jų įnašas į ES biudžetą pernelyg didelis, palyginti su iš jo gaunamomis lėšomis. Todėl dabartinė ES finansavimo sistema tapo vis sudėtingesnė ir sunkiau suvokiama. Ši didžia dalimi valstybių narių įnašais pagrįsta sistema taip pat sustiprino klaidingą įsivaizdavimą, kad ES biudžeto vertė valstybei narei gali būti matuojama pagal grynąjį įnašų ir gautų lėšų santykį. Tai trukdo suvokti, kas yra modernizuoto ES biudžeto esmė – tai pridėtinė vertė, gaunama sujungus išteklius ir pasiekus rezultatus, kurių negalima pasiekti nekoordinuotomis nacionalinėmis išlaidomis. Ši platesnio pobūdžio ekonominė nauda pernelyg dažnai lieka nepastebėta. Panašiai nuvertinama priklausomybė didžiausiai pasaulyje ekonominei zonai ir prekybos blokui.

Žemės ūkio ir sanglaudos išlaidos bėgant metams mažėjo, tačiau iki šiol jos kartu sudaro daugiau kaip 70 proc. visų išlaidų. Vis daugiau lėšų skiriama tokioms sritims kaip moksliniai tyrimai, transeuropiniai tinklai bei išorės veiksmai ir tiesiogiai Europos lygmeniu administruojamoms programoms. Komisijos nuomone, didžiausios bendrosios programos, tokios kaip BŽŪP, sanglauda bei moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat turi būti modernizuotos, efektyvios ir pasirengusios būtiniems biudžeto mažinimams. Drastiško biudžeto, skiriamo žemės ūkio sektoriui, mažinimo nežadama, bet panašu, kad žemės ūkio ir aplinkosaugos uždaviniai bus apjungti į vieną ir šios dvi sritys per artimiausią dešimtmetį bus dar tampriau susietos.

Kaip teigiama diskusijoms skirtame dokumente, žemės ūkio veikla vystoma beveik pusėje ES teritorijos. Taigi ūkininkų vaidmuo išsaugant gamtos išteklius (vandenį, orą, dirvą ir biologinę įvairovę) yra labai svarbus – jie vykdo klimato politikos veiksmus ir formuoja vertingus gamtovaizdžius. Pagal BŽŪP nustatytos būtinos taisyklės ir paskatos, kuriomis užtikrinama, kad žemės ūkio ir miškininkystės sektorius prisidėtų sprendžiant visuotinės svarbos aplinkosaugos bei klimato problemas ir tiekiant gyventojams reikalingas viešąsias gėrybes. Šios pagrindinės priemonės apima ir BŽŪP agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemones, kuriomis ūkininkai skatinami priimti ir pritaikyti valdymo politiką bei praktiką ir imtis veiksmų, kuriais gerinami ir išsaugomi vandens telkinių, dirvos, biologinės įvairovės ir gamtovaizdžio teikiami privalumai ir švelninamas klimato kaitos poveikis bei prie jo prisitaikoma. Vis dėlto vis aktyviau reikalaujama BŽŪP dar labiau orientuoti į tiekiamas viešąsias gėrybes, susijusias su aplinkos apsauga ir klimato kaita. Tokiam perorientavimui būtinos tikslingesnės regionams pritaikytos paramos priemonės.

Šiandien nėra bendro sutarimo dėl pajamų rėmimo masto, kurio reikėtų atsižvelgiant į konkurencingumą žemės ūkio sektoriuje. Kai kuriais atvejais tokios išmokos ne skatina struktūrinę sektoriaus plėtrą, o greičiau didina žemės kainas ir taip gali trukdyti jauniesiems ūkininkams patekti rinkon. Tiesioginės išmokos vis dar smarkiai orientuotos į nuo seno įtvirtintas teises į išmokas ir dažniausiai į stambius ūkius ir žemės savininkus turtingesnėse valstybėse narėse. Vidutiniškai ES 20 % paramos gavėjų gauna maždaug 80 % išmokų. Tačiau apibendrintas vaizdas neleidžia pamatyti didžiulių skirtumų tarp valstybių narių. Pavyzdžiui, 92 proc. Rumunijos ir 97 proc. Maltos ūkininkų ūkininkauja smulkiuose ūkiuose, o Vokietijoje smulkių ūkių – mažiau nei 9 proc.

Siekiant tinkamai reaguoti į riziką ir nenumatytus nepageidaujamus įvykius žemės ūkio sektoriuje, būtina apsvarstyti tinkamą būsimos BŽŪP priemonių darną, politikos priemonių ir finansinių paketų, dotacijų ir finansinių priemonių, rizikos valdymo priemonių ir kitų rinkos priemonių derėjimą.

Reaguodama į pasirodžiusį dokumentą ES žemės ūkio organizacija COPA-COGECA savo ruožtu ragina nemažinti BŽŪP skiriamo biudžeto, nes kitaip žemės ūkio sektorius negalės atremti jį  įtakojančių iššūkių: išlaikyti tvarumą kovojant su klimato kaitos padariniais ir siekiant ES tvarios plėtros tikslų. Tik ekonomiškai gyvybingas ir stabilus žemės ūkio sektorius gali tenkinti aplinkosaugos ir visuomenės poreikius bei teikti paslaugas, kurių tikisi visuomenė. Šiandien žemės ūkiui kaip niekad reikia užtikrinto stabilumo ir saugumo garantijų, tęsiant tikrai bendrų taisyklių taikymą. COPA-COGECA atmeta Komisijos siūlymus nustatyti nacionalinio bendro finansavimo dydį tiesioginėms išmokoms, kad būtų išlaikytas bendras dabartinės paramos lygis. Tarp aptariamų galimybių yra siūlymas veiksmingiau skirstyti tiesiogines išmokas siekiant užtikrinti pajamas visiems ūkininkams Europos Sąjungoje, ypač nuošaliose vietovėse ir skurdžiausiuose ūkiuose dirbantiems ūkininkams. Pasirinkus tokią galimybę galėtų sumažėti tiesioginės išmokos stambiems ūkininkams. Bet kuriais daromais pakeitimais siūloma galvoti apie tai, kaip išlaikyti vieną iš pagrindinių politikos pranašumų – gerai veikiančios vidaus rinkos apsaugą, kartu sudarant vienodas sąlygas visiems gamintojams visoje ES.

Šiuo metu aptariamos skirtingos galimybės, skirtos tolesnei BŽŪP reformai, kuria bus siekiama didinti šios politikos veiksmingumą ir teisingumą, kartu siekiant tų pačių tikslų – užtikrinti saugaus ir sveiko maisto tiekimą, sektoriaus konkurencingumą ir tinkamą ūkininkų gyvenimo lygį, saugoti mūsų gamtos išteklius, gamtovaizdį, aplinką, taip pat kovoti su klimato kaita. Politikos poveikis yra didesnis nei stabilių pajamų ūkininkams užtikrinimas. Tačiau daugelis kaimo vietovių jo nejaučia. Vis labiau reikia politikos, plačiau orientuotos į viešųjų gėrybių teikimą, pavyzdžiui, į saugų ir sveiką maistą, maistinių medžiagų valdymą, atsaką į klimato kaitą, aplinkosaugą ir žiedinės ekonomikos skatinimą.

Penki galimi scenarijai 27 valstybių narių Europos Sąjungai:

Web-1-scenarijus

WEb-2-scenarijus

Web-3-scenarijus

Web-4-scenarijus

WEb-5-scenarijus

2015 m. 877 mln. eurų iš ES biudžeto išleista Lietuvoje, 23 proc. šių lėšų (198 mln.) skirta regionų politikai – tai gerokai mažesnė dalis negu ES šalių vidurkis (39 proc.). Žemės ūkiui išleista 528 mln. – 60 proc., gerokai daugiau nei ES vidurkis (43 proc.). Mokslo tyrimams ir plėtrai, įskaitant 52 mln. eurų atominės elektrinės uždarymui, išleista 11 proc. (99 mln. eurų), tuo tarpu ES šalių vidurkis buvo 10 proc.

2015 m. Lietuva sumokėjo 316 mln. eurų į ES biudžetą, o surinko 99 mln. eurų muito bei žemės ūkio prekybos mokesčių, kurių 25 proc. pasiliko administracinėms išlaidoms kompensuoti.

Žvilgsnis į ES biudžetą. Kam leidžiami pinigai?

Parengė LŪS tarptautinių ryšių koordinatorė Jovita Motiejūnienė



 VIDEONAUJIENOS

Mokymai internete – pažengusių ūkininkų gebėjimams stiprinti
Stambiame ūkyje Švedijoje tausojama aplinka ir ištekliai

ikmis

egeba

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram