STRAIPSNIAI > SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ > Mokslas: natūralios azoto trąšos ragų drožlių įtaka veislės Ligol obelims

Mokslas: natūralios azoto trąšos ragų drožlių įtaka veislės Ligol obelims

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas






2017-07-19

 

Pagrindiniams sodininkystės augalams – obelims – azotas yra vienas svarbiausių mitybos elementų. Tradiciškai prižiūrimuose soduose vaismedžių reikmėms patenkinti vegetacijos pradžioje tręšiama mineralinėmis azoto trąšomis. Pastaraisiais metais didėja ekologiškai užaugintų produktų poreikis ir jų gamybos apimtys. Ekologiškai prižiūrimuose soduose galima naudoti tik natūralios kilmės medžiagas. Labai trūksta didesnės koncentracijos azoto trąšų. Šiuo atžvilgiu yra įdomios ragų drožlės, turinčios maždaug 14 proc. azoto.

Šiuo metu dažniausiai tręšiama įvairiais kompostais ar iš paukščių mėšlo pagamintomis trąšomis, vaismedžių mitybą bandoma reguliuoti taikant skirtingus tarpueilių ir pomedžių priežiūros būdus. Labai trūksta didesnės koncentracijos azoto trąšų. Šiuo atžvilgiu yra įdomios ragų drožlės, turinčios maždaug 14 proc. azoto. Ragų drožlėse azotas yra organiniuose junginiuose, ir augalų įsisavinamas tik vykstant mineralizacijos procesui.

Tikslas

Siekiama ištirti didelio azotingumo organinės trąšos ragų drožlių įtaką obelų mineralinei mitybai, derliui ir vaisių kokybei. Tyrimas 2011–2015 m. atliktas LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Įvertinta ragų drožlių (14,0 % N) įtaka veislės „Ligol“ obelims su poskiepiu P60. Tirtos dvi normos trąšų: 50 ir 100 kg ha-1 N.

Ragų drožlės buvo išbertos vegetacijai pasibaigus rudenį arba vegetacijos pradžioje pavasarį. Viename iš bandymo variantų 100 kg ha-1 N trąšų, padalintų lygiomis dalimis, panaudota ir rudenį, ir pavasarį. Ragų drožlių įtaka palyginta su amonio salietros (34,4 % N) poveikiu ir su netręštu variantu. Tyrimas atliktas 2–6 m. amžiaus sode, įveistame 3,5 × 1,25 m atstumais. Bandymo apskaitiniame laukelyje buvo 5 vienoje eilėje augantys vaismedžiai. Laukelių galuose augo po vieną apsauginį vaismedį, o iš šonų – apsauginės vaismedžių eilės. Bandymo laukeliai išdėstyti randomizuotai. Trąšos tolygiai išbertos dirvos paviršiuje viso laukelio plote – 30,6 m2.

Tyrimo metu nustatyti mineralinio azoto kiekio pokyčiai sodo dirvožemyje, išanalizuota obelų lapų cheminė sudėtis, įvertintas vaismedžių derlingumas ir vaisių kokybė. Mineralinio azoto kiekis (mg kg-1) 0−60 cm horizonte nustatytas 2012−2014 m. balandžio, birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesiais.

Web-pav1 1 pav. Mineralinio azoto kiekis sodo dirvožemyje (0–60 cm horizonte). Babtai, 2012–2014 m.

Lapų cheminės analizės atliktos kasmet rugpjūtį. Obuoliai buvo skinami spalio pirmoje pusėje. Nustatyta derlingumas (t ha-1), vaisiaus vidutinė masė (g), spalva (%), tirpių sausųjų medžiagų kiekis (%), minkštimo kietumas (kg cm-2), DA indeksas (DA matuokliu (Sinteleia, Italija); parodo chlorofilo kiekį paviršiniuose vaisiaus audiniuose).

Trejų tyrimo metų duomenys

Trejų tyrimo metų duomenimis, mažiausiai mineralinio azoto buvo netręštame sodo dirvožemyje ir tręštame 50 kg ha-1 N ragų drožlėmis pavasarį – 7,0−7,12 mg kg-1. Visais kitais atvejais trąšos dirvožemyje mineralinio azoto kiekį padidino iki 9,31−14,27 mg kg-1. Jo daugiausia nustatyta 100 kg ha-1 N amonio salietros tręštame sodo dirvožemyje. Ragų drožlių 50 kg ha-1 N trąša, panaudota iš rudens, buvo veiksmingesnė nei panaudota pavasarį.

Mineralinio azoto kiekio skirtumai sodo dirvožemyje turėjo įtakos obelų mitybai azotu. Obelų, augusių netręštame sodo dirvožemyje ir tręštame 50 kg ha-1 N ragų drožlių pavasarį, lapuose azoto kiekis buvo mažiausias – 1,92−1,95 %. Kitais atvejais lapuose azoto buvo esmingai daugiau – 2,02−2,05 %.

Tyrimo metu ir azoto trąšomis tręšti, ir netręšti vaismedžiai augo panašiai – jų kamienų skersmuo buvo 5,2–5,6 cm.

Web-pav22 pav. Azoto kiekis „Ligol“ obelų lapuose. Babtai, 2012–2015 m.

Vaismedžių mineralinės mitybos azotu skirtumai turėjo įtakos jų derlingumui

Lapuose mažiausiai azoto sukaupę vaismedžiai davė mažiausią vidutinį derlių – 34,5–36,6 t ha-1. Gausiausiai derėjo 50 kg ha-1 N amonio salietros ir ragų drožlėmis iš rudens tręštos obelys – atitinkamai 42,4 ir 41,4 t ha-1. Esminių skirtumų tarp skirtingų trąšų formų ir normų įtakos daugeliu atvejų nebuvo nustatyta.

Web-pav33 pav. „Ligol’“obelų derlius. Babtai, 2012–2015 m.

Prastesnė mityba azotu neturėjo neigiamos įtakos vidutinei obuolio masei. Netręštų vaismedžių obuoliai buvo vieni didžiausių. Paskutiniaisiais tyrimo metais azoto trąšomis tręštų vaismedžių obuoliai galėjo šiek tiek pasmulkėti dėl daug didesnio derliaus. Jis netręštų vaismedžių derlingumą viršijo net 25–175 %.

Daugiau azoto sukaupusių obelų vaisiai gali prasčiau nusispalvinti. Lauko bandymo metu tokia tendencija nustatyta trečiaisiais ir ketvirtaisiais tyrimo metais. Ragų drožlėmis ir amonio salietra tręštų vaismedžių obuolių odelė raudoniu pasidengė 3–16 % mažesniame plote.

Azoto trąšos turėjo tendenciją didinti tirpių sausųjų medžiagų kiekį obuoliuose ir DA indeksą. Didesnės šio indekso reikšmės rodo, kad azotu tręštų vaismedžių obuoliai skynimo metu buvo mažiau sunokę. Tirtos trąšos neturėjo įtakos vaisių minkštimo kietumui.

Ragų drožlių įtaka tirtiems rodikliams buvo panaši kaip ir amonio salietros. Ragų drožlės kaip azoto trąša gali būti naudojamos ekologiškai prižiūrimuose obelų soduose. Iš rudens naudotina 50 kg ha-1 N ragų drožlių.



 VIDEONAUJIENOS

Derančių obelų genėjimas
Gausus išskirtinės kokybės daržovių derlius

GEBA_1

 

baneris_4

pasaru-tyrimo-baneris

miskininkystes-baneris

manto-baneris

nuotoliniai mokymai

MU_2017_230x230 (002)

LAS

http://www.jonavosgrudai.lt/lt/

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram