STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Ganiavos ypatumai vasarai įpusėjus

Ganiavos ypatumai vasarai įpusėjus

Rita Samalionienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultanė






2017-07-26

Ganiavos laikotarpis kiekviename pienininkystės ūkyje yra tikras atokvėpis, kai tenka mažiau dėmesio skirti pieno savikainai. Tai laikas, kai daug ir kokybiško pieno gauname šerdami karves pačiu pigiausiu ir galvijams sveikiausiu pašaru – žole. Pienininkystės specialistai skaičiuoja, kad, tinkamai pasirengus iš anksto, per ganiavą galima primelžti iki 45–50 proc. metinio pieno kiekio. Todėl šį laikotarpį reikėtų stengtis išnaudoti maksimaliai ir su didžiausia nauda, nes ganymas yra pigiausias ganyklos naudojimo būdas.

Ganiavos laikotarpis nėra tolygus. Pavasarį žolės daug, ji jauna ir maistinga. Ganiavai įpusėjus, situacija keičiasi. Atolas visada turės mažiau pašarinės vertės, nes temperatūra vasarą aukštesnė, daugiau cukraus žolėje suskaidoma (dėl intensyvios saulės, aukštesnės oro temperatūros) ir mažiau energijos lieka augaluose, nors, atrodytų – ir patręšta, ir žolė jauna. Nežiūrint į tai, ganiavą vis vien reikia organizuoti taip, kad karvės visada būtų ganomos jaunoje žolėje. Peraugus žolei, cukrų joje „uždaro“ ląsteliena, mažėja virškinamumas, o tai, tyrimų duomenimis, mažina primilžį (1 proc. padidinus žolės virškinamumą, karvės primilžis padidėja apie 2 l per parą).

Peraugusi žolė – mažesnis produktyvumas

Daroma klaida, jei nenušienaujamos ganymo liekanos aptvaruose, laiku nepatręšiama. Neatliekant laiku šių darbų, turėti ganyklose jaunos žolės visą vasarą neįmanoma. Žolė perauga, sensta, mažėja maistingumas, o ganomos tokiuose žolynuose karvės nebepriėda, mažėja primilžiai. Peraugusi žolė nemaistinga. Nors kai kurie ūkininkai vis dar mano, kad ganant labiau sužėlusioje ganykloje, t. y. kai žolė 20–30 cm ir aukštesnė, karvės suėda daugiau žolės ir dėl to primelžiama daugiau pieno.    Bandymais nustatyta, kad karvės, ganomos aukštoje žolėje, nuėda tik viršutinę 6–8 cm žolės dalį. Užgriebusios daugiau ir nukandusios 15–25 cm ilgio žolės puokštę, jos nepajėgia visos nuryti, turi pakelti galvą ir papildomai ją susmulkinti, todėl kramtydamos praranda laiką, per dieną žolės suėda mažiau. Pavyzdžiui, jaunos 8–15 cm aukščio skanios žolės karvė suėda 70–80 kg arba 14 kg sausųjų medžiagų, o aukštesnės kaip 20–25 cm žolės – tik 40–50 kg arba 9 kg sausųjų medžiagų. Todėl, siekiant stabilaus produktyvumo, aukštoje žolėje ganomoms karvėms reikia sušerti daugiau koncentratų, didinančių pieno savikainą tuo laikotarpiu, kai jį galima gaminti pigiau.

Ganiavos organizavimas – atsakingas darbas

Teisingas ganiavos organizavimas – toks pat atsakingas darbas ūkyje, kaip ir pašarų gamyba. Perteklinė ganyklų aptvarų žolė neturėtų būti sendinama. Ją reikėtų nupjauti ir išdžiovinus sušerti gyvuliams arba naudoti žiemos pašarų gaminti. Tuomet atolas ataugs vešlesnis, vienodesnis. Išginus karves iš aptvaro ir nupjovus žolės likučius, būtina patręšti amonio salietra (apie 100 kg/ha). Norėdami turimas pievas ir ganyklas naudoti intensyviai, gauti kuo didesnį žolės derlių, ūkininkai jas tręšia. Kartais gausiai azotu tręštos ganyklos žolėje tam tikromis meteorologinėmis sąlygomis (pavyzdžiui, stojus sausrai) gali susikaupti didesnis kiekis nitratų, toksiškai veikiančių karvių organizmą. Didžiajame prieskrandyje nitratai virsta nitritais, o pastarieji – amoniaku, gyvuliai gali apsinuodyti. Todėl į ganyklą, kuri tręšta mineralinėmis trąšomis ar nupurkšta pesticidais, gyvuliai turėtų būti genami tik po 21–28 dienų. Taip pat reikia išsklaidyti karvių mėšlą. Į nuganytą ganyklą vėl galima atginti gyvulius tik tada, kai atželia žolynas: pavasarį kas 3–4, vasarą – 4–5, rudenį – 5–6 savaites. Gerą kultūrinę ganyklą galima nuganyti 4–5 kartus per sezoną, dalį ploto nuganant 5 kartus, o kitą dalį – kartą nupjaunant ir 3 kartus nuganant. Jau nuo pavasario ganyklose intensyviai auga įvairios piktžolės, dagiai, arkliarūgštės, varnalėšos ir kitos menkavertės žolės, kurias reikia naikinti, kol nesubrandino ir neišplatino sėklų.

Šiemet vasara gana lietinga. Tai gerai – greičiau želia atolas, tinkamai organizuodami ganiavą, nepritrūkstame šviežios žolės. Tik ganant reikia kontroliuoti, kad galvijai neištryptų vejos tuose plotuose, kur žemė labiau įmirksta. Tokiuose plotuose karvių ganymo laiką reikia sutrumpinti, ganymui parinkti aukštesnę ganyklos dalį arba senesnę, stipresnės velėnos ganyklą.    Jei ganiavos pradžioje žolės dažniausiai pakanka, liepos–rugpjūčio mėnesiais ji auga lėčiau ir pradedama stokoti. Analogiškai kinta ir gyvulių aprūpinimas maisto medžiagomis. Tuo metu galvijai papildomai šeriami vienamečių žolių (vikių-avižų bei kitų augalų) mišiniu, pasėtu žaliajam pašarui, daugiamečių žolių atolu.

Racionaliai naudokime koncentruotus pašarus

Kad ganykliniu laikotarpiu pavyktų maksimaliai sumažinti pieno savikainą, reikia racionaliai naudoti koncentruotus pašarus. Vešlios, 15 cm aukščio žolės organinių medžiagų virškinamumas siekia ne mažiau kaip 65 procentus. Papildomas 2 kg koncentruotų pašarų davinys, atliktų bandymų duomenimis, nepadidina pieno primilžio, o tik sumažina suėdamos žolės kiekį. Karvė, gaunanti daugiau kaip 2 kg koncentruotų pašarų, žolės suėda vidutiniškai 8 kg mažiau, skaičiuojant kiekvienam kilogramui duodamų koncentratų. Karvės, gaudamos didesnį koncentruotų pašarų kiekį, pradeda riebėti, nutunka, blogiau apsivaisina, veda silpnesnius veršelius, mažėja jų produktyvumas, didėja pieno savikaina. Todėl ganykliniu laikotarpiu kiekvienam primelžtam pieno litrui visiškai pakanka 100–150 g koncentruotų pašarų, jeigu karvės ganomos geroje ganykloje ir gauna pakankamą kiekį mineralinių medžiagų. Didesnis koncentruotų pašarų kiekis duoda efektą tik tuomet, kai žolės organinių medžiagų virškinamumas mažesnis kaip 65 proc., t. y. kai karvės ganomos peraugusioje, sumedėjusioje žolėje, prastesnėje ganykloje (dažniausiai antroje vasaros pusėje). Jei karvių primilžis mažėja, būtina išsiaiškinti, ar jos gauna pakankamai žolės ir mineralinių druskų, ypač NaCl, ar laiku pagirdomos, galbūt tam turi įtakos blogos meteorologinės sąlygos (kaitra, lietūs ir kt.). Reikia stebėti, kad gyvuliams netrūktų geriamojo vandens ir laižomosios druskos.

Kai žolės nepakanka

Ganiavos pradžioje žolės dažniausiai pakanka, o liepos–rugpjūčio mėnesiais ji auga lėčiau ir pradedama stokoti. Analogiškai kinta ir gyvulių aprūpinimas maisto medžiagomis. Tuo metu galvijai gali būti papildomai šeriami ūkyje turimais tam metui pašarais: vienamečių (žolių, vikių-avižų ar kitų augalų) mišiniu, pasėtu žaliajam pašarui, vėliau – kukurūzais. Vienamečiai mišiniai tinka papildomai šerti nuo ankštinių žolių žydėjimo pradžios iki grūdų pieninės–vaškinės brandos. Kukurūzų geriausiai duoti iki žydėjimo pradžios.

Aktuali problema – girdymas

Gyvulius ganykloje ne tik svarbu pakankamai aprūpinti pašaru, ne mažiau aktuali problema – girdymas. Kiekvienam suėdamų pašarų sausosios medžiagos kilogramui karvė turi gauti 5–6 l vandens, o per parą ne mažiau kaip 45 l, neskaitant vandens, kurio gauna su žole. Karvės, negavusios reikiamo kiekio vandens, praranda apetitą, suėda mažiau žolės, tuo pačiu sumažėja produktyvumas. Todėl būtina imtis visų priemonių, kad ganomi galvijai gautų pakankamą kiekį vandens.

Išpunta nuo drėgnų ankštinių augalų

Svarbu pasirūpinti ganomų gyvulių gerove ir sveikatingumu. Antroje vasaros pusėje, trumpėjant dienoms ir ilgėjant bei vėstant naktims, ant žolės rytais ilgiau išlieka rasa. Nereikėtų galvijų leisti į dobilus, ypač į atolą, kol nenukritusi rasa arba lyjant, nes nuo drėgnų ankštinių žolių jie išpunta.

Apsaugokime nuo vabzdžių

Karštomis vasaros dienomis gyvulius labai puola vabzdžiai, todėl vidurdienį geriau parginti juos į tvartą, o ganyti iš ryto, vakare ir naktį. Birželio–rugpjūčio mėnesiais galvijus puola gyliai. Jų patelės padeda kiaušinėlius, priklijuodamos juos ant galvijų plaukų. Iš kiaušinėlių vystosi lervos, kurios pasimato ir tampa apčiuopiamos ant galvijų nugaros tik kitų metų balandžio, gegužės mėnesiais. Guzeliais (inkštirais) stipriai apsikrėtusio gyvulio nugara, juosmuo tampa gumbuoti. Inkštiruoti galvijai liesėja, blogai ėda, silpsta, sumažėja pieningumas, priesvoriai. Gylių skraidymo laikotarpiu kas 20 d. galvijus reikia apdoroti preparatais nuo vabzdžių.

Parengta pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Mėsinių galvijų augintojų patirtis
Elektriniai aptvarai mėsiniams galvijams

ikmis

egeba

 

pasaru-tyrimo-baneris

METU UKIS_1

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram