STRAIPSNIAI > BITININKYSTĖ > Neonikotinoidais beicuotų rapsų laukai pažymėti

Neonikotinoidais beicuotų rapsų laukai pažymėti

Valstybinė augalininkystės tarnyba






2017-08-01

 

Siekdama apsaugoti bites ir kitus vabzdžius 2013 m. Europos Komisija uždraudė naudoti neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčius beicus. Tačiau atsižvelgiant į žemdirbių prašymus šiemet, kaip ir pernai, Lietuvoje bei kai kuriose kitose ES šalyse buvo leista sėti šiais beicais apdorotą vasarinių rapsų sėklą, giežtai kontroliuojant jos naudojimą.

Neonikotinoidai vasarinių rapsų sėkloms beicuoti šiuo metu yra vienintelė efektyvi priemonė, apsauganti rapsus nuo kenkėjų ankstyvuose augimo tarpsniuose. Mokslininkai yra nustatę, kad be minėtų beicų vasarinių rapsų derlius gali sumažėti 30–40 proc. Tad uždraudus naudoti tokius beicus dėl galimo mažesnio derliaus dalis ūkininkų, nenorėdami patirti nuostolių, mažino vasarinių rapsų plotus arba išvis atsisakė juos auginti. Tokia tendencija fiksuojama pastaruosius keletą metų:  2013 m. Lietuvoje buvo deklaruota 145 tūkst. ha vasarinių rapsų. 2015 m. vasarinių rapsų auginta tik 41 tūkst. ha. Atsižvelgdama į veiksmingų produktų kovai su kenkėjais trūkumą, Valstybinė augalininkystės tarnyba suteikė išimtį ir leido sėti neonikotinoidais beicuotas rapsų sėklas. Be Lietuvos, išimtimi taip pat naudojasi Suomija, Estija, Latvija, Vengrija, Rumunija.

Tiesa, tokius beicus būtina naudoti itin atsakingai. Be to, ūkininkams tokius pasėlių laukus privalu pažymėti. Pagal nustatytą tvarką, ne vėliau nei prieš 2 kalendorines dienas būtina pateikti informaciją apie planuojamą vasarinių rapsų sėją beicais Modesto ir Cruiser OSR apdorotomis sėklomis. Pateikti informaciją reikia elektroninėje Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) internete nurodant sėjos datą, laiką ir vietą. Ši informacija yra labai svarbi bitininkams, kurie matydami sistemoje pažymėtus tokius laukus gali laiku reaguoti ir apsaugoti bites nuo nepageidaujamo poveikio.

Labai toksiški bitėms

Atliktų laboratorinių tyrimų duomenys atskleidė, kad šios augalų apsaugos produktų veikliosios medžiagos yra labai toksiškos bitėms – jos gali pažeisti vabzdžių centrinę nervų sistemą, dėl to vabzdys gali ir žūti. Europos maisto saugos agentūra (EFSA) nustatė, kad poveikis šiems vabzdžiams galimas per žiedadulkes ir nektarą bei dulkes, kurios sėjos metu patenka ir ant šalia augančių žydinčių augalų. Labai svarbu, kad sėdami ūkininkai laikytųsi visų etiketėje nurodytų reikalavimų, kad sėklos būtų legalios, beicuotos rekomenduojamomis normomis, nes, ar bitėms bus pakenkta, labai daug įtakos turi dozės ir laikas, kurį vabzdžiai praleidžia beicuotų rapsų laukuose.

„Žmonių, gyvūnų ir apskritai gamtos apsauga yra vienas Europos Sąjungos prioritetų, todėl tiek ES atsakingos institucijos, tiek mūsų tarnyba kontroliuoja, kad į šalį nepatektų nelegalūs, dažnai prastos kokybės augalų apsaugos produktai ir sėklos, taip pat atsakingai prižiūri, kaip laikomasi nustatytų reikalavimų naudojant augalų apsaugos produktus. Nuolat kalbame su žemdirbiais, diskutuojame, kartu ieškome geriausio sprendimo. Štai ir šiuo atveju mūsų įstaigos darbuotojai telefonu ūkininkams primena prievolę informuoti apie tokius laukus“, – sako Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas.

Svarbu – atsakingas požiūris

„Nėra svarbiausia nubausti, daug prasmingiau, kad žemdirbys suprastų, dėl ko yra toks reikalavimas“, – teigia Augalininkystės tarnybos vadovas. „Mums labai svarbu, kad žemę dirbantys žmonės būtų atsakingi, sąmoningi piliečiai, kuriems svarbu ne tik kiek, bet ir kaip užauginti.“

Pasak S. Fedotovo, bendras darbas duoda rezultatų – šiemet  beveik visi ūkininkai šią prievolę įvykdė. Galima pasidžiaugti, kad net 99,5 proc. visų 2017 m. įsigijusių ir pasėjusių neonikotinoidais beicuotą vasarinių rapsų sėklą ūkio subjektų apie tai pranešė PPIS sistemoje. Tik maža dalis ūkininkų, kurie beicuotą vasarinių rapsų sėklą šiemet pirko pirmą kartą, nežinojo apie prievolę pažymėti laukus PPIS.

Preliminariais duomenimis, šiemet neonikotinoidais beicuotą vasarinių rapsų sėklą įsigijo 405 ūkio subjektai. Palyginimui: praeitais metais – 621. Didžiausi plotai, kaip ir pernai, šiais beicais apdorotos vasarinių rapsų sėklos pasėti Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskrityse. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamuose žemėlapiuose bitininkai ir kiti suinteresuoti asmenys gali pasitikrinti, ar šalia esančiuose laukuose pasėta neonikotinoidais beicuota vasarinių rapsų sėkla:

http://zuikvc.maps.arcgis.com/apps/webappviewer/index.html?id=554b126da8a24b878d1770082f5d7e13

 



 VIDEONAUJIENOS

Padėkime bitėms pasirengti žiemai. Naujas preparatas nuo varatozės
Po didinamuoju stiklu – bitės

ikmis

egeba

 

METU UKIS_1

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram