STRAIPSNIAI > AUGALININKYSTĖ > Tinkamai panaudokime šiaudus

Tinkamai panaudokime šiaudus

Eugenijus Lukoševičius
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šalčininkų r. biuro augalininkystės konsultantas






2017-09-04

 

Javapjūtė jau eina į pabaigą. Tik kai kur dar laukuose geltonuoja avižų varpos, savo eilės laukia pupos, grikiai. Šiais metais gamta nepašykštėjo gerų orų, o ypač drėgmės, todėl į ūkininkų aruodus byra neblogas šių metų derlius. Įkandin derliaus nuėmimo darbų įsibėgėja ir žieminių rapsų ir miežių sėja. Ūkininkai stengiasi laiku pasėti, gerai patręšti. Tik ar kartais nepamiršta apie trąšą, kuri nieko nekainuoja? Tai – šiaudai.

Vis dar pasitaiko augalininkystės ūkių, kurie šiaudus parduoda. Vokiečių mokslininkai nustatė, kad šiaudus iš lauko išvežti galima tik kas 4–5 metai. 

Vienoje tonoje miglinių javų šiaudų yra apie 90 kg organinių medžiagų, apie 6 kg azoto, 2 kg fosforo, 9 kg kalio, 2,4 kg kalcio, 1 kg magnio, 1,5 kg sieros, 242 g geležies, 18,2 g boro, 3,5 g vario, 14 g cinko, 29,7 g mangano.  Norint šiuos išneštus maisto elementus, esančius vienoje šiaudų tonoje, grąžinti atgal į dirvožemį, reikėtų apie 18,40–24,50 Eur. Taigi, tinkamai panaudoję šiaudus, naudos tikrai turėsite.

Dirvožemyje yra 1–5 proc. organinių medžiagų. Didžiąją dalį jų (80–85 proc.) sudaro humusas, iš kurio augalai įsisavina maisto medžiagas. Humusui intensyviai susidaryti reikia, kad C:N (anglies ir azoto) santykis būtų 15–20:1. Panašus C ir N santykis yra gerame mėšle.

Vidutinis organinės anglies, bendro azoto kiekis bei C:N santykis organinėje medžiagoje nuo bendros masės

Web-lentele

Kaip matome lentelėje, varpinių javų šiauduose C:N santykis – 80:1, todėl įterpus šiaudus į dirvožemį patenka daug ląstelienos ir anglies turinčių organinių medžiagų, kurioms skaidyti reikia daug azoto. Jei nebus duodama papildomai azoto, mikroorganizmai naudos dirvožemio azotą, todėl bus skurdinamas humusas, o dirvožemiuose, kuriuose stinga azoto, užarti šiaudai užsikonservuos ir ariant kitais metais išsivers į dirvos paviršių.

Šiaudų panaudojimo efektyvumas labai priklauso nuo jų susmulkinimo ir paskleidimo tolygumo. Netinkamai naudodami šiaudus gausime ne naudą, o bėdą.

Kokias priemones naudoti, kad paspartintume šiaudų mineralizaciją ir nealintume humuso? Priemonių yra įvairių: organinės trąšos, tarpiniai augalai, sėjomaina, biologiniai preparatai, mineralinės azotinės trąšos.

Web-teksto

Biologinių preparatų ir azotinių trąšų naudojimas

Šiaudų mineralizacijos skatinimui naudojami šie biologiniai preparatai: amalgerol, azofit, ruinex, bactolive agro. Jie gali būti naudojami po vieną ir mišiniuose, o efektyvumas labai priklauso nuo dirvožemio rūgštingumo. Biologinių preparatų veikimo spektras labai platus nuo pH 4,0 iki 7,5, bet efektyviausiai jie veikia, kai dirvožemio pH 6,5–7,5. Iš išvardytų preparatų rūgštesniems dirvožemiams geriausiai tiktų ruinex (vienas) arba mišinyje su azofit. 

Šiaudų mineralizacijai naudojant azotines trąšas, geriau būtų pasirinkti skystas azotinės trąšas, pvz., KAS-32 (tankis 1,32 kg/m3), lyderis 25+3S (tankis 1,27 kg/m3), lyderis 24-6S (tankis 1,27 kg/m3), lyderis Mg+NS (tankis 1,38 kg/m3), UAN – 32 (tankis 1,3 kg/m3) .

Kaip sužinoti kiek reikia trąšų?

Vienai tonai šiaudų reikia apie 10 kg v. m. azoto.  Žieminių javų grūdų ir šiaudų santykis yra 1:0,9–1, vasarinių javų – 1:0,6–0,9, rapsų 1:2,5. Taigi, jei žieminių kviečių derlingumas 6 t/ha, gauname apie 6 t šiaudų, tai KAS-32 reikėtų apie 142 l/ha. Jei rapsų derlingumas 4 t/ha, gauname apie 10 t šiaudų, tai KAS-32 reikėtų apie 236 l/ha. Naudodami skystas azotines trąšas, nepamirškite trąšų tankio. Šių trąšų tankis yra didesnis už vienetą, todėl jų reikia mažiau nei birių trąšų. Trąšos kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

T = 100 × n/k × m,

T  – reikalingas skystos trąšos kiekis l/ha
n  – reikalingas N v. m kiekis kg/ha
k  – N koncentarcija skystoje trąšoje proc.
m – skystos trąšos tankis kg/m3

Norin atiduoti azoto 60 kg/ha v. m tręšiant KAS-32, šios trąšos reikėtų:

T = 100 × 60/32 × 1,32 = 142 l/ha

Paskleidus trąšas, šiaudus reikia įterpti į dirvožemį. Šiaudai greičiau suardomi ir sumažėja ligų užkrato, kai jie įterpiami 5–7 cm gyliu. Tokiame gylyje daugiausia mikroorganizmų ir geriausia aeracija. Po 2 savaičių galima aparti. Taip apdoroję šiaudus praturtinsite dirvožemį tais mikro- ir makroelemetais, kuriuos buvo sukaupę šiaudai.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Siekiantiems racionaliai ūkininkauti – kintamos normos tręšimo planas
Arimo pamoka: kaip išvengti arimo klaidų?

ikmis

egeba

 

baneris_1

integruota augalu apsauga

baneris

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram