STRAIPSNIAI > GYVULININKYSTĖ > Veiksniai, lemiantys pieno kokybę (II)

Veiksniai, lemiantys pieno kokybę (II)

Vidas Tolevičius
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnysis gyvulininkystės specialistas






2017-09-05

 

Tęsinys. Pradžia 2017-09-01

Besaitis galvijų laikymas

Laikant karves šiuo būdu, jos būna nepririštos. Yra keli besaičio laikymo variantai:

  • boksinis,
  • kombinuotasis boksinis („kombiboksinis“),
  • besaitis laikymas ant gilaus ar seklaus kraiko grupiniuose garduose.

Palaidų karvių priežiūros ir melžimo darbo sąnaudos, palyginti su pririštų karvių, sumažėja 1,5–1,7 karto. Palaidai laikomos karvės melžiamos specialiose aikštelėse, kur darbo procesai yra labiau mechanizuoti ir automatizuoti negu pririštų karvių stovėjimo vietose. Be to, palaidų karvių rują lengviau pastebėti negu pririštų, todėl sumažėja jų bergždumas.

Boksinis tvartas

Boksiniuose tvartuose palaidų karvių ramybei ir guoliaviečių švarai užtikrinti kiekvienam gyvuliui įrengiamas boksas, į kurį jis gali bet kada įeiti ir iš jo išeiti. Tai perspektyvus karvių laikymo būdas. Taip sudaromos naujos galimybės mechanizuoti ir automatizuoti visus gamybinius procesus ir du kartus sumažinti darbo sąnaudas, tačiau šiuo atveju daugiau ploto karvidėse tenka skirti vienai karvei.

Palaidai laikomoms karvėms reikia pašalinti ragus. Nešalintais ragais jos dažnai susižaloja, stumdosi, paslysta ir patiria daugiau streso.

Vienoje grupėje rekomenduojama laikyti po 40– 60 karvių. Užtrūkusios karvės laikomos atskirai. Karvės natūraliomis sąlygomis tarpusavyje išlaiko 0,5–5 m atstumą.

Boksų pertvaros daromos iš dvigubai sulenktų vamzdžių, kurių išlankstymo profilis turi sudaryti patogią galvijų poilsiui erdvę: netrukdyti besiilsinčio gyvulio galvai, nesudaryti kliūčių jų užpakalinėms kojoms ir neleisti jiems pralįsti per pertvarą (boksų matmenys pateikti lentelėje).

Boksai būna gilūs (gausiai kreikiami įvairiais pakratais) arba seklūs (pakloti guminiai kilimėliai, čiužiniai arba kt. dangos). Kai boksų grindys gilios, jos turi būti periodiškai kreikiamos šiaudais ir kitais pakratais.

Minimalus bendras plotas vienai karvei bet kurio išplanavimo bokso patalpoje turėtų būti 6 m² (esant 2–3 boksų eilėms), o vidinėse eilėse kas 20–25 boksus turi būti įrengti skersiniai praėjimo takai. Boksų skaičius turi būti ne mažesnis arba lygus laikomų gyvulių skaičiui.

Boksų matmenys (Gyvulininkystės žinynas, 2007)

WEb-lentele

Ėdžios įrengiamos kitoje mėšlo tako pusėje ir tokio ilgio, kad prie jų vienu metu tilptų visi grupės gyvuliai (kai šeriama normuotai), ir numatoma gyvulius per dieną šerti ne mažiau kaip du kartus.

Karves laikant nepririštas, jos girdomos iš grupinių girdyklų. Grupines girdyklas įrengiant prie ėdžių, viena girdykla skiriama 5–6 galvijams. Apsaugant nuo užteršimo gyvulių ekskrementais, grupinės girdyklos statomos ant 0,15–0,20 m aukščio laiptelio, kuris pro girdyklos kraštą išsikiša 0,3–0,4 m.

Web-teksto2

 

Karvių laikymas kombinuotose boksuose

Kombinuotasis boksinis („kombiboksinis“) karvių laikymas dažniausiai taikomas pertvarkant saitinio laikymo tvartus į besaičio laikymo. Kombinuotajame bokse, kaip ir rišamų karvių tvarte, prieš gulėjimo vietą įrengiamos ėdžios, todėl gyvulius galima šerti normuotai, atsižvelgiant į jų produktyvumą. Karvės gali būti fiksuojamos iš užpakalio metaliniu puslankiu ar pakabinama virvute. Jei karvėms pašarų duodama iki soties, jos kombinuotuosiuose boksuose nefiksuojamos ir ateiti į juos bei išeiti iš jų gali kada nori. Besaičio kombinuotojo boksinio laikymo patalpos technologinių elementų matmenys gali būti analogiški saitinio laikymo patalpų matmenims.

Kombinuotuosiuose boksuose laikomos karvės grupuojamos pagal tuos pačius principus kaip ir boksuose. Taip laikomas karves galima šerti normuotai ir melžti aikštelėse. Tokiame tvarte karvei užtenka 6 m² grindų ploto, tačiau čia, kaip ir pririštų gyvulių tvartuose, guoliavietės neapsaugomos nuo užteršimo, todėl jas būtina dažnai valyti.

Atsižvelgiant į taikomą technologiją, gyvuliams šerti įrengiamos ėdžios arba šėrimo stalas. Šėrimo takų plotis galvijų laikymo patalpose turi atitikti naudojamų pašarų dalinimo įrenginių matmenis, tačiau takai turi būti ne siauresni kaip:

  • šėrimo takai (kai yra ėdžios) 1,0 m;
  • šėrimo stalai 1,5 m.

Visais atvejais pašarų išdavimo technika neturi važiuoti per išdalytus pašarus. Optimalus dvipusio pašarų stalo plotis, naudojant mobilią pašarų dalinimo techniką, yra 4,5–5,5 m.

Web-teksto1

 

Karvių laikymas ant gilaus ar seklaus kraiko grupiniuose garduose

Kraikinis laikymas. Šiuose tvartuose įrengiamos gilios ar pusgilės guoliavietės. Iš gilios guoliavietės mėšlas šalinamas 1–2 kartus per metus, o iš pusgilės – kartą per 1–2 mėnesius.

Karves laikyti ant gilaus kraiko yra palanku tuose ūkiuose, kurie turi daug pakratų ir gali kiekvienai karvei kasdieną kraikui skirti 8–10 kg šiaudų. Iš tokio tvarto mėšlas šalinamas kartą per mėnesį arba kartą per metus, pasibaigus tvartiniam laikotarpiui. Todėl taip laikomiems gyvuliams nereikia įrengti boksų, karvės stovėjimo vieta yra pigesnė, be to, gaunama daug geros kokybės mėšlo, kuriam laikyti nereikalinga mėšlidė, jei mėšlas išlaikomas tvarte bent 6 mėnesius. Tačiau šiuo atveju kiekvienai karvei skiriama iki 10 m² tvarto grindų ploto.

Giliame tvarte gyvulių laikymo patalpa (grupinis gardas) skirstoma į dvi zonas – giliau įleistos gausiai kreikiamos guoliavietės ir aukščiau esantis nekreikiamas ėdimo takas, kuris ribojasi su šėryklomis ar šėrimo stalu. Todėl patalpos vidaus aukštis nuo grindų iki statybinių konstrukcijų apačios turėtų būti bent 3,5 m. Langai, prie kurių gali prieiti galvijai, iki 2,4 m aukščio nuo grindų turi būti apsaugoti grotomis iš vidaus. Guoliavietės ploto norma karvei yra 5 m3, o nekreikiamo ėdimo tako plotis, tenkantis vienai karvei, yra 2,2 m. Iš guoliaviečių zonos abiejų galų (kad karvių migracijos kelyje nebūtų aklitakių) į ėdimo taką turi būti laipteliai po 0,2 m pločio vienam galvijui, tačiau ne siauresni kaip 2,0 m. Laiptų pakopos gali būti išskleidžiamos į visas tris puses arba turėti tik tiesų nusileidimo taką su šoninėmis tvoromis. Didžiausias laiptinės aukštis (vertikalus atstumas tarp guoliavietės dugno ir ėdimo tako paviršiaus) – 0,8 m. Laiptų pakopų aukštis – 0,15–0,20 m, plotis – 0,4–0,5 m, jos turi būti neslidžios. Bendras laiptų nuolydis neturi viršyti 17 procentų. Ėdimo tako grindys gali būti ištisinės arba grotų, su mėšlo kanalais po jomis.

Galvijų laikymas ant nuožulnių grindų

Populiarėja tvartai su nuožulniomis savaime nusivalančiomis grindimis, tuomet kreikiama aukščiausioje guoliavietės vietoje. Gyvuliams judant, išmatos kartu su šiaudais nutrypiamos į mėšlo šalinimo taką. Mėšlo judėjimas nuolydžiu priklauso nuo gyvulių skaičiaus, jų svorio, kraiko. Kraikui geriausia tinka smulkinti šiaudai. Remiantis įvairių autorių rekomendacijomis, guoliavietės plotas vienam gyvuliui priklauso nuo jo svorio. Kuo gyvulys lengvesnis, tuo didesnis gali būti nuolydis. Tokie tvartai turi privalumų, palyginti su gyvulių laikymu ant gilaus kraiko, kadangi gyvuliui reikia mažesnio ploto ir 3–5 kartus mažiau kraiko.

Naudinga vaizdo informacija

Bandos sveikata – nenuginčijamas argumentas

Kodėl svarbu tirti pašarus?

Bus daugiau...

Parengta pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius ir literatūrą

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


 VIDEONAUJIENOS

Mėsinių galvijų augintojų patirtis
Elektriniai aptvarai mėsiniams galvijams

ikmis

egeba

 

pasaru-tyrimo-baneris

METU UKIS_1

facebook ikona rds youtube2 gggvokas2instagram