ŪADT > Ūkio apskaitos duomenų tinklas – galimybė atspindėti žemės ūkio būklę

Ūkio apskaitos duomenų tinklas – galimybė atspindėti žemės ūkio būklę

Ilona Čėplienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilkaviškio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2012-12-18

 

Europos Sąjungos Ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sistema veikia jau nuo 1965 m., tačiau ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Taip pat ir Lietuva. Pateikiame Vilkaviškio rajono respondentinių ūkių 2011 m. duomenų analizę.

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, t. y. ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė. Tai padeda daryti ŪADT – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. Ši sistema pradėjo funkcionuoti Europos ekonominėje bendrijoje (EEB) kartu su bendrąja žemės ūkio politika. EEB, atsižvelgdama į steigimo sutartį, Europos Komisijos (EK) siūlymą ir Europos Parlamento nuomonę, kad bendrosios žemės ūkio politikos plėtra reikalauja objektyvios ir visapusiškos informacijos apie įvairių kategorijų ūkių pajamas bei jų ūkinę veiklą, 1965 m. birželio 15 d. priėmė reglamentą Nr. 79/65/EEB dėl Bendrijos tinklo ūkių apskaitos duomenims kaupti sukūrimo. 2009 m. ES taryba patvirtino naują reglamentą (Council Regulation (EC)) Nr. 1217/2009), kuris pakeitė ankstesnįjį.

Be minėto reglamento ES ŪADT kūrimą ir plėtojimą nustato EK reglamentai Nr. 868/2008, Nr. 1242/2008, Nr. 1291/2009, Nr. 224/2011. Šie teisės aktai Lietuvai, kaip ES narei, yra privalomi. Be to, žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimus ir ŪADT plėtrą Lietuvoje reglamentuoja LR Vyriausybės 2001 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 435 „Dėl žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimų ir ūkių apskaitos duomenų tinklo kūrimo“, Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų ūkinės-finansinės veiklos rezultatų tyrimo taisyklės, patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 3D–143, bei 2007 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. 3D–126 „Dėl Lietuvos ūkių apskaitos duomenų tinklo Nacionalinės tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“. Teisės aktuose nurodytos institucijos, vykdančios tyrimą. Lietuvoje tą darbą atlieka Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI). Čia atliekami ŪADT plėtojimo darbai ir teikiami duomenys ES. Už ūkių įtraukimą į ŪADT, tyrimus ir jų duomenų surinkimą bei pateikimą institutui, atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Lietuva įsipareigojusi EK teikti 1000 respondentinių ūkių duomenis. Senųjų ES valstybių patirtis rodo, kad tyrimas turi apimti gerokai didesnį ūkių skaičių, kad būtų patenkinti ir šalies vidaus poreikiai, ir išliktų pakankamai ūkių, keičiantis jų struktūrai.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys kasmetiniuose leidiniuose skelbiami nuo 1996 metų. Respondentiniai ūkiai apima visus šalies rajonus, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Renkant duomenis, pateikiami vidutiniai svertiniai ūkių veiklos rodikliai.

Duomenys apie ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentuose akcentuojamas duomenų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra neskelbtina. Skelbti galima tik agreguotus duomenis, rodančius ūkių grupių vidutinius rezultatus. Reikalaujama, kad vienoje grupėje būtų ne mažiau kaip 15 ūkių.

ŪADT duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos (pirmiausia – EK), nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.), žemės ūkio, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra ir šalių valstybinės bei nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams, ir pan. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Į ŪADT kaupiami dviejų rūšių duomenys: fiziniai, rodantys žemės naudojimą, gyvulių (paukščių) skaičių ir jų rūšis, augalų ir gyvulių produktyvumą, darbo sąnaudas, ir ekonominiai, apibūdinantys ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio produkcijos ir paslaugų rinkoje rezultatus (produkcijos kainos ir vertė, pajamos, išlaidos, kreditai, valstybės parama, turtas ir pan.).

Į ŪADT patenka ir Vilkaviškio r. ūkių duomenys

Į ES ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tikrus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių visumą. Tyrimams taikoma vienoda ES metodika. Ji remiasi dviem pagrindiniais rodikliais: ūkio ekonominiu dydžiu, apibūdinančiu jo gamybos potencialą, ir ūkio tipu, apibūdinančiu jo specializaciją.

LŽŪKT Vilkaviškio biuras 2012 m. pateikė 38 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2011 metais. Mūsų rajone vyrauja augalininkystės ūkiai. Dažniausiai auginami kviečiai. Jie auginti net 33 respondentiniuose ūkiuose. Taip pat populiarūs yra rapsai. Jie auginti 25 ūkiuose. Cukriniai runkeliai iš 38 respondentinių ūkių auginti 21 ūkyje. Ne tokie populiarūs yra kvietrugiai, miežiai, avižos, bulvės, mišiniai. Kvietrugius augino 12 ūkių, miežius, bulves – 10 ūkių, mišinį – 6, rugius – 1. Vidutinis Vilkaviškio r. respondentinio ūkio dydis 2011 m. buvo 205 hektarai. Vilkaviškio r. vidutinis derlingumas 2011 m.: kviečių – 4,12 t/ha, rugių – 2,67 t/ha, miežių – 2,83 t/ha, avižų – 2,87 t/ha, kvietrugių – 2,81 t/ha, mišinių – 2,11 t/ha, rapsų – 2,09 t/ha, bulvių – 19,1 t/ha, cukrinių runkelių – 45,54 t/ha.

1 lentelė. Derlingumo palyginimas

Analizuodami 1 lentelės duomenis matome, kad Vilkaviškio r. kviečių, rapsų, kvietrugių ir miežių derlingumas visais metais buvo didesnis nei vidutinis Lietuvoje.

Be augalininkystės rajone yra ir pienininkystės ūkių. Jų iš išrinktų respondentinių ūkių 2011 m. buvo 7. 2010 m. melžiamų karvių rajone vidutiniškai laikyta 21, o 2011 m. jau padaugėjo iki 25 vnt. Vidutinis primilžis iš vienos karvės 2010 m. siekė 4885 kg, 2011 m. – 4911 kilogramų. Taigi matome, kad ir šis rodiklis didesnis.
Iš surinktų duomenų galima daryti išvadas apie gaunamas pajamas, 2 lentelėje lyginami 2010 m. ir 2011 m. gautų pajamų duomenys.

2 lentelė. Gautų pajamų palyginimas

Duomenys rodo, kad pajamos 2010 metais buvo didesnės. Jei išreikštume procentais, pajamos iš augalininkystės 2010 m. sudarė 83,13 proc. visų pajamų, kai tuo tarpu 2011 m. – tik 78,74 procento. Gyvulininkystės pajamos 2010 m. sudarė 6,97 proc., o jau 2011 m. – net 13,77 procento. Paslaugų pajamos 2011 m. sumažėjo, t. y. 2011 m. buvo 4,27 proc., o 2010 m. – 9,53 procento. Kitos veiklos pajamos 2010 m. sudarė 0,37 proc., o 2011 m. – 3,22 procento.

Taigi iš surinktų ir pateiktų rodiklių matome, kad 2010 m. ūkininkams buvo palankesni nei 2011-ieji. Tai lėmė gamtinės sąlygos, mažesnis derlingumas, supirkimo kainų pokytis.

Respondentinių ūkių duomenys skelbiami LAEI leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“. Šis leidinys yra išleidžiamas kiekvienais metais.

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos