ŪADT > Švenčionių rajono respondentinių ūkių 2015 m. veiklos analizė

Švenčionių rajono respondentinių ūkių 2015 m. veiklos analizė

Laura Kulda
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Švenčionių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2016-12-28

 

Europos šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Tai padeda daryti ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, atspindinti prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą. ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis.

Lietuva taip pat įsipareigojusi vykdyti prekinės žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų stebėseną, formuoti ŪADT duomenų bazę ir teikti duomenis ES. Respondentiniai ūkiai į ŪADT tyrimą atrenkami iš ūkių visumos ir apima visus Lietuvos rajonus, atspindėdami skirtingas ūkininkavimo sąlygas. Duomenis žemės ūkio produkcijos gamintojai teikia savanoriškai. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla neskelbiama. Skelbiami tik sugrupuoti duomenys, rodantys vidutinius rezultatus. Lietuvoje už ūkių įtraukimą, duomenų surinkimą, sistemos kūrimą ir pateikimą ES atsakingi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

LŽŪKT Švenčionių rajono biure 2015 m. buvo užpildytos 24 respondentinės anketos. Ūkiai atrinkti pagal ūkininkavimo tipus ir ekonominį dydį.

Iš šiais metais analizuotų ūkių 9 buvo augalininkystės, 1 gyvulininkystės ir 14 mišrių. Analizuoti ūkiai buvo įvairaus dydžio – nuo 0,20 ha iki 502,91 hektaro. Vidutinis rajono respondento plotas buvo 89,66 hektaro. Vidutinis Lietuvoje 2014 m. – 43,27 hektaro.

Švenčionių r. žemės nederlingos, todėl, palyginus su Lietuvos vidutiniu derlingumu, daugumos žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis (1 lentelė).

1 lentelė. Švenčionių r. 2015 m. vidutinio derlingumo palyginimas su vidutiniu 2014 m. Lietuvoje, t/ha

Iš pirmos lentelės matome, kad Švenčionių r. 2015 m. tik rugių ir grikių derlingumas, palyginti su 2014 m. Lietuvoje, buvo didesnis. Rugiai ir grikiai nereiklūs, todėl auginant nederlingose žemėse gaunamas pakankamai geras derlius.

Švenčionių r. respondentinių ūkių derlingumo rodikliai per 3 m. laikotarpį kito įvairiai. Derliaus pokyčiams įtakos turėjo oro sąlygos. Pastebima grūdinių žemės ūkio augalų derliaus mažėjimo tendencija, tik rugių ir grikių derliai didėjo. Taip pat sumažėjo bulvių derlius. Tam įtakos turėjo afrikinis kiaulių maras, ūkiai pradėjo mažiau sodinti bulvių, rūpintis jų derlingumu.

1 pav. Švenčionių r. respondentinių ūkių vidutinis augalų derlingumas 2013–2015 m., t/ha

Iš 2015 m. analizuojamų 24 ūkių metų pabaigoje Švenčionių r. tik 4 laikė karvių. Didžiausias analizuotas pienininkystės ūkis – 10 karvių, mažiausi – 1–2 karves. Bendras vidutinis laikomų karvių skaičius 2015 m. – 4.

Analizuojant vidutinį primilžį iš vienos karvės, kuris buvo 3,192 t per metus, ir jį palyginus su vidutiniu Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2014 m. (5,22 t), matome, kad jis ženkliai mažesnis. Taip pat matome, kad nuo 2013 m. Švenčionių r. jis kasmet mažėja (2 pav.).

2 pav. Švenčionių r. respondentinių ūkių vidutinis primilžis iš vienos karvės per metus, t

Analizuodami ūkių bendrąją produkciją, pagamintą vidutiniškai viename ūkyje, ir jos pokytį (3 pav.) matome, kad visais metais viename Švenčionių r. ūkyje daugiausia gauta augalininkystės pajamų. Dideles gyvulininkystės pajamas 2013 m. lėmė tai, kad tais metais tarp analizuojamų ūkių papuolė didžiausi gyvulininkystės ūkiai, esantys Švenčionių rajone. Atrankoje nesant šiems ūkiams, gyvulininkystės pajamos sudarė labai mažą dalį visų pajamų. Visais metais Švenčionių r. respondentinių ūkių vidutinės augalininkystės ir gyvulininkystės pajamos vienam ūkiui buvo didesnės negu vidutiniškai Lietuvoje 2014 metais.

3 pav. Švenčionių r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos, pagamintos vidutiniškai viename ūkyje 2013–2015 m., palyginimas

Atliekant respondentinių ūkių veiklos efektyvumo analizę, paskaičiuoti pagrindiniai santykiniai rodikliai, kuriais vadovaujantis galima daryti tam tikras išvadas (4 pav.).

Apskaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kad 2015 m. 90,3 proc. ūkių turto finansuota nuosavo kapitalo lėšomis. Vidutinis 2015 m. kapitalo pakankamumo rodiklis, palyginti su 2013 m., sumažėjo. Palyginę Švenčionių r. respondentinių ūkių 2015 m. rodiklį ir vidutinį 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių rodiklį (84,3 proc.), matome, kad Švenčionių r. jis yra didesnis. Ūkininkai ūkio turtą finansavo nuosavomis lėšomis.

4 pav. Švenčionių r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai 2013–2015 m.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo bendrąjį ūkio įsiskolinimo lygį, kuris 2015 m. buvo 0,10.  Tokia rodiklio reikšmė rodo, kad ūkiai beveik arba visai nesinaudojo skolintomis lėšomis. Iš 2015 m. analizuotų 24 respondentinių ūkių, net 10-ties šis rodiklis buvo lygus 0. Lygindami šį rodiklį per 2013–2015 m. laikotarpį, matome, kad jis tai mažėja, tai didėja, bet ženkliai nekinta.

Bendrasis mokumo koeficientas rodo ūkio galimybes turimu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Vidutinis bendras mokumo rodiklis Lietuvoje 2014 m. buvo 4,03.  Švenčionių r. šio rodiklio reikšmės yra pakankamai didelės, ir tai rodo, kad ūkiai neefektyviai naudojo turimą trumpalaikį turtą.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo ūkio veiklos efektyvumą, kiek grynojo pelno atnešė vienas pardavimo pajamų euras. Matome, kad 2015 m. šis rodiklis Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose buvo neigiamas. Iš analizuotų 24 ūkių 8 ūkių veikla buvo ženkliai nuostolinga, jie ir nulėmė bendrą vidutinę nepatenkinamą šio rodiklio reikšmę. Vidutinis 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklis buvo –0,04.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek pardavimo pajamų uždirbo 1 ūkio veikloje panaudotas ilgalaikio turto euras ir kokia dalis ūkio ilgalaikio turto panaudota uždirbant pajamas. Kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo ūkis efektyviau naudoja savo turimą turtą. Švenčionių r. ūkių turto apyvartumas 2015 m. labai nedaug skiriasi nuo vidutinio Lietuvos respondentinių ūkių 2014 m. (0,28).

Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 43,85 proc. visų gautų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos, vidutiniškai Lietuvoje 2014 m. – 23,93 procento. Iš analizuotų ūkių 2015 m. buvo tokių, kurių šis rodiklis sudarė tik 3,72 proc. nuo visų ūkio pajamų, bet buvo ir tokių, kurių subsidijų dalis pajamose buvo net 94,91 procento. Vis dėlto vidutinis rodiklis rodo, kad Švenčionių r. ūkininkams be subsidijų ūkininkauti būtų labai sunku. 

Parengta pagal Švenčionių r. respondentinių ūkių analizę.

 

Naudinga vaizdo informacija

 

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos