ŪADT > Šalčininkų rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų apžvalga

Šalčininkų rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų apžvalga

Janina Savel
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šalčininkų r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2016-12-09

 

Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai tinklas, kuriuo disponuoja Europos Sąjungos komisija, vertina žemės ūkio ekonomiką ES teritorijoje. Duomenys, surinkti į ŪADT, yra patikimi ir reprezentatyvūs, sudaro ataskaitų apie žemės ūkį pagrindą, nurodo rinkos situaciją ir ES ūkininkų pajamas. Pagrindiniai principai – paties ūkininko savanoriškumas, duomenų konfidencialumas.

Lietuvoje už šių duomenų surinkimą, įtraukimą į ŪADT tyrimus ir pateikimą Agrarinės ekonomikos institutui atsakinga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. Surinkti į ŪADT duomenys naudingi ir ES valstybių narių atstovams derybose dėl paramos ūkininkams.

Šalčininkų r. žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimuose dalyvavo 30 ūkininkų. Ūkiai skyrėsi ūkine veikla, dydžiu ir struktūra. Pagal ūkinę veiklą atrinkta 10 augalininkystės, 20 mišrių ūkių, iš kurių 5 vyravo pienininkystė, 1 buvo agroturizmo ūkis, 2 ūkiai, užsiimantys kiaulininkystė.

Šalčininkų r. žemės priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti.

1 pav. Vidutinis Šalčininkų r. respondentinių ūkių žemės plotas 2013–2015 m., ha

1 lentelė. Analizuojamų rajono ūkių augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Išanalizavę 1 lentelės duomenis, matome, kad rajono respondentinių ūkių 2015 m. kviečių, avižų kvietrugių ir grikių vidutinis derlingumas, palyginti su vidutiniu rajono derlingumu 2013 ir 2014 m., padidėjo, o kitų augalų buvo panašus kaip praėjusiais metais. Palyginę rajono respondentinių ūkių vidutinį derlingumą 2015 m. su Lietuvos vidurkiu 2014 m., matome, kad kviečių derlingumas buvo mažesnis 27 proc., rugių didesnis 5 proc., miežių mažesnis 48 proc., avižų didesnis 17 proc., kvietrugių mažesnis 1 proc., grikių didesnis 32 proc., bulvių mažesnis 46 proc., rapsų didesnis 38 procentais.

Matome, kad mūsų rajono mažo nepalankumo nederlingose žemėse geriausiai auga rugiai, grikiai, rapsai, avižos. Kitų žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis nei vidutinis Lietuvos respondentiniuose ūkiuose.

2 lentelė. Analizuojamų ūkių gyvulių skaičius ir produktyvumas

Vidutinis karvių skaičius 2015 m. rajono respondentiniuose ūkiuose – 14. Didžiausiame ūkyje – 39 melžiamos karvės, mažiausiame – 3. Laikomų karvių skaičius (vidutiniškai rajone) 2015 m., lyginant su 2014 m. ir 2013 m., sumažėjo. Laikomų karvių skaičius (vidutiniškai rajone) 2013 m. ir 2014 m. buvo 17 vnt., o 2015 m. – 13. Lygindami 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. duomenis, matome, kad 2015 m. melžiamų karvių skaičius respondentiniuose ūkiuose sumažėjo. Tam įtakos turėjo žemos pieno supirkimo kainos. Lyginant su vidutiniu karvių skaičiumi Lietuvoje, Šalčininkų r. respondentiniuose ūkiuose vidutinis karvių skaičius buvo didesnis. Pieno primilžis iš vienos karvės, lyginant su 2013, 2014, 2015 m., padidėjo 6 proc., bet 23 proc. nesiekia Lietuvos vidurkio.

Dvejuose respondentiniuose ūkiuose augintos kiaulės. Palyginę 2015 m. duomenis su 2013 ir 2014 m. duomenimis, matome, kad vidutinis kiaulių skaičius žymiai sumažėjo, t. y. 69 proc., bet buvo didesnis nei 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis.

2 pav. Bendrosios produkcijos struktūra rajono ūkiuose 2015 m., proc.

3 lentelė. Ekonominiai veiklos rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Iš lentelės matome, kad šis rodiklis krenta ir yra 9 proc. mažesnis nei vidutinis Lietuvoje. Bendrasis įsiskolinimas, lyginant su 2013 ir 2014 m. liko toks pat, bet buvo 37 proc. didesnis nei vidutinis Lietuvoje 2014 metais. Jis rodo, kokia turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesne finansinė rizika.

Bendrojo mokumo koeficientas rodo, kaip ūkis sugeba trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Rajono respondentiniuose ūkiuose bendrojo mokumo koeficientas buvo aukštas. Tai rodo, kad ūkiai yra pajėgūs trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Grynojo pelningumo koeficientas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno.

Turto apyvartumo koeficientas rodo, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Šalčininkų r. respondentinių ūkių turto apyvartumas 2015 m. buvo vidutiniškai 0,24. Šis Lietuvos respondentinių ūkių rodiklis 2014 m. buvo vidutiniškai 0,28. Mažesnė šio rodiklio reikšmė rodo, kad Šalčininkų r. ūkininkai nepakankamai efektyviai valdė savo turtą.

Subsidijų dalis pajamose rodo, kad Šalčininkų r. ūkininkai priklausomi nuo paramos, nes respondentiniuose ūkiuose paramos dalis pajamose 2015 m. sudarė 42,02 proc., kai vidutiniškai Lietuvoje 2014 m. – 23,93 procento.

 

Naudinga vaizdo informacija

 

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos