ŪADT > Rietavo savivaldybės respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Rietavo savivaldybės respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Danutė Jurkienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rietavo sav. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2016-12-05

 

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT ) – vieninga visų Europos Sąjungos valstybių ūkių duomenų sistema, kurios informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Duomenys į ŪADT pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Rietavo sav. biure užpildytos 9 respondentinių ūkių anketos. Ūkiai skyrėsi veiklos pobūdžiu, struktūra ir dydžiu. Pateiktų respondentinių ūkių duomenys lyginami su šalies respondentinių ūkių vidutiniais rezultatais.

Rietavo sav. žemės priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti. Jos nėra labai derlingos, todėl vyrauja gyvulininkystės ūkiai. Tarp rajono respondentinių ūkių buvo 2 augalininkystės, 1 mišrus ir 6 gyvulininkystės ūkiai.

Vidutinis bendras Rietavo sav. respondentinių ūkių valdomos žemės plotas buvo 67,67 ha, didžiausias – 132,66 ha, mažiausias – 23,68 hektaro.

Dauguma ūkių vertėsi gyvulininkyste, todėl didžiausi žemės plotai skirti pievoms ir ganykloms. Tarp tinkamiausių gyvuliams šerti žemės ūkio augalų 2015 m. dominavo vasariniai miežiai. Juos augino 7 ūkininkai, avižas – 5, žieminius kviečius – 4 ūkininkai.

1 pav. Vidutinis augalų derlingumas 2015 m. Rietavo sav.
ir 2014 m. Lietuvoje, t/ha

Kadangi Rietavo sav. žemės priskiriamos prie nepalankių ūkininkauti, žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis negu vidutiniškas Lietuvos respondentiniuose ūkiuose, 0,71 t/ha didesnis buvo tik avižų derlingumas, o rugių ir žieminių kvietrugių labai panašus.

Vidutinis karvių skaičius Lietuvos respondentiniuose ūkiuose buvo tik 4,1 vnt., o Rietavo sav. ūkiuose – 14,5. Per metus primelžta 44 t pieno, iš karvės vidutiniškai 4,36 t pieno, t. y. 0,86 t mažiau negu vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2014 metais. Tai sąlygojo gyvulio genetika, nesubalansuoti pašarai ir kitos netinkamos sąlygos.

2 pav. Vidutinis karvių skaičius ir produktyvumas 2015 m. Rietavo sav.
ir 2014 m. Lietuvoje

Rietavo sav. bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2015 m. sudarė 35240 Eur. Iš 3 pav. matome, kad gyvulininkystės produkcija sudarė 66,6 proc. bendrosios produkcijos, o augalininkystės – tik 33,4 procento.

3 pav. Vidutinė bendrosios produkcijos struktūra 2015 m. Rietavo sav.
ir 2014 m. Lietuvoje, proc
.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Analizuojant respondentinių ūkių duomenis, apskaičiuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai: kapitalo pakankamumas, bendrasis įsiskolinimas, bendrasis mokumas, grynasis pelningumas, turto apyvartumas ir subsidijų dalis pajamose, pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Vidutinių savivaldybės respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklių palyginimas su vidutiniais Lietuvos respondentinių ūkių rodikliais  

Vidutinis Rietavo sav. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumas 2015 m. buvo 92,2 procento. Tai reiškia, kad ūkiai stabilūs ir 92,2 proc. viso kapitalo sudarė nuosavas ūkininkų turtas.

Bendrasis įsiskolinimas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra 0,4 –0,6. Vidutinis Rietavo sav. respondentinių ūkių rodiklis 2015 m. buvo 0,08, t. y. labai geras. 

Bendrasis mokumas rodo gebėjimą grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui. Kuo rodiklis didesnis, tuo ūkis patrauklesnis kreditoriams ir likvidesnis. Šis rodiklis 2015 m. buvo net 119,86 ir ženkliai skyrėsi nuo vidutinio Lietuvos 2014 metais. Tai reiškia, kad rajono ūkiai gebėjo grąžinti skolas laiku.

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Rietavo sav. rodiklis buvo 0,32 procento. Žemesnė nei 0,5 rodiklio reikšmė laikoma bloga. Nors lyginant su šalies 2014 m. rodikliu, kuris buvo neigiamas ir rodo, kad didžiosios dalies ūkių veikla buvo nuostolinga, matome, kad Rietavo sav. ūkiuose 2015 m. padėtis geresnė.

Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek kiekvienam turto eurui tenka parduotos produkcijos pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Matome, kad rodiklis, palyginus su šalies 2014 m. vidutiniu rodikliu, yra mažesnis 0,04 punkto. Išvada, kad uždirbant pajamas turtas naudotas nepakankamai efektyviai.

Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad Rietavo sav. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 63,17 proc. visų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos, o vidutiniškai Lietuvoje – 23,93 procento. Matome, kad Rietavo sav. didžiausios įtakos ūkininkų ūkių pajamų dydžiui turėjo ES teikiama finansinė parama. Vertinant šį rodiklį, galima daryti išvadą, kad subsidijos ūkio ekonominiam gyvybingumui labai svarbios. Be jų ūkiai neveiktų pelningai.

Parengta pagal Rietavo sav. respondentinių ūkių analizę.

 

Naudinga vaizdo informacija

 

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos