ŪADT > Zarasų rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų apžvalga

Zarasų rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų apžvalga

Ala Dubovskaja
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2016-11-07

 

ES šalyse įgyvendinat bendrąją žemės ūkio politiką stebima ūkių ekonominė ir finansinė būklė. Į ES ŪADT atrenkami ūkiai, pagal tam tiktus požymius atspindintys atskirų šalių ūkių struktūrą. Jos tyrimams naudojama vienoda ES sistema. Zarasų r. biuras 2015 m. ūkių apskaitos duomenų tinklui (ŪADT) pateikė 15 respondentinių ūkių duomenis.

Zarasų r. žemės priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti, todėl iš atrinktų respondentų visi 15 ūkių buvo mišrūs, iš kurių 8 laikė melžiamų karvių, 7 – mėsinių galvijų. Visi respondentiniai ūkiai 2015 m. turėjo pajamų iš augalininkystės ir gyvulininkystės, iš jų 2 ūkiai – iš teikiamų žemės ūkio paslaugų.

Pagal deklaruojamą žemės plotą Zarasų r. respondentus galima suskirstyti į grupes: nuo 20 ha iki 50 ha – 9 ūkiai, nuo 50 ha iki 80 ha – 2 ūkiai, nuo 80 ha iki 110 ha – 3 ūkiai, 110 ha ir daugiau –1 ūkis. Zarasų r. vyravo smulkesni ūkiai, turintys nuo 20 iki 50 hektarų.

1 pav. Respondentų skirstymas pagal deklaruojamą žemės plotą, ha

Augalininkystė

Palyginę 2015 m. dažniausiai augintų žemės ūkio augalų derlingumą mūsų rajone su vidutiniu Lietuvos derlingumu, matome, kad rugių, avižų, grūdinių mišinių rodikliai panašūs. Kvietrugių derlingumas rajono ūkiuose ženkliai didesnis. Nepalankios oro sąlygos turėjo įtakos kviečių ir miežių derlingumui.

1 lentelė. Zarasų r. žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2015 m., lyginant su 2014 m. Lietuvos vidurkiu

Gyvulininkystės situacija

Analizuodami Zarasų r. respondentinių ūkių pienininkystės sektoriaus duomenis, matome, kad buvo smulkių pieno gamintojų, kurie ūkiuose laikė 2–5 karves. Iš analizuotų respondentų tik viename ūkyje laikyta 21 karvė. Vidutinis karvių skaičius rajono respondentiniuose ūkiuose – 6 vnt.

2 pav. Zarasų r. pieninių karvių skaičius, vnt.

Vidutinis primilžis rajono respondentiniuose ūkiuose iš vienos karvės 2015 m. – 4,64 t per metus, tai 0,58 t mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje.

Bendroji produkcija

Bendroji vieno ūkio produkcija 2015 m. sudarė vidutiniškai 15512 Eur. Jos struktūra pavaizduota 3 pav., iš kurio matome, kad augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija pasiskirsčiusios beveik tolygiai ir labai mažą dalį sudaro pajamos iš teikiamų paslaugų.

3 pav. Bendroji produkcija vidutiniškai rajone 2015 m., Eur

Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Zarasų r. ūkiai labai priklausomi nuo tiesioginių išmokų už pasėlius, galvijus ir kt. Kai kurių ūkių subsidijų dalis pajamose viršijo 61–92 proc. (4 pav.). Tai mėsinius gyvulius auginę ūkiai, kurie plėtė gyvulių bandas ir jų pardavimo pajamų lygis dar žemas.

Rajone subsidijų gamybai dalis pajamose sudarė vidutiniškai 64,74 proc., o Lietuvos respondentiniuose ūkiuose – vidutiniškai 23,93 procento.

4 pav. Zarasų r. subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Zarasų r. respondentiniai ūkiai pakankamai stabilūs. Tai atspindi kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kad 93,03 proc. viso turto ūkiai įsigijo nuosavomis lėšomis. Lietuvoje šis rodiklis yra vidutiniškai 84,3.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo ūkiui kyla didesnė finansinė rizika. Zarasų r. bendrojo įsiskolinimo rodiklis 2015 m. buvo tik 0,07. Lietuvoje šis rodiklis – vidutiniškai 0,16. Taigi rajono respondentiniai ūkiai pajėgūs trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Turto apyvartumo rodiklis rajone – vidutiniškai 0,13, o Lietuvoje – vidutiniškai 0,28. Mažesnė šio rodiklio reikšmė rodo, kad Zarasų r. ūkiai nepakankamai efektyviai valdė savo turtą.

Grynasis pelningumas pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Deja, šis rodiklis rajone neigiamas ir tai dar kartą įrodo, kad rajono ūkininkai labai priklausomi nuo gaunamų tiesioginių išmokų ir kitokios paramos.

Zarasų r. respondentų 2015 m. grynasis pelningumas buvo –0,24, Lietuvos respondentinių ūkių – –0,04.

 

Naudinga vaizdo informacija

 

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos