ŪADT > Ukmergės rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų apžvalga

Ukmergės rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų apžvalga

Lina Kavaliauskaitė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Ukmergės r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2016-11-02

 

Ukmergės r. biuro konsultantės į ŪADT tinklą pateikė 21 respondentinio ūkio 2015 m. duomenis. Tarp rajono respondentinių ūkių buvo 11 augalininkystės ir 10 mišrių ūkių, kuriuose vyravo melžiamos karvės. Vidutinis bendras Ukmergės r. respondentinių ūkių valdomas žemės plotas buvo 151,02 ha, didžiausias – 507,64 ha, mažiausias – 5,76 ha.

Lyginant respondentiniuose ūkiuose augintų augalų derlingumą Ukmergės r. 2015 m. su Lietuvos respondentinių ūkių augalų derlingumu 2014 m., matyti, jog 2015 m. derlius rajone gausesnis nei praėjusiais metais visoje šalyje. Tam įtakos turėjo palankios gamtinės sąlygos, turima ūkininkų technika ir taikomos auginimo technologijos.

Žieminių kviečių derlius rajono respondentiniuose ūkiuose buvo vidutiniškai 5,39 t/ha, rugių – 3,15 t/ha, vasarinių miežių – 2,42 t/ha, avižų – 2,42 t/ha, žieminių kvietrugių – 4,98 t/ha, žieminių rapsų – 3,35 t/ha, bulvių – 17,84 t/ha. Lyginant grūdinių mišinių derlingumą su 2014 m. Lietuvos duomenimis, derlingumas padidėjo nuo 2,20 t/ha iki 6,06 t/ha, tačiau ženkliai sumažėjo lauko daržovių derlingumas – nuo 18,91 t/ha net iki 1,89 t/ha.

1 pav. Ukmergės r. augalų derlingumas, t/ha

Gyvulininkystės situacija

Beveik pusė respondentinių ūkių (10 iš 21) augino galvijus. Visuose respondentiniuose ūkiuose augintos melžiamos karvės. Daugiausia buvo ūkių, auginusių iki 20 galvijų, 2 ūkiai, auginę nuo 30 iki 50 galvijų, ir vienas, auginęs apie 200 galvijų.

Rajone per 2015 m. iš nagrinėjamų respondentinių ūkių gautos 3215,8 t pieno, vidutinis primilžis iš karvės buvo 5,37 tonos. Jis nežymiai skyrėsi nuo vidutinio šalies primilžio 2014 m., kuris buvo 5,22 tonos.

2 pav. Ukmergės r. respondentinių ūkių karvių skaičius ir primilžis iš karvės, t

Nagrinėjant Ukmergės r. respondentinių ūkių bendrosios produkcijos sandarą, matyti, kad daugiausia gauta augalininkystės pajamų – net 73 procentai. Kur kas mažesnės buvo gyvulininkystės pajamos – tik 22 proc., pajamos iš perdirbimo ir miškininkystės – 4 proc., pajamos iš žemės ūkio paslaugų – 1 procentas.

Nors rajone augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių skaičius panašus, tačiau pajamos iš gyvulininkystės buvo kur kas mažesnės, lyginant su augalininkystės. Tam įtakos turėjo sumažėjusios pieno ir mėsos supirkimo kainos.

Pajamos iš žemės ūkio paslaugų, perdirbimo ir miškininkystės rajono respondentiniuose ūkiuose buvo tik papildomos, todėl jų sumos nedidelės.

3 pav. Ukmergės r. respondentinių ūkių bendroji produkcija, proc.

Respondentinių ūkių ekonominės veiklos rodikliai 

Žvelgiant į Ukmergės r. respondentinių ūkių veikos rodiklius 2015 m., matyti, jog jie labai panašūs į vidutinius 2014 m. šalies respondentinių ūkių rodiklius.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kad rajono respondentiniai ūkiai buvo pakankamai stabilūs, nes vidutiniškai 77 proc. turimo turto sudarė nuosavomis lėšomis įsigytas turtas.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis taip pat rodo, kad respondentinių ūkių finansinė rizika nebuvo didelė, skolintomis lėšomis finansuota vidutiniškai 0,23 proc. turimo turto.

Ryškus skirtumas yra tik tarp bendrojo mokumo ir grynojo pelningumo rodiklių. Bendrasis mokumas rajone buvo vidutiniškai 23,59 procento. Šis rodiklis rodo, jog rajono respondentiniai ūkiai buvo sukaupę daug apyvartinių lėšų, kurių nepanaudojo. Tam įtakos turėjo padidėjęs derlingumas ir sumažėjusios produkcijos supirkimo kainos, paskatinusios ūkininkus dalį produkcijos palikti kitų metų pardavimui, viliantis gauti didesnes pajamas. Dėl šių priežasčių rajono respondentinių ūkių grynasis pelningumas siekė vos 0,20 procento. Nors grynojo pelningumo rodiklis rajone buvo žemas, tačiau, lyginat su 2014 m. Lietuvos rodikliu, matomas padidėjimas.

Kalbant apie turto apyvartumo rodiklį rajone, kuris buvo vidutiniškai 0,26 proc., taip pat galima matyti, jog respondentiniai ūkiai ne itin efektyviai valdė turimą turtą.

Subsidijų dalis pajamose rajono respondentiniuose ūkiuose sudarė 31,98 proc. ir buvo 8 proc. didesnė, lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių vidutiniu 2014 m. rodikliu.

4 pav. Ukmergės r. respondentinių ūkių efektyvumo rodikliai, proc.

 

Naudinga vaizdo informacija

 

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos