ŪADT > Panevėžio r. respondentinių ūkių veiklos 2015 m. analizė

Panevėžio r. respondentinių ūkių veiklos 2015 m. analizė

Aldona Nikonovienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Panevėžio r. biuro ūkio apskaitos konsultantė






2016-10-25

 

Respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Panevėžio r. 2015 m. analizuoti 33 ūkių duomenys.

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) yra pagrindinis ES ūkių pajamų lygio ir valdymo sprendimų efektyvumo žemės ūkio sektoriuje duomenų šaltinis. ŪADT tikslas – kaupti duomenis, kurie padėtų parengti išsamią informaciją apie ES žemės ūkio rinką ir pajamas.

Kiekvienais metais Lietuva Europos Komisijai teikia per 1300 respondentinių ūkių duomenis. ES reglamentuose akcentuojamas jų konfidencialumas. Informacija, susijusi su atskiro ūkio veikla, yra neskelbtina. Skelbti galima tik sugrupuotus duomenis, rodančius ūkių grupių vidutinius rezultatus. Reikalaujama, kad vienoje grupėje būtų ne mažiau kaip 15 ūkių.

Lietuvoje Agrarinės ekonomikos institutas yra pagrindinė institucija, atsakinga už ŪADT veiklą ir ryšių palaikymą su Europos Komisija. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų konsultantai parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Analizuoti 33 respondentinių ūkių duomenys

Panevėžio r. 2015 m. analizuoti 33 ūkių duomenys. Ūkiai atrinkti pagal ūkininkavimo tipus ir jų ekonominį dydį. Analizė rodo, kad apklausoje dalyvavę ūkiai įvairaus dydžio – nuo 11,32 ha iki 839,07 ha. Vidutinis rajono respondento plotas 2015 m. – 107,71 ha, kai vidutinis respublikoje 2014 m. – 43,27 ha. Iš analizuotų ūkių 23 buvo augalininkystės, iš jų 7 ūkiai augino daržoves, 10 ūkių – bulves, 2 ūkiai – cukrinius runkelius. 1 lentelėje matome, kaip kito augintų žemės ūkio augalų derlingumas.

Iš 33 respondentų 10 ūkių buvo mišrūs – laikė nuo 6 iki 73 melžiamų karvių.

1 lentelė. Žemės ūkio augalų derlingumas 2012–2015 m., t/ha

Analizuodami lentelės duomenis matome, kad rajono respondentinių ūkių derliai per 4 m. yra panašūs. Miežių ir bulvių derlingumas respondentiniuose rajono ūkiuose 2015 m. žemesnis už vidutinį respublikoje 2014 metais. Rodiklius mažino ypač žemas mažų, nepažangiai ūkininkaujančių ūkių pasiektas derlingumas. Tarp analizuojamų ūkių buvo gavusių 9,61 t/ha kviečių, 7,68 t/ha miežių 4,58 t/ha rapsų, 42,58 t/ha bulvių derlių.

Vidutinis karvių skaičius rajono respondentiniuose ūkiose – 26 vnt. (respublikoje – 4,1 vnt.), vidutinis primilžis rajono respondentiniuose ūkiuose iš vienos karvės 2015 m. – 5570 kg per metus, o tai 350 kg daugiau nei vidutiniškai respublikoje, bei 312 kg daugiau negu rajono respondentiniuose ūkiuose 2014 m.

Panevėžio r. 2015 m. respondentinio ūkio bendroji produkcija sudarė vidutiniškai 198073 Eur: augalininkystės – 87 proc., gyvulininkystės – 12 proc. ir pajamos už paslaugas – 1 procentą.

Bendras gamybinis pelnas (BGP) rajone vienam respondentui sudarė vidutiniškai 95398 Eur. (didžiausias – 1282805 Eur.; mažiausias – 13074 Eur). Lietuvoje BGP 2014 m. buvo 15161 Eur.

Analizuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai. Kadangi rajone apklausai atrinkti labai skirtingi ūkiai (yra ūkių duomenų, kuriuos ūkininkai pateikė apklausos būdu), šie rodikliai – tik vietinė informacija.

2 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. Mūsų rajono ūkiuose šis rodiklis 2015 m. – 82,61 ir mažesnis nei vidutinis respublikoje (84,30).

Bendras įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra iki 0,5. Mūsų rajono repondentiniuose ūkiuose vidutinis bendrojo įsiskolinimo rodiklis – 0,17. Iš analizuotų net 4 ūkių šis rodiklis lygus 0, bet yra toų, kur bendras įsiskolinimo koeficientas –0,63.

Bendras mokumo koeficientas rodo ūkio sugebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo jis didesnis, tuo ūkis patrauklesnis kreditoriams. Jei reikšmė mažesnė už 1, ūkis negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Panevėžio r. respondentiniuose ūkiuose 2015 m. šis rodiklis – 45,56. Tuo metu vidutinis Lietuvos respondentinių ūkių bendras mokumo koeficientas 2014 m. buvo 4,03.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų litas. Iš 2015 m. rajone apklausoje dalyvavusių 33 ūkių 6 patyrė nuostolių, todėl bendrasis pelningumo rodiklis buvo –0,09, kai vidutinis respublikoje 2014 m. –0,04.

Turto apyvartumas rodo, kiek 1 turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. 2015 m. turto apyvartumo rodiklis rajone buvo vidutiniškai 0,34, lyginant su 2014 m., sumažėjo 0,03 procento.

Apskaičiavę subsidijų dalį pajamose, matome, kad pajamos labai priklausė nuo tiesioginių išmokų ir kitos paramos. Panevėžio r. ūkininkų pajamos iš subsidijų sudarė beveik penktadalį visų pajamų – 18,37 proc. (mažiausiai – 7,60 proc. ir daugiausia – 31,54 proc.). Galima daryti išvadą, kad be valstybės paramos žemės ūkiui verstis būtų kur kas sunkiau.

 

Naudinga vaizdo informacija

 

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos