ŪADT > Kelmės rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Kelmės rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Daiva Karklelienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavomo tarnybos Kelmės r. konsultavimo biuro ūkio apskaitos konsultantė






2016-10-21

 

ES šalyse, įgyvendinant BŽŪP, nuolat stebima žemės ūkio padėtis. Vykdomas prekinių žemės ūkio įmonių ekonominės veiklos ir finansinių rezultatų tyrimas. Tam sukurta ŪADT sistema, į kurią duomenis teikia visos ES šalys, tarp jų ir Lietuva. LŽŪKT Kelmės r. biuras 2015 m. į ŪADT tinklą pateikė 32 atrinktų ūkių duomenis.

Mūsų šalis įsipareigojusi kasmet į ŪADT pateikti apie 1000 respondentinių ūkių duomenis. Jie apibendrinami, analizuojami ir naudojami priimti sprendimams, padedantiems užtikrinti ūkininkų pajamų pastovumą, pridėtinės vertės didinimą.

LŽŪKT Kelmės r. biuras 2015 m. į ŪADT tinklą pateikė 32 atrinktų ūkių duomenis. Ūkių atranka vykdyta vadovaujantis dviem pagrindiniais kriterijais. Vienas jų – ekonominis dydis. Iš viso yra 14 grupių arba klasių. Lietuvos prekiniai ūkiai yra vieni mažiausių ES šalyse ir pagal vidutinį melžiamų karvių skaičių, ir pagal vidutinius primilžius iš vienos karvės.

Kitas atrankos kriterijus – ūkininkavimo tipas. Iš viso yra 21 tipas, priklausomai nuo vykdytos veiklos. Į ŪADT tinklą daugiausia patenka trijų pagrindinių tipų ūkiai, užsiimantys pienine gyvulininkyste; auginantys javus ir rapsus; ir mišrūs augalininkystės ir žolėdžių gyvūnų ūkiai.

Tarp Kelmės r. respondentinių ūkių vyrauja mišrūs ūkiai, tik 4 ūkių veiklos kryptis – augalininkystė, 2 ūkiai augina tik mėsinius galvijus.

Daugelis ūkių yra tęstiniai, jų duomenys į šį tinklą teikiami ne vienerius metus, todėl galima analizuoti ir palyginti, kaip keičiasi jų veiklos rodikliai, vykdoma veikla, ir daryti tam tikras išvadas.

Pagal dirbamos žemės plotus Kelmės r. respondentiniai ūkiai 2015 m. buvo labai skirtingi. Vienas ūkis deklaravo vidutiniškai 187,92 hektaro. Lyginant su 2014 m., šis rodiklis išliko labai panašus, bet jis skyrėsi nuo 2014 m. Lietuvos vidurkio, kuris buvo daug mažesnis – 43,27 hektaro. Iš pateikto grafiko matosi, kad apie 50 proc. sudarė ūkiai, kurie dirbo per 100 ha žemės. Mažiausias dirbamos žemės plotas – 13 ha, o didžiausias – 752 hektarai. Kuo ūkis stambesnis, tuo perspektyvesnis, nes jame galima taikyti pažangesnes technologijas ir pasiekti geresnių gamybos rezultatų.

1 pav. Dirbamos žemės plotai 2015 m.

Kelmės r. grūdinių žemės ūkio augalų augintojams 2015 m. buvo neblogi. Padidėjo visų augalų derlius, išskyrus bulvių. Lyginant su 2014 m., žieminių kviečių derlingumas padidėjo 25,3 proc., žieminių rapsų – dvigubai, miežių – 22 procentais. Paanalizavus struktūrą, daugiausia auginta kviečių (21 ūkyje), miežių (17 ūkių), avižų (14 ūkių) ir bulvių (18 ūkių). Retas ūkis augino rugius.

Mažiau palankūs metai buvo bulvių augintojams – derlingumas sumažėjo 27 proc., lyginant su 2014 m. vidurkiu.

2 pav. Augintų žemės ūkio augalų derlingumas Kelmės r., t/ha

Gyvulininkystės ūkių situacija

Kelmės r. dominavo smulkūs ūkiai. 65,5 proc. sudarė ūkiai, kuriuose laikomų karvių skaičius nesiekė 20 vnt. 2015 m. vidutinis laikomų karvių skaičius Kelmės r., lyginant su 2014 m., išliko nepakitęs – 32 karvės. Lietuvos respondentiniuose ūkiuose šis vidutinis rodiklis 2014 m. siekė tik 4,1.

Didžiausias laikomų karvių skaičius viename Kelmės r. respondentiniame ūkyje 2015 m. buvo 257 vnt. Dviejuose ūkiuose – apie 100 vnt. Nors Lietuvoje primelžiama tik 1 proc. ES šalių viso žaliavinio pieno, tačiau pagal pieno ūkių skaičių lygiuojamasi į didžiąsias šalis.

Palyginus vidutinius respondentinių ūkių primelžto pieno rodiklius, paaiškėjo, kad 2015 m. jis beveik nesiskyrė nuo 2014 m. vidutinio rodiklio. Pateiktoje lentelėje matome, kad vidutinis primilžis iš vienos karvės 2015 m. buvo toks pat, kaip ir 2014 metais. Šis rodiklis nesiskyrė ir nuo Lietuvos vidurkio, bet jis buvo  mažesnis nei ES šalių vidurkis (6,7).

Produktyvumo rodiklių palyginimas

2015 m. dėl 25,5 proc. sumažėjusios pieno kainos pieno sektorius patyrė sunkumų. Dėl šios priežasties 2015 m. Kelmės r. respondentiniuose ūkiuose, lyginant su 2014 m., pasikeitė bendrosios produkcijos struktūra. Padaugėjo augalininkystės produkcijos ir smarkiai sumažėjo gyvulininkystės (nuo 68 iki 27 proc.).

3 pav. Bendrosios produkcijos struktūra 2015 m. Kelmės rajone

Be augalininkystės ir gyvulininkystės pajamų ūkiai gavo miškininkystės ir žemės ūkio paslaugų pajamų – apie 10 proc. bendrosios produkcijos. Lyginant Kelmės r. ir 2014 m. Lietuvos vidutinius rodiklius – struktūra panaši. Daugiau nei 60 proc. sudarė augalininkystės produkcija.

4 pav. Bendroji produkcijos struktūra, Eur

Nepalankūs 2015 m. pienininkystės ūkiams turėjo įtakos vidutiniams respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliams – 16 ūkių iš 32 dirbo nuostolingai. Pelningai dirbo tik didesni ūkiai, kuriuose laikyta daugiau nei 30 karvių. Tai atspindi grynojo pelningumo rodiklis, kuris nuo –0,01 2014 m. nukrito iki –0,21 2015 metais. Pieno supirkimo kaina buvo žemesnė arba lygi pagaminimo savikainai. Dėl papildomų išmokų pieno gamintojams, nukentėjusiems dėl Rusijos embargo, nežymiai padidėjo subsidijų dalis pajamose (apie 3 proc.).

5 pav. Grynasis pelningumas

Respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai

Gana aukštas vidutinis kapitalo pakankamumo rodiklis eilę metų Kelmės r. ir Lietuvoje rodo, kad ūkininkai nelinkę stipriai rizikuoti ir apie 86 proc. turto finansuoja nuosavomis lėšomis.

Geras ir bendrojo įsiskolinimo vidutinis rodiklis – 0,13. Ūkiuose jis skiriasi, bet nei viename nesiekia kritinės ribos – 0,60.

Ypatingai aukštas rajono respondentinių ūkių vidutinis bendrojo mokumo rodiklis rodo, kad ūkiai pajėgūs savo trumpalaikį turtą paversti pinigais ir likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus. Kelmės r. 2015 m. šis rodiklis siekė 24,09, kai Lietuvoje 2014 m. vidutinis rodiklis buvo 4,03. Kelmės r. nebuvo ūkių, kuriuose šis rodiklis būtų mažesnis už vienetą. Galbūt ūkiai linkę kaupti trumpalaikį turtą, arba neefektyviai jį naudoja.

Nors smulkūs ūkiai nėra verslūs, jiems sudėtingiau diegti inovacijas, didinti pagaminamos produkcijos kiekį ir konkuruoti su stambiais dėl geresnių kainų, tačiau 2015 m. Kelmės r. visi respondentiniai ūkiai išliko stabilūs, mokūs ir likvidūs.

Parengta naudojant LŽŪKT Kelmės r. biuro 2015 m. respondentinių ūkių veiklos analizės duomenis.

 

Naudinga vaizdo informacija

 

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi

 

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.


NAUJIENŲ PRENUMERATA
* Privatumo sąlygos


baneris_5

 

© VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, 2010–2019 m.
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę ir grafinę informaciją, videomedžiagą naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti, platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Naudojimo taisyklės
* Privatumo sąlygos